Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1170 (2002-11-05)

3 straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygosPakeista šioje redakcijoje

1. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.

2. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo esamos situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą, tvirtinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XV-705 (2025-12-18); Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-914 (2010-06-18); Nr. XII-414 (2013-06-27)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1 ) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2 ) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3 ) valstybinės žemės pardavimas;

4 ) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1757 , 00.06.27, Žin., 2000, Nr. 56-1649 (00.07.12); Nr. IX-1170 (2002-11-05)

6 straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-914 (2010-06-18)

7 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

1. Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:

1 ) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;

2 ) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

3 ) činšo teise naudojantiems žemę miestuose.

2. Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1757 , 00.06.27, Žin., 2000, Nr. 56-1649 (00.07.12); Nr. IX-958 (2002-06-18); Nr. IX-1170 (2002-11-05); Nr. IX-1171 (2002-11-05); Nr. IX-2407 (2004-07-15)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas