Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 1997-07-23dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOSŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S
1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-370
Vilnius
(Žin., 1991, Nr. 24-635; 1992, Nr. 1-11, Nr. 3-45, Nr. 15-404; 1993, Nr. 32-727; 1994, Nr. 34-621, Nr. 43-777; 1995, Nr. 53-1295, Nr. 103-2301; 1996, Nr. 109-2475)
1straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOSĮSTATYMAS
I skyriusBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką.
2 straipsnis. Žemės reformos tikslas
Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.
3 straipsnis. Žemės reformos objektas
Žemės reformos objektas – Lietuvos Respublikos žemės fondas.
4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos
1. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.
2. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.
5 straipsnis. Žemės nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai
1. Žemės nuosavybės formos yra privati ir valstybinė.
2. Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) nacionaliniai subjektai (juridiniai asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.
4. Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:
1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;
3) valstybinės žemės pardavimas;
4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.
II skyriusŽEMĖS ĮSIGIJIMAS PRIVAČION NUOSAVYBĖN
>
6 straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
7 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai
Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams: