Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo

1993 m. liepos 15 d. Nr. I-230

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1992, Nr. 1-11, Nr. 3-45, Nr. 15-404):

1. 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę; suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas žemės ūkio paskirties žemėnaudas; sudaryti teisines ir organizacines prielaidas disponuoti privačia žeme rinkos ekonomikos sąlygomis.“

2. 4 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:

„1. Žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančių įsigyti bei naudoti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias ūkines struktūras.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką.“

3. 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys

Lietuvos Respublikoje žemė yra privatinė ir valstybinė nuosavybė.

Privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė, įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.

Valstybinės nuosavybės žemę sudaro žemė, kuri nėra grąžinta arba parduota privatinėn nuosavybėn piliečiams, taip pat žemė, įstatymų nustatytais atvejais paimta atlygintinai arba išpirkta iš žemės savininkų.

Žemės reformos metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal juos suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios žemėnaudos, kurių pagrindu žemė gali priklausyti vienam piliečiui, valstybei, taip pat (bendrosios nuosavybės teise) – keliems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.

4. 6 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:

„2. Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas, žemę grąžinant arba suteikiant neatlygintinai; žemės pirkimas iš valstybės.

Žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai:

1) lietuvių kilmės asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis) teritorijose, tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip ir asmenims, kuriems žemė ir miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, bet ne daugiau, kaip šie asmenys turėjo žemės ar miško nuosavybės teise, arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) asmenims, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatyta tvarka kompensuojant už žemę, turėtą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;

3) asmenims, išsikeliantiems iš grąžinamų buvusiems savininkams gyvenamųjų namų, suteikiant žemės sklypus individualiai statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

5. 6 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: