Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras (toliau – ir pareiškėjas, Meras) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2023 m. gegužės 22 d. nurodymą (toliau – ir Nurodymas).Pareiškėjas nurodė:Inspekcija 2023 m. gegužės 9 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra viešieji užrašai lenkų kalba, t. y. „w. Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Inspekcijos vertinimu, nurodyti viešieji užrašai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 14 ir 17 straipsnių reikalavimų, todėl Inspekcija Nurodymu nurodė Merui iki 2023 m. liepos 1 d. imtis veiksmų tam, kad Savivaldybės teritorijoje esantys viešieji užrašai, informuojantys apie Bieliškių ir Ažulaukės kaimus, būtų tik valstybine kalba.Nurodymas prieštarauja Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – ir Konvencija; akcentuojama 11 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija; akcentuojami 7 ir 37 straipsniai, teisinės valstybės principas, taip pat 6 straipsnio nuostatos dėl Konstitucijos tiesioginio taikymo) nuostatoms, Lietuvos teismų praktikai (paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-36-438/2019), taip pat nesuderinamas su Lietuvos Respublikos savivaldybių bendra praktika dėl neoficialių meninių statinių, žyminčių tam tikras topografines nuorodas.Nurodymas yra grindžiamas Valstybinės kalbos įstatymu, tačiau šis įstatymas prieštarauja Konvencijai, nes jis nenumato galimybės teritorijose, kuriose tradiciškai gyvena gausiai tautinei mažumai priklausantys asmenys, gatvių ir kitus topografinius įrašus daryti ir tautinės mažumos kalba. Šioje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir Konvencijos 11 straipsnio 3 dalies nuostatos yra pagrindas minėtus užrašus vertinti kaip teisėtus.Medinė lenta, žyminti Ažulaukės kaimo pradžią, ir lentelė, žyminti Bieliškių kaimo pradžią, ant kurių užrašyti ginčo dvikalbiai užrašai, neturėtų būti vertinamos kitaip nei Vilniaus mieste pakabintos lentelės kitomis kalbomis, nurodančios gatvių, aikščių pavadinimus, taip pat Telšių miesto, Varnių miesto ir kitose savivaldybėse pastatyti neoficialūs riboženkliai, kuriuose vartojama tarmiška lietuvių (žemaičių) kalba, priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 29 straipsnio ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio nuostatos.Komisija 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-439/04-2023) (toliau – ir Sprendimas) panaikino Nurodymą.Komisija konstatavo, kad Nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Komisija, vadovaudamasi Valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-36-438/2019 pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija neatliko jokio individualaus ginčo užrašų vertinimo ir nepagrindė savo išvadų, kad ginčo užrašai yra viešieji užrašai, neatitinkantys Valstybinės kalbos įstatymo 14 ir 17 straipsnių reikalavimų.