Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Jolantai Žeimienei, dalyvaujant ieškovui IES1 , jo atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui, atsakovo atstovui advokatui Arūnui Justeikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl paskolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmė

Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 117 106,57 Eur dydžio negrąžintą paskolą, 20 013,06 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui iki ieškovui nagrinėjamoje byloje palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindžia šiais esminiais argumentais:Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kuomet šalių pažinties laikotarpiu nuo 2014 iki 2022 metų sausio mėnesio atsakovas skolinosi, o ieškovas įvairiomis sumomis skolino atsakovui pinigines lėšas. Per visą laikotarpį ieškovas atsakovui iš viso paskolino 121 000 Eur.Ieškovui pradėjus reikalauti grąžinti paskolintas pinigines lėšas, atsakovas grąžinimą vilkino, išsisukinėjo ir nuolat žadėjo ieškovui, jog tuoj gaus lėšų ir grąžins visą pasiskolintą sumą, įskaitant palūkanas. Matydamas, kad atsakovas nuolat tik žada grąžinti gautą paskolą, tačiau pažadų netesi, ieškovas suprato, kad atsakovas akivaizdžiai vilkina ir vengia grąžinti gautą paskolą. Taigi, ieškovui kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovo elgesio, jo (ne)sąžiningumo ir paskolintų lėšų atgavimo galimybių. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pareikalavo atsakovo užtikrinti gautos paskolos grąžinimą, atitinkamai sumai įkeičiant turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovui nesutikus įkeisti nekilnojamojo turto, šalys susitarė, kad atsakovas visai paskolintai sumai išduos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tokiu būdu patvirtindamas piniginę prievolę ir jos dydį bei garantuodamas/užtikrindamas, kad ieškovo atsakovui paskolintos lėšos bus grąžintos. Atsakovas ieškovo atžvilgiu išdavė 2014-12-15 datos paprastąjį neprotestuotiną vekselį 121 000 Eur dydžio piniginei sumai (toliau – ir Vekselis). Prieš atsakovui išduodant vekselį šalys susitarė dėl 121 000 Eur dydžio paskolos gražinimo termino, kuris ir buvo nurodytas atsakovo išduotame Vekselyje, kuris suėjo 2022-09-06.Suėjus paskolos grąžinimo/Vekselio apmokėjimo terminui (2022-09-06), Vekselis nebuvo apmokėtas. Tuomet ieškovas kreipėsi į notarą Donatą Germanavičių dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kurį pateikė vykdyti antstolei Redai Stašenienei. Notaro Donato Germanavičiaus išduoto vykdomojo įrašo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/22/01265.Antstolei Redai Stašenienei ir toliau vykdant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, atsakovas, siekdamas apsunkinti negrąžintos ieškovui paskolos priverstinį išieškojimą, Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 pareiškė ieškinį dėl 2022-09-08 notaro Donato Germanavičiaus vykdomojo įrašo panaikinimo.Civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 pareikštu ieškiniu atsakovas iš esmės neginčijo piniginės prievolės ieškovui egzistavimo. Tuo tarpu, Vekselyje atsakovas pats nurodęs su ieškovu susitartą Vekselio išdavimo datą, nesąžiningai naudodamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškė ieškinį, siekdamas notaro Donato Germanavičiaus 2022-09-08 vykdomojo įrašo panaikinimo formaliais pagrindais (dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu dėl imperatyvių teisės aktų pažeidimo).Kauno apygardos teismas 2025-12-22 civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, jog Vekselis neturi LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 78 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos paprastojo vekselio galios dėl to, kad atsakovas, išduodamas vekselį, kuriuo patvirtino ir užtikrino savo jau egzistuojančias pinigines prievoles ieškovui, nesilaikė teisės aktų nustatytos notarinės sandorio formos. Šiame kontekste ieškovas akcentuoja, kad paprastojo vekselio galios netekimas savaime nereiškia, kad pats sandoris, kurio pagrindu Vekselis buvo išduotas, yra negaliojantis ar išnykęs. Vekselis yra tik praradęs vertybinių popierių funkciją, kuri galėjo būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.Antstolė iki šio ieškinio pateikimo dienos yra išieškojusi ir ieškovui 2023-06-21 paskirsčiusi tik dalį atsakovo skolos, sudarančią 3 893,43 Eur, todėl negrąžinta paskola sudaro 117 106,57 Eur (121 000 Eur - 3 893,43 Eur).Už laikotarpį nuo 2022-09-07 iki 2023-06-20 (imtinai) nuo nesumokėtos 121 000 Eur sumos palūkanos sudaro: 121 000 (negrąžintos paskolos dalis) x 5 (palūkanų dydis) : 100 : 365 x 287 = 4 757,12 Eur. Už laikotarpį nuo 2023-06-21 (imtinai) iki šio ieškinio parengimo (2026-01-26) (imtinai)), nuo nesumokėtos 117 106,57 Eur sumos, palūkanos sudaro: 117 106,57 Eur (negrąžintos paskolos dalis) x 5 (palūkanų dydis) : 100 : 365 x 951 = 15 255,94 Eur. Taigi, šio ieškinio pateikimo dieną ieškovui atsakovo likusi negrąžinta paskolos dalis sudaro 117 106,57 Eur, o palūkanos už laikotarpį nuo 2022-09-07 iki 2026-01-26 sudaro 20 013,06 Eur. Atsakovas ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos esminius atsikirtimų į ieškinį argumentus:Kauno apygardos teismo sprendimu 2025-12-22 civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 buvo nustatyta, jog 2014-12-15 paprastasis vekselis neatitinka imperatyvių ĮPVĮ 77 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodyta išrašymo data neatitinka realios dokumento sudarymo datos, t. y. dokumentas faktiškai buvo sudarytas 2022 metais. Šiuo sprendimu konstatuota, kad dokumentas neturi paprastojo vekselio galios ir negali būti laikomas vertybiniu popieriumi. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti iš naujo kvestionuojama vekselio teisinė kvalifikacija. Tai reiškia, kad šioje byloje neegzistuoja abstraktaus pobūdžio prievolinis dokumentas, iš kurio kiltų savarankiška, nuo pagrindo atskirta ir besąlyginė mokėjimo prievolė. Vekselis, kaip vertybinis popierius, pasižymi abstraktumu – iš jo kylanti prievolė nėra siejama su pagrindiniu sandoriu. Tačiau netekus vertybinio popieriaus galios, dokumentas nebegali būti vertinamas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas. Todėl ieškovas šioje byloje negali remtis vekselio abstraktumu ir negali tikėtis įrodinėjimo palengvinimo.Ieškinyje nepateikta jokių bankinių pavedimų ar kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų realų pinigų perdavimo faktą. Vieninteliai pateikiami argumentai – bendro pobūdžio teiginiai apie šalių pažintį, susirašinėjimo fragmentai ir nuorodos į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tačiau nei susirašinėjimo ištraukos, nei prokuratūros nutarimas nepatvirtina konkrečių paskolų dydžių, perdavimo momentų ar likutinės skolos apskaičiavimo. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog negali tiksliai įvardyti, kada ir kokias sumas skolino. Toks faktinių aplinkybių neapibrėžtumas yra esminis ir rodo, kad ieškinys grindžiamas apibendrintais vertinimais, o ne konkrečiais įrodymais. Civiliniame procese negali būti priteisiamos pinigų sumos, kurių sudėtis, struktūra ir atsiradimo pagrindas nėra aiškiai nustatyti.Atsakovas neneigia, kad tarp šalių buvo finansinių santykių, tačiau aiškiai pažymi, kad lėšos buvo grąžinamos, o ieškovas, pradėjęs reikalauti neproporcingų palūkanų, visas grąžintas sumas traktavo kaip palūkanas, o ne pagrindinės skolos mažinimą. Ieškinyje nėra jokios skaidrios apskaitos, kaip buvo paskirstyti mokėjimai, kokia dalis buvo įskaityta pagrindinei sumai, kokia – tariamoms palūkanoms. Tai rodo, kad net ir ieškovo pateikiama 117 106,57 Eur suma yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiu objektyviu skaičiavimu.Ginčo faktinė realybė yra kita: tarp šalių vyko daugybiniai, fragmentiški pinigų judėjimai abiem kryptimis – tiek skolinimo, tiek grąžinimo prasme – ir būtent todėl be konkrečių datų, konkrečių sumų, konkrečių perdavimo ir grąžinimo įrodymų negali būti nustatytas nei pradinis įsipareigojimas, nei jo pokyčiai, nei likutis. Ieškovas, neturėdamas šių duomenų, ieškinyje pateikia supaprastintą ir jam patogią versiją, tačiau ji nėra suderinama nei su šalių santykių dinamika, nei su elementariu protingumu, nei su tuo, kaip paprastai elgiasi asmuo, tariamai skolinantis reikšmingas sumas ir nieko neatgaunantis.Todėl faktinių aplinkybių požiūriu būtina konstatuoti: atsakovas pripažįsta, kad skolinimosi epizodai buvo, tačiau jie nebuvo vienpusis „negrąžintos skolos“ scenarijus – atsakovas mokėjo ir grąžino; konfliktas kilo dėl ieškovo bandymo visas grąžintas sumas perinterpretuoti kaip palūkanas; ieškovas žinojo atsakovo pažeidžiamumą ir sąmoningai palaikė skolinimo modelį, kuris ekonomine prasme nėra racionalus, jei nebuvo realių grąžinimų; ir galiausiai, šiandien abi šalys neturi tinkamos dokumentinės bazės, kuri leistų objektyviai atkurti tikslias skolinimo ir grąžinimo sumas, datas bei likutį, todėl ieškovo deklaruojama skola ir jos „likutis“ yra ne faktas, o neįrodytas teiginys.Palūkanos gali būti skaičiuojamos tik nuo faktiškai pradelsto skolos likučio. Ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo 121 000 Eur sumos laikotarpiu nuo 2022-09-07 iki 2023-06-20, o vėliau – nuo 117 106,57 Eur sumos. Tačiau šios sumos yra išvestinės iš neįrodytos prielaidos, kad visa 121 000 Eur suma egzistavo ir nebuvo grąžinta iki 2022-09-06. Tai nėra įrodyta. Be to, nėra įrodyta, kad iki šios datos buvo pareikštas tinkamas reikalavimas grąžinti paskolą CK 6.874 straipsnio 2 dalies prasme, jeigu paskolos terminas nebuvo tinkamai nustatytas galiojančiu sandoriu. Vadinasi, neįrodytas ir termino praleidimo momentas.Pažymima, kad tai ieškovui nėra pavienis skolinimo atvejis – atsakovas puikiai žino, kad toks modelis buvo taikomas sistemingai, ne vienam asmeniui, ir buvo žinomas kaip ieškovo praktikuojamas veiklos būdas, todėl visiškai paneigia bet kokius teiginius apie „draugiškus“ santykius ir patvirtina, kad ieškovas veikė kaip pelno siekiantis pinigų skolintojas. Sistemingas pinigų skolinimas už atlygį pagal savo pobūdį yra reguliuojama veikla, kuri turi atitikti teisės aktų reikalavimus, įskaitant mokestinių prievolių vykdymą, todėl ieškovo atsisakymas pateikti aiškią ir pilną paskolintų bei gautų sumų apskaitą negali būti vertinamas kaip neutralus procesinis pasirinkimas – tai yra aplinkybė, kuri galimai tiesiogiai mažina jo teiginių patikimumą. Be to, ieškovo versija apie tariamą „tęstinį skolinimą grynaisiais pinigais“ be atsiskaitymų prieštarauja elementariai ekonominei logikai ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, nes suponuoja, kad ieškovas metų metus skolino vis didesnes sumas jų neatgaudamas, kas akivaizdžiai neįmanoma protingo ir rūpestingo asmens elgesio kontekste. Priešingai, tik ciklinis skolinimo ir grąžinimo modelis, susijęs su palūkanų gavimu, paaiškina santykių tęstinumą.