- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-03
- Bylos Nr.
- eCIK-800/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02693-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras (pran.), Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. K., L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB Energijos skirstymo operatorius
Dokumento Nr. DOK-2586 Bylos Nr. eCIK-800/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02693-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 21 d. paduotu ieškovų A. K. ir L. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. patikslintą ieškinį atsakovams Z. O. ir akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl trukdymo naudotis žemės sklypu pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio
5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarties vykdymą (dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo), kol civilinė byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, priteisti iš atsakovų ieškovams pirmosios, apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Teismai padarė esminę materialiosios teisės taikymo klaidą, konstatavę, kad net ir darant prielaidą, jog 2020 m. atliktų darbų metu elektros oro linijos trajektorija ieškovų sklype pasislinko 0,7 metro, ieškovų teisės nebuvo pažeistos, nes ši linija liko esamų elektros tinklų apsaugos zonos ribose, o bendras apsaugos zonos plotas nepasikeitė.
Teismai atsisakydami pripažinti naujos laidų trajektorijos sukeliamą suvaržymą kaip nuosavybės teisių pažeidimą, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas.
Teismai atmesdami ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovai atsisakė savo lėšomis finansuoti elektros oro linijos iškėlimą, padarė esminį materialiosios teisės normų taikymo pažeidimą –nuosavybės teisės gynimo būdą (actio negatoria (negatorinis ieškinys)) nepagrįstai sutapatino su įprastiniu komerciniu tinklų perkėlimo procesu, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 9 dalis bei poįstatyminiai aktai.
Teismai padarė esminę teisės taikymo klaidą, nepagrįstai sutapatindami tinklo operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“) viešąją funkciją ir trečiojo asmens privatų interesą.
Teismai neatliko visapusiško interesų pusiausvyros vertinimo ir, mechaniškai taikydami elektros tinklų perkėlimo taisykles, nepaskirstė šių kaštų pačiai atsakovei arba infrastruktūros savininkui (AB „Energijos skirstymo operatorius“). Tokiu formaliu vertinimu teismai nepagrįstai suabsoliutino atsakovės Z. O. teisę gauti elektros energiją pačiu pigiausiu ir patogiausiu jai būdu, visiškai ignoruodami ieškovų pastangomis ir lėšomis parengtą realų, institucijų suderintą alternatyvų techninį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimą, nepagrįstai motyvuodamas, kad ieškovai žemės sklypą įsigijo lengvatine kaina, bei tai, kad esami apsunkinimai daro įtaką nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kainai.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovų pateiktą alternatyvios požeminės kabelinės linijos projektą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes suabsoliutino formalų „galutinio suderinimo“ trūkumą ir taip pažeidė įrodymų visapusiško bei objektyvaus vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Teismai nepagrįstai suabsoliutino ieškovų procesiniuose dokumentuose pavartotą negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis) sąvoką ir atsisakė vertinti faktines bylos aplinkybes pagal servituto pabaigos ar jo vietos pakeitimo taisykles (CK 4.135 straipsnis,
Žemesnės instancijos teismas
4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai formaliai konstatavo, jog ieškovai „klaidingai pasirinko teisių gynimo būdą“, ir nusprendė, kad dėl dispozityvumo principo teismas negali peržengti reikalavimo ribų. Toks formalus požiūris prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino esminio ieškovų apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo padaryto šiurkštaus proceso teisės pažeidimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą atsisakoma priimti. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės
26 d. nutarties vykdymą (dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo), kol civilinė byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, nėra sprendžiamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 13 d. akcinėje bendrovėje SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 209190506. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.