Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:pripažinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2024 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-24-5-46466 (toliau – turto pardavimo iš varžytynių aktas), kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), parduotas R. K., negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei J. M. nuosavybės teises į ginčo butą;įpareigoti antstolę Brigitą Tamkevičienę grąžinti R. K. jo sumokėtus 179 000 Eur.Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d. antstolė Brigita Tamkevičienė paskelbė ginčo buto antrąsias varžytynes, tačiau pranešimas apie paskelbtas antrąsias varžytynes ieškovei nebuvo įteiktas. Apie antrąsias varžytynes ieškovė sužinojo iš pažįstamo asmens. Antrosios varžytynės buvo baigtos 2024 m. lapkričio 11 d., turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2024 m. gruodžio 2 d. Ieškovė reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pareiškė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio l dalies 6 ir 7 punktais, kurie numato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio l dalyje nustatyta tvarka ir (ar) jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.Ieškovės įsitikinimu, antstolė Brigita Tamkevičienė ginčo butą įkainojo netinkamai, nepagrįstai vadovavosi ekspertės L. C. ekspertizės išvada, kurioje ginčo butas įkainotas 253 000 Eur. Ieškovė ne kartą antstolei buvo nurodžiusi argumentus dėl neteisingo turto įvertinimo, todėl antstolė privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Ieškovės manymu, ginčo buto vertė yra didesnė, nes nekilnojamojo turto brokerio R. Ž. tarpininkavimo paslaugų sutartyje ginčo butas buvo įvertintas 369 000 Eur. Ieškovė siekė parduoti turtą už 369 000 Eur ir tai buvo skubaus pardavimo kaina. Tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai „Vestus“ ginčo buto pardavimo skelbimuose jo kaina buvo nurodyta 370 000 Eur. Toje pačioje teritorijoje, netoli miesto centro esantys butai vertinami žymiai didesne kaina. Vykdymo proceso metu ieškovė aktyviai siekė savarankiškai realizuoti turtą ir taip užtikrinti kuo palankesnę pardavimo kainą (369 000–370 000 Eur). Ieškovė ėmėsi iniciatyvos surasti potencialų pirkėją ir apie tai informavo antstolę, tačiau pastaroji ignoravo šias aplinkybes ir nesudarė galimybių ieškovei pasinaudoti teise pasiūlyti pirkėją. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, į kuriuos kreipėsi ieškovė, nurodė, kad su antstole neįmanoma susitarti. Ieškovės vertinimu, jai nebuvo tinkamai užtikrintos teisės parduoti ginčo butą už kuo didesnę kainą, nebuvo sudaryta galimybė parduoti jį ieškovės pasirinktam pirkėjui. Pardavus ginčo butą, ieškovė neteko vienintelio gyvenamojo būsto. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji nesinaudojo teisine pagalba, todėl jai nebuvo tinkamai išaiškintos teisės ir ji negalėjo tinkamai bei laiku apginti savo teisių. Atsižvelgiant į tai, turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas, surašytas pažeidžiant ieškovės teises ir turi būti panaikintas.