Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitėteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M.-V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, prašydama panaikinti 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymą Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo, perskaičiuoti skolos likutį, užtikrinant, kad gautos įmokos pirmiausia padengtų einamojo išlaikymo prievolę, ir tik viršijanti dalis būtų skiriama senai skolai mažinti.Skunde nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Pagal 2024 m. birželio 18 d. teismo sprendimą skolininkas nepilnamečio vaiko išlaikymui privalo mokėti po 355 Eur per mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2026 m. vasario mėnesio skolininkas privalo mokėti po 374 Eur. 2026 m. balandžio pradžioje gauta 386,62 Eur įmoka yra skolininko darbo užmokesčio dalis už kovo mėnesį, skirta einamajai balandžio mėnesio išlaikymo įmokai padengti. Antstolė visą šią sumą nukreipė senai skolai mažinti, tačiau skaičiavime neįvertino, kad tokiu atveju už kovo mėnesį einamasis išlaikymas liko nesumokėtas. Antstolė dirbtinai mažina skolą, o jos pateiktas skaičiavimas yra metodiškai klaidingas. Jeigu balandžio mėnesį gauti pinigai užskaitomi kaip senos skolos dengimas, prie bendros skolos turi būti pridėta 374 Eur nauja skola už praėjusį mėnesį, t. y. kovą, kadangi tuo metu vaikas einamojo išlaikymo negavo. To nepadarius, skolos likutis dirbtinai sumažinamas 374 Eur išieškotojos sąskaita. Antstolės veiksmai prieštarauja ankstesnei praktikai. Keletą mėnesių iš eilės 362 Eur įmokos buvo traktuojamos kaip einamasis išlaikymas, todėl skola, siekianti 1 906 Eur, nekito, nors nuo 2026 m. vasario mėnesio ji turėjo pradėti augti po 12 Eur, kadangi darbdavys įmokų neindeksavo ir 2026 m. vasario bei 2026 m. kovo mėnesiais susidarė nepriemoka. Tik atsiradus didesnei skolininko darbdavio pervestai sumai, antstolė vienašališkai pakeitė skaičiavimo principą, taip nepagrįstai paspartindama skolos „išnykimą“ dokumentuose, nors vaikas faktiškai pinigų už einamąjį laikotarpį negavo.Suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-26-109-20243 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0109/24/01492 perdavė teismui.Patvarkyme nurodoma, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/24/01492 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš skolininko J. V. išieškojimo, kuri pagal reikalavimų patenkinimo eilę yra pirmosios eilės, taip pat vykdomąsias bylas Nr. 0109/24/01382, Nr. 0109/24/00991, Nr. 0109/24/01490, Nr. 0109/24/01680, Nr. 0109/25/00074, Nr. 0109/25/00814, kurios yra trečiosios eilės patenkinimo eiliškumo. Vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko 2026 m. balandžio 15 d. buvo išieškota 6 775,59 Eur suma, kuri 2026 m. balandžio 21 d. buvo paskirstyta išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 18646. Šiame patvarkyme nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 išieškota išlaikymo skola sudaro 1 543,47 Eur, o likusi neišieškota skola – 0,00 Eur. Išlaikymo skolos apskaičiavimas buvo atliktas įvertinus, kiek skolininkas turėjo sumokėti išlaikymo už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2026 m. kovo mėnesio – 17 370,87 Eur, bei kiek realiai buvo pervesta pareiškėjai už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2026 m. kovo mėnesio – 15 827,40 Eur. Todėl apskaičiuotas skirtumas sudarė 1 543,47 Eur. Šie duomenys pareiškėjai buvo pateikti 2026 m. balandžio 15 d. raštu Nr. S-26-109-17961 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja, gavusi į savo sąskaitą 1 543,47 Eur pervedimą, 2026 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą dėl vaiko išlaikymo skolos patikslinimo. Atsakant į šį prašymą buvo priimtas skundžiamas 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymas Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo, kuriuo nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dieną, t. y. 2026 m. balandžio 21 d., yra 1 543,47 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 išlaikymo išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4020-991/2024, kuriame nurodyta, jog tėvas J. V. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymui mokėti po 355 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į motinos banko sąskaitą iki to mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymo, kaip tęstinio pobūdžio prievolės įmokų paskirstymo tvarką yra aptaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019. Šioje nutartyje pasisakyta, kad įmokų paskirstymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, kurio l dalyje nustatyta, kad skolininkas, atlikdamas mokėjimą, gali nurodyti, kurią skolą dengia, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokų prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, vietoj prievolės, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkas nepareiškia mokėjimo paskirties, laikoma, jog įmokos skirtos dengti skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o kai tokių yra kelios – seniausiai. Toje pačioje nutartyje yra išaiškinta, kad skolininko teisė nurodyti mokėjimo paskirtį negali būti įgyvendinama pažeidžiant suėjusio termino prievolių vykdymą, t. y. negalima dengti būsimų įmokų, kai egzistuoja įsiskolinimas už ankstesnius laikotarpius. Kasacinis teismas pažymėjo, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 visos įmokos, kurios gautos išlaikymo prievolės įvykdymui, užskaitymas turi būti atliekamas vadovaujantis taisyklėmis, jog negalima dengti būsimų įmokų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, o nesant skolininko nurodymo dėl mokėjimo paskirties, dengiamos seniausios skolos. Tai reiškia, kad kai išlaikymui skirtų lėšų už einamąjį mėnesį mokėjimo terminas nustatytas teismo sprendimu sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, visos gautos įmokos iškaitomos pagal šias taisykles, o įsiskolinimas už einamąjį mėnesį nepasibaigus tam mėnesiui negali būti skaičiuojamas ir išieškomas priverstinai, nes tai neatitiktų nei tęstinės prievolės prigimties, nei šalių valios, nei teismo sprendimo imperatyvo, kuris antstoliui privalomas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog darbdavys 2026 m. balandžio 10 d. pervedė pareiškėjai 386,62 Eur sumą, kurią sudarė išskaita iš skolininko darbo užmokesčio už 2026 m. kovo mėnesį bei įsiskolinimo už ankstesnį, t. y. vasario mėnesį, dengimas: 386,62 Eur – 374 Eur už kovo mėnesį ir 12,62 Eur už vasario mėnesio įsiskolinimą. Šį faktą darbdavys patikslino 2026 m. balandžio 23 d. raštu, nurodydamas, kad 386,62 Eur suma skirta išlaikymui už kovo mėnesį bei vasario mėnesio įsiskolinimo daliai dengti, o už balandžio mėnesį išskaičiuota suma bus 374,31 Eur. Darbdavys, gavęs antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, nuo 2025 m. lapkričio mėnesio nuosekliai vykdo išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas perveda išieškotojai jau pasibaigus atitinkamam mėnesiui, t. y. išskaitos atliekamos iš faktiškai uždirbto darbo užmokesčio. Mėnesio pradžioje darbdaviui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pervesti išlaikymą už visą einamąjį mėnesį į priekį, nes darbo užmokestis už konkretų mėnesį faktiškai uždirbamas tik einamuoju laikotarpiu ir apskaičiuojamas jam pasibaigus. Be to, iki mėnesio pabaigos nėra aiški nei galutinė darbo užmokesčio suma, nei darbo santykių tęstinumas, nes darbuotojas gali būti atleistas bet kuriuo metu. Todėl iš anksto pervedus viso mėnesio išlaikymą būtų išmokamos dar neuždirbtos lėšos, kas prieštarautų teisės aktams. Tokia praktika atitinka CPK LI skyriaus nuostatas, nes išieškojimas vykdomas tik iš faktiškai gautų pajamų, tačiau šis reglamentavimas savaime nereiškia skolininko teisių ribojimo mokėti periodines išlaikymo įmokas nepasibaigus terminui, jei nėra įsiskolinimo. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjai pervestų išlaikymo lėšų lentelė bei išlaikymo įsiskolinimų sumos, nurodytos siunčiant dokumentus į skolininko darbovietę, pavyzdžiui, 2025 m. lapkričio 3 d. patikslinančiame patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-109-36075 buvo nurodytas 2 587,62 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pagal vykdomąjį dokumentą išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl tiek 2026 m. balandžio 21 d. priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-109-18646, tiek 2026 m. balandžio 23 d. priimant patvarkymą Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo balandžio mėnesio prievolės įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl 374 Eur balandžio mėnesio įmoka negalėjo būti laikoma įsiskolinimu. Antstolės vykdomos ir kitos to paties skolininko vykdomosios bylos tiek pareiškėjos, tiek kitų kreditorių naudai, kurių reikalavimų įvykdymo terminai jau yra suėję. Dėl to antstolė neturi teisės iš anksto rezervuoti ar nukreipti lėšų dar nesuėjusio termino išlaikymui, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, skolininko atliktos įmokos, tiek išskaičiuotos iš darbo užmokesčio, tiek nurašytos iš sąskaitų, 2026 m. balandžio 21 d. pagrįstai buvo paskirstytos pirmiausia dengiant susidariusį įsiskolinimą išlaikymo byloje, vėliau dengiant kitas skolininko trečiosios eilės patenkinimo eiliškumo skolas, o einamojo mėnesio išlaikymo prievolė – 374 Eur už 2026 m. balandžio mėnesį – nesuėjus jos terminui, į įsiskolinimo apskaičiavimą negalėjo būti įtraukta.Teisme gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2026 m. balandžio 10 d. tiesiogiai iš skolininko darbdavio gavo 386,62 Eur įmoką. Kadangi teismo sprendimu nustatytas periodinis išlaikymas už einamąjį mėnesį, ši įmoka turėjo būti užskaityta kaip balandžio mėnesio pragyvenimo lėšos. Vietoj to, antstolė šią įmoką savavališkai nukreipė 2024 metų skolai dengti, nors iki tol gaunamos sumos visada būdavo apskaitomos už einamąjį mėnesį. Tai patvirtina ta pati antstolės parengta lentelė, skola nekito ir jokie pokyčiai sistemoje nebuvo daromi. Šį manipuliavimą geriausiai atskleidžia faktinė skaičių seka: 2026 m. balandžio 10 d. skola sistemoje buvo 1 906,09 Eur, nors, įtraukus 24 Eur neindeksuotą skirtumą už vasario–kovo mėnesius, apie kurį antstolė žinojo, reali skola turėjo būti 1 930,09 Eur. Gavus 386,62 Eur įmoką, skolos likutis, prioriteto tvarka padengus balandžio mėnesio išlaikymą, turėjo tapti 1 917,47 Eur. Tačiau antstolė savavališkai nustatė skolos likutį ties 1 543,47 Eur suma ir tik šią sumą pareiškėjai pervedė iš 2026 m. balandžio 14 d. išieškotų lėšų. Pareiškėja nurodė, kad skirtumas tarp jai priklausančios sumos ir faktiškai gautos sumos sudaro 374 Eur, t. y. balandžio mėnesio išlaikymo sumą. Tokiu būdu balandžio mėnesį vaikas liko be pajamų, o balandžio pabaigoje lentelėje vėl atsirado „nauja“ skola, nors antstolių vykdomųjų bylų sistemoje 2026 m. gegužės 7 d. šios skolos oficialiai dar nebuvo. Toks lėšų nukreipimas žemesnės eilės kreditoriams vaiko sąskaita pažeidžia CPK 754 straipsnyje numatytą vaiko interesų prioritetą. Antstolė tinkamai neveikia, pareiškėja tris kartus raštu kreipėsi dėl neindeksuotų, t. y. per mažų sumų. Tik po trečiojo laiško antstolė pareiškė, kad bendravimas su darbdaviu yra „pareiškėjos ir darbdavio atsakomybė“. Tokia pozicija yra teisiškai nepagrįsta, nes antstolė privalo užtikrinti, kad būtų išieškomos tikslios, indeksuotos sumos. Antstolės atsisakymas kontroliuoti darbdavį tiesiogiai prisideda prie sistemingo skolos didėjimo. Antstolė patvarkyme teigia, jog „kelių dienų vėlavimas nelaikytinas netinkamu vykdymu“, tačiau banko išrašas įrodo, kad lėšos gaunamos ne keliomis dienomis vėliau, o 10-ą, 13-ą ar net 20-ą mėnesio dieną. Kadangi teismo sprendimas įpareigoja lėšas mokėti už einamąjį mėnesį iki paskutinės jo dienos, antstolės bandymas pateisinti 20 dienų vėlavimą, pareiškėjos vertinimu, yra nesuderinamas su teisingumo principu. Darbdavys lėšas moka tiesiogiai pareiškėjai, todėl antstolė neturi teisės savo lentelėse savavališkai keisti tiesioginių įmokų paskirties. Darbdavio algų skaičiavimo tvarka negali būti viršesnė už teismo nustatytą terminą. Skolininkas privalo pats užtikrinti lėšų patekimą laiku, o ne palikti vaiką visą mėnesį be lėšų. Antstolė cituoja 2026 m. balandžio 23 d. darbdavio raštą, kurio pareiškėja negavo. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti antstolę pateikti šio rašto originalą, nors jo egzistavimas esmės ir nekeistų. Be to, antstolė jautrius finansinius duomenis išsiuntė su byla nesusijusiems asmenims, tačiau į gavėjų sąrašą neįtraukė paties darbdavio. Tai laikytina spaudimo priemone, trečiosios eilės kreditorių skolų iškėlimu aukščiau vaiko išlaikymo bei šiurkščiu privatumo pažeidimu. Tai nėra pirmas kartas, kai pareiškėja skundžia šios antstolės veiksmus. Ankstesni skundai nebuvo tenkinti dėl procedūrinių priežasčių – praleistų terminų bei laiko stokos įrodymams susisteminti. Institucijos papildomų įrodymų neprašė ir formaliai rėmėsi pačios antstolės pozicija. Pareiškėja prašo teismo šį kartą vertinti aplinkybių visumą, nes antstolė sąmoningai naudojasi pareiškėjos užimtumu bei teisinių žinių trūkumu. Todėl pareiškėja prašo teismo panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. S-26-109-20243dėl skundo netenkinimo, įpareigoti antstolę ištaisyti skaičiavimo klaidas, įtraukiant neindeksuotą 24 Eur skirtumą už vasario–kovo mėnesius, anuliuoti neteisėtai suformuotą 374 Eur balandžio mėnesio skolą bei išmokėti pareiškėjai prioriteto tvarka priklausantį 374 Eur skirtumą, kurį, pareiškėjos teigimu, antstolė neteisėtai pasisavino savo atlyginimui dengti arba paskirstė žemesnės eilės kreditoriams. Taip pat pareiškėja prašo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 straipsnį dėl sistemingų antstolės pažeidimų ir informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją bei Lietuvos antstolių rūmus.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuoti asmenys J. V. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į skundą nepateikė.