Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2200/2026 Bylos Nr. BIK-502/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23257-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, darydami išvadą, jog nukentėjusysis L. L. buvo sužalotas laiptinėje, o ne buto prieškambaryje, padarė esminius BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimus, nes suklydo vertindami trasologinių tyrimų specialisto išvadą bei jo paaiškinimus. R. B. įvykio vietoje policijos pareigūnams žodžiu teikta faktinė informacija savo turiniu ir pobūdžiu prilygo faktinei apklausai. Ši faktinė apklausa buvo atlikta nesilaikant BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 188 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes prieš klausinėjant sulaikytą asmenį apie galimai jo paties padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisė nuo sulaikymo momento turėti gynėją, teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus prieš save. Dėl šios priežasties tokie paaiškinimai negalėjo būti pripažinti savarankišku ir patikimu įrodymu, juo labiau negalėjo būti naudojami vėlesniems, užtikrintų procesinių garantijų sąlygomis duotiems R. B. parodymams paneigti. Aplinkybė, kad liudytojas J. G. nebuvo tiesioginis įvykio dalyvis ir pats nematė L. L. bei R. B. konflikto, savaime nesudaro pagrindo jo parodymų nelaikyti įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. G. pirmosios instancijos teisme duotų parodymu įrodymais ir nesuteikė įrodomosios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su R. B. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, R. B. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Dalyje skundo argumentų teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau tokie kasatoriaus argumentai yra bendro pobūdžio. Teismas nevertino netiesioginio liudytojo parodymų, nes įvertino tiesioginius liudytojų parodymus, o netiesioginio liudytojo parodymai jiems prieštaravo. Tai, kad teismas trasologijos specialisto išvadą įvertino ne taip, kaip nori kasatorius, nėra BPK 20 straipsnio pažeidimas. Iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma ją patikrinti apeliaciniu skundu ir motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

nutaria: Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.