Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2718 Nr. eCIK-870/2026 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00846-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 31 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomega“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Prie Luksto“ ieškinį atsakovei UAB „Tomega“ dėl netesybų, atsiradusių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Tomega“ priešieškinį ieškovei UAB „Prie Luksto“ dėl netesybų priteisimo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys ir priešieškinys.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti priešieškinio reikalavimus, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalies ir CK 6.200 straipsnio nuostatas dėl bendradarbiavimo pareigos, nes nei ieškinys, nei priešieškinis nebuvo grindžiami bendradarbiavimo pareigos pažeidimu; priešingai, šalys ginčą grindė sutartinės civilinės atsakomybės ir netesybų taikymo klausimu, o teismai savo iniciatyva pakeitė ginčo teisinį pagrindą ir vietoj prievolių nevykdymo vertinimo sprendė dėl šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, t. y. ginčas buvo sprendžiamas remiantis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos pažeidimu, nors šalys tokiu pagrindu savo reikalavimų negrindė. Taigi byloje, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai nebuvo taikytos CK 6.1, 6.2, 6.71, 6.205 ir 6.256 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios sutartinę civilinę atsakomybę bei netesybas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022)..

2. Bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį, t. y. iš esmės paliko ginčą faktiškai neišspręstą, todėl pažeidė CPK 260 straipsnį, nes nenustatė, kuri šalis buvo atsakinga už sutarties nevykdymą, abiejų šalių pretenzijas viena kitai nepagrįstai vertino tik per bendradarbiavimo pareigos turinį, neišsprendė klausimo, visgi kuriai šaliai tenka civilinė atsakomybė pagal galiojantį susitarimą dėl tokio susitarimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. šalių sudarytame susitarime buvo aiškiai nustatyta kiekvienos šalies pareiga kasmet parduoti ir nupirkti konkretų kuro kiekį, taip pat aiškiai nustatyta netesybų sąlyga, todėl teismai pirmiausia turėjo nustatyti, kuri šalis pažeidė sutartinę prievolę, ir tik po to spręsti dėl netesybų taikymo. Dėl to teismai netinkamai aiškino susitarimo turinį dėl šalių pareigų eiliškumo: atsakovės teigimu, pagal susitarimą pirmiausia ieškovė turėjo pasiūlyti parduoti sutartyje nustatytomis sąlygomis atitinkamą kuro kiekį ir tik po to atsakovė galėjo organizuoti pirkimą. Atsakovės nuomone, susitarime nenustatyta pareiga pirkėjai pirmiau pateikti užsakymą. Teismai neįvertino, kad 2024 m. ieškovė kurą siūlė tik keturis kartus, jos teikti pasiūlymai iš esmės neatitiko susitarime nustatytų kainų, be to, buvo siūlomas kitos klasės kuras, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios ir pan. Taigi būtent ieškovė faktiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir jai turėjo būti taikyta civilinė atsakomybė. Kadangi netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, tai šalių civilinės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal CK nuostatas dėl prievolių nevykdymo, o ne bendrąja prasme remiantis bendradarbiavimo principu.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 13, 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), nes sprendimus grindė aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu, kurių šalys nenurodė ir nesirėmė; apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomega“ (j. a. k. 166796392) 338 (tris šimtus trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 10 d. AB Swedbank banke. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.