Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1847Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01043-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 15 d. paduotu ieškovo D. T. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. V. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, ieškovo pripažinimo tikruoju turto pirkėju, pirkėjo teisių perkėlimo, piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – kadencija baigusi buvusi Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė, Palangos m. 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 3673,55 Eur. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidino ieškovui priteistą sumą nuo 3673,55 Eur iki 4687,50 Eur.Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalį, nes klaidingai ieškinio senaties termino pradžią siejo su ginčo sandorių sudarymo diena, o ne diena, kai ieškovas sužinojo, jog ginčo sandoriai pažeidžia jo teises. Šiuo atveju susiklostė teisinė situacija, kuomet šalims gyvenant kartu ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą ieškovas nusprendė įsigyti ne savo, o atsakovės vardu – buvo sudaryti apsimestiniai šio nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai, kuriuose turto pirkėja nurodyta atsakovė. Ieškovui sandorių sudarymo metu neabejotinai buvo žinoma, kad sudaromi sandoriai yra apsimestiniai, nes toks buvo ieškovo siekis ir tikslas – sudaryti apsimestinius sandorius, nes tuo metu jie nepažeidė ieškovo teisių ir tokia buvo simuliacinė (o ne tikroji) ieškovo valia. Kol nominali turto savininkė (atsakovė) pripažįsta tikrojo savininko (ieškovo) teises, tol ieškovo teisė negali būti laikoma pažeista. Taigi, ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju negali būti apsimestinių sandorių sudarymo diena.2. Teismai pažeidė ir CK 1.87 straipsnio nuostatas, nes padarė esminę teisinę klaidą, konstatuodami, kad ieškovas neįrodė sandorių apsimestinumo, nors teismai pripažino ir konstatavo esant visas apsimestinumą įrodančias faktines aplinkybes.3. Teismai pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas, nes nepateikė aiškių ir suprantamų motyvų bei išvadų dėl ieškinio senaties taikymo. Teismo sprendimas šių reikalavimų neatitinka, nes iš jo turinio negalima suprasti, ar teismas laikytų ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais pagrįstais, jei nebūtų taikyta ieškinio senatis. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies argumentais, lieka neaišku, kokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė šiuo klausimu.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.