Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-07-29 · Civilinė byla Nr. eCIK-725/2026

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-04-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-07-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-29
Bylos Nr.
eCIK-725/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01578-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
UAB Ilzenbergo dvaras
Ieškovas
UAB „Teritorijų tvarkymas“

Nr. DOK-2478eCIK-725/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01578-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 29 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,susipažinusi su 2026 m. liepos 9 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teritorijų tvarkymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilzenbergo dvaras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl atliktų darbų pagal rangos sutartis kainos sumažinimo. Bylą nagrinėję teismai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 42 349,05 Eur skolos už darbus; apeliacinės instancijos teismas 50 proc.– iki 22 552,54 Eur – sumažino sutartinius delspinigius; priešieškinį atmetė dėl ieškinio senaties praleidimo.Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino ginčo sutarčių nuostatą ne pažodžiui, bet selektyviai, cenzūruodamas šalių susitarimą, kad „kaina gali kisti į abi puses“, ir taip pažeidė sutarčių turinio aiškinimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų; toks sutarties aiškinimas neatitinka nei tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, nei pažodinio sutarties teksto, nei sutarties nuostatų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo, jos sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių, nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų, šio aiškinimo rezultatas reiškia nesąžiningumą tik atsakovės atžvilgiu. 2. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir vengė nustatyti, kokį papildomą darbų kiekį siūlė atlikti ieškovė ir su kokiu papildomų darbų kiekiu sutiko atsakovė, kaip pranešta apie papildomus darbų kiekius. Byloje nėra jokių duomenų apie abiejų ginčo sutarčių šalių išreikštą valią dėl papildomų darbų kiekio. Todėl nusprendęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė taikytinas CK 6.159 straipsnio, 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6.691 straipsnio 1 dalies normas bei nukrypo nuo aprobuotos teismų praktikos, neapsaugojo atsakovės nuo siurprizinių ir drastiškų ginčo sutarčių kainos pasikeitimų, pažeidė absoliučią atsakovės sprendimo dėl kainos padidinimo teisę, sukūrė nepagrįstą ieškovės teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutarta ginčo sutartyse, nesant suderintos abiejų šalių valios dėl pakeitimo. 3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, ar ieškovė tinkamai vykdė savo priešpriešines pareigas leisti apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą). Teismas tik formaliai įvertino ieškovės pareigą pateikti ginčo sutartimis sutartus dokumentus ir duomenis, kad atsakovė galėtų įvertinti, ar darbai atlikti tinkamai ir kaip paskaičiuoti šių darbų kiekiai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė taikytinas CK 6.200 straipsnio, 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.662 straipsnio, 6.691 straipsnio 1 dalies, 6.694 straipsnio 1, 2, 5 dalių normas bei nukrypo nuo aprobuotos teismų praktikos.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas dėl santykiuose su ieškove veikusių neįgaliotų asmenų prieštarauja ir nesiremia byloje esančių įrodymų turiniu, ginčo šalių pozicijomis, liudytojų liudijimais, pažeidžia numanomo atstovavimo teisės normas (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis bei 2.149 straipsnis) bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų sąsajumą, vertinimą bei jų pakankamumą (CPK 180-185 straipsniai), taip pat neleistinai nukrypsta nuo aprobuotos teismų praktikos. Teismas privalėjo, bet net nebandė įsitikinti, ar atsakovė, kurios reikalus esą tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtino pastarojo veiksmus.5. Teismai neteisėtai vertino pateiktą eksperto aktą kaip įrodymą civiliniame procese, nors jame ekspertas pateikė šališkas išvadas, išeinančias už paskirtos statinio matavimų ekspertizės ribų. Taip teismai pažeidė CPK 212–214, 216, 217, 263 straipsnių, Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, 24, 25 straipsnių normas bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos. Eksperto akte nėra jokių duomenų apie specialiųjų žinių taikymą, jis pateiktas nekompetentingo, neturinčio tam kvalifikacijos asmens, neišsamus ir nepagrįstas tik moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Teismai neteisėtai nuvertino atsakovės pateiktą ekspertizės aktą, nors jis pateiktas kompetentingo teismo eksperto ir paneigia kito byloje pateikto ekspertizės akto išvadas. Taip teismai pažeidė CPK 177, 197, 180-185, 263 straipsnių normas bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl netesybų sumažinimas iki 182,5 proc. metinių palūkanų dydžio atitinka kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normų taikymo ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nesumažino baudinių netesybų iki protingo dydžio ir pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normas ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos. Neįskaitęs ieškovės reikalavimų dėl delspinigių ir 10 procentų dydžio metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei neatmetęs mažesniojo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies normas bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos. 7. Ieškovei nepateikus išpildomosios nuotraukos ir kitų sutartų dokumentų, pripažintina, kad atsakovė nelaikoma praleidusia apmokėjimo terminus, o mokėjimo prievolės negalima įvykdyti tik dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių (kurio) kalta pati ieškovė ir dėl kurių jai neatsirado jokie nuostoliai. Todėl, dėl ieškovės kaltės ir atsakomybę šalinančių aplinkybių neatleidęs atsakovės nuo sutartinės atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių, 6.259 straipsnio 1 dalies, 6.260 straipsnio 4 dalies normas bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos.8. Netinkamai taikęs statybos rangos sutarties atveju numatytą ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ir nustatęs ne objektyvųjį, o subjektyvųjį senaties termino eigos pradžios momentą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6.667 straipsnio 3 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies normas bei nukrypo nuo susijusios teismų praktikos.9. Tiek sprendimas, tiek nutartis grindžiami ir argumentuojami iš esmės tik ieškovės argumentais ir įrodymais, dėl reikšmingų atsakovės argumentų ir įrodymų arba nepasisakoma tarsi jie neegzistavo, arba jie įvertinami paviršutiniškai ar formaliai (pvz., tik formaliai įvertinta ieškovės pareiga pateikti ginčo sutartimis sutartus dokumentus ir duomenis, kad atsakovė galėtų įvertinti, ar darbai atlikti tinkamai ir kaip paskaičiuoti šių darbų kiekiai; kt.). Tokiu būdu teisės būti tinkamai išklausytam teisme (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis) pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes apeliacinės instancijos teismui tinkamai taikius šią teisę, būtų galima išvengti minėtų teisės normų pažeidimo ir neteisėtos nutarties priėmimo.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.