Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam V. K., jo atstovei pagal įgaliojimą N. L. (abu dalyvavo per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Linai Pleskienei (dalyvavo per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, teistas du kartus: 1) 1997 m. vasario 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį, BK 241 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2) 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) pinigine bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 40 MGL (2000 Eur) pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, transporto priemonės konfiskavimu, baudos nesumokėjęs, 2023 m. rugpjūčio 11 d. baudos išieškojimas perduotas antstoliui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba B(duomenys neskelbtini) valytoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. ir Z. D. 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miško urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinio sklypo Nr. 2, veikdami bendrininkų grupėje, V. K. nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai išpjovė ir pavogė 49 vnt. baltalksnių, 7 vnt. klevų, 2 vnt. uosių, 2 vnt. gluosnių, 1 vnt. drebulės, tai yra, 19,006 m ³ medienos, tokiu būdu padarė V. K. 1073,93 eurų turtinę žalą, bei šiuo neteisėtu medžių pjovimu padarė bendrą 7416,46 eurų vertės žalą gamtai.

Kaltinamasis M. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dukra Z. D. paprašė ir jis padėjo padaryti malkų. Malkas darė savo nuožiūra. Jis nežinojo kieno tas miškas. Ievas ir alksnius daugiausia pjovė, buvo ąžuolo šaka. Prie klevų nelindo, nei vieno nenupjovė. Gal pora uosių buvo nupjauta, viena drebulė buvo, gluosnių nebuvo. Nežino kiek iš viso medžių nupjovė. Tyrėjai rodė kur nupjovė. Suskaičiavo virš 20 medžių. Tikslaus skaičiaus nepasakė tyrėja. Savo miško neturi. Nežinojo kieno miške pjauna. Paprašė ir pjovė, išvartas rinko. Jam niekas nepadėjo, savaitę dirbo vienas. Z. D. nepadėjo jam. Medžius sunešė į vietą, parvežė dukros kaimynas. Nuvežė pas dukrą į kiemą. Miške liko medžių, nes atvažiavo policija. Kaimynas nežinojo kam medžiai priklauso. Paprašė padėjo parvežti su traktoriumi. Atidirbo kaimynui už pagalbą. Nurodė, kad turėjo pjūklą, dukra jam davė. Medžius pjovė vienas. Anksčiau nėra tame miške buvęs. Buvo išvartų ir sugalvojo dirbti. Nuo dukters namų miškas apie 1 kilometro atstumu. Savo nuožiūra pasirinko mišką. Savaitę kirto mišką, gal šiek tiek daugiau. Išvežė gal po mėnesio laiko medžius. Kai išvežė tą dieną ir atvyko policija. Medžių nesusiskaičiavo, nesusigaudo kiek galėjo būti kubinių metrų. Buvo miške senesnių kelmų, jau apsamanojusių. Apie 6 reisai buvo, nes kaimyno nedidelė priekaba. Vežė kaimynas M. A.. Jis baigęs (duomenys neskelbtini) vidurinę, dirbo vairuotoju. Gailisi, supranta, kad blogai padarė. Dabar jau žino kieno miškas, žalos neatlygino. Atsilygins kai priteis. Pripažįsta padaręs žalą. Gauna tik pensiją. Pensija 450 eurų. Turto neturi. Gyvena Pakapurnio k. Pinigus mokėjo, bet dokumentų nesutvarkė, tai ir ne jo turtas skaitosi. Kai pirko tarėsi žmona, bet nesutvarkė dokumentų.

Kaltinamoji Z. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tuo tarpu sunkiai vertėsi, daug kas kirto tą mišką, sugalvojo ir ji malkų pasidaryti. Labai gailisi dėl to. Skambino nukentėjusiajai ir atsiprašė, siūlė atlyginti žalą. Pirma N. L. su V. L. susitiko, paskui skambino ir ji, atsiprašė. Lyg buvo kaip ir sutarta dėl žalos atlyginimo, paskui persigalvojo ir parašė pareiškimą. Dar kartą skambino, bet nekėlė ragelio. Gailisi labai. Iš dalies pripažįsta, kad kirto. Pasiruošusi atlyginti žalą. Žalos dar neatlygino. Siūlė, bet nesutiko.

Paaiškino, kad ji paprašė tėvuko, jog padarytų malkų. Miške pati nebuvo. Alksnis, ieva ir ąžuolo šaka, kiek matė, ant kiemo guli. Nežino kiek kartų važiavo parvežti tų medžių, ji tuo tarpu dirbo medelyne. Jai paskambino policija, grįžo namo, rado tas malkas. Buvo ekspertai, pažymėjo raudonais dažais, liepė nelįsti prie malkų. Eigulys atvažiavęs pasakė, kad 17 kietmetrių yra. Perskaičiavo paskui rado 19. Matavo kiek kieme yra, dar liko miške, galvoja, kad viską apskaičiavo. Tėvas vienas kirto. Įrankiai buvo jos: benzopjūklas ir kirvis. Ji paprašė kaimyno, kad parvežtų, šis geranoriškai padėjo. Ji gyvena viena su dviem vaikais, vyras paliko. Kaimyno vardas M. A.. Vežė su traktoriumi. Nesakė jam nieko apie mišką. Nieko jam nemokėjo, jis padėjo geranoriškai. Tėvas vienas sumetė į priekabą. Priekaba maža, kaip mašininė. Gal ekspertams buvo sunku išmatuoti, nes malkos suverstos buvo. Žalos sumokės kiek teismas priteis. Su nukentėjusios žala sutinka, su žala gamtai nesutinka. Nurodė, kad kreipėsi dėl pašalpos, bet visur figūruoja D. J., t.y. buvęs jos draugas, todėl jai sunku susitvarkyti pašalpas. Ji visą šitą reikalą organizavo. Tėvas miško neturi. Ji žinojo kieno miškas, nes D. J. giminaičių, bet tėvas to nežinojo. D. J. tėvas pusbrolis su nukentėjusios vyru. Nesigiminiavo, tik žino, kad giminės. Ten daug kas kerta ta mišką. R. J. kirto, bet jau miręs šitas žmogus. Anksčiau pirkdavo malkas, neturi dokumentų, pagal skelbimus pirko. D. J. išlaikymo vaikams neskiria, tvarkosi alimentus. Vaikai 2 metų ir 17 metų amžiaus. Viena išlaiko vaikus nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio. 6 metus važinėja į užsienį. Sūnus bendrauja su tėvu, bet neypatingai. Jos alga 480 eurų. Negauna pašalpų, nes nepriteisti alimentai. Negali nieko tvarkytis. D. J. žada padėti vaikams ir mokėti alimentus. Ji medieną pažįsta, klevų nebuvo ir drebulės. Apie D. J. ir medžių pardavinėjimą nieko nežino. Žinojo, kad regioninis parkas, bet kad draustinis nežinojo. Žinojo, kad tai nukentėjusiosios miškas.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo dalinai iškirstas jam priklausantis miškas (duomenys neskelbtini). Tai įvyko pernai rudenį. Jis gavo pranešimą, kad jo nuosavybėje buvo pagauti asmenys, kurie malkavo. Žino, kad vyksta teismas dėl miško iškirtimo. Yra žmonės, kurie kaltę prisiima. Nurodė, kad jis turi kelis sklypus su mišku. Šis miškas daugiau nei 9 ha. Tai miškas (duomenys neskelbtini). Jį paveldėjo iš tėčio A. K.. Šiuo metu jis gyvena Australijoje, jau 8 metus, t.y. nuo 2018 m. vasario pradžios. Tame miške lankęsis. Paveldėjo 2016 m. gegužės mėnesį. Ten buvo būdamas vaiku. Neturėjo aiškaus supratimo kur miško ribos. Vienas iš objektų buvo nuomojamas dar nuo jo tėčio laikų, vėliau jis atiteko jiems. Tie žmonės, kurie nuomavosi, toliau norėjo nuomotis, tai jie patys susisiekė ir tiesiog klausė ar jie parduos, ar neparduos. Jie sakė, kad šiuo metu neparduos, tada jie toliau nuomavosi. Jis buvo atvykęs su savo mama į (duomenys neskelbtini), ir tas asmuo jiems aprodė kur yra sklypas ir visa kita, tas žmogus R. A.. Tai jis pavežiojo, parodė kur yra laukai, kur nuomojamos žemės, kur miškas, ir panašiai. Jie net nevažiavo į vieną objektą, kuris yra sunkiai pasiekiamas, 20 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), bet atvažiavo prie dirbamos žemės, kurios yra gretimai šio miško, ir tada buvo nusileidę į šaltinėlį. Jis parodė plius minus kur eina miško ribos. Miško neišnuomavęs, tik dirbamą žemę. Dirbamos žemės iš viso yra 8,5 hektaro, ją sudaro vienas gabalas 6,8 ha, bet jisai yra atidalintas keliuku. Realiai 3 gabaliukai, bet jie atskirti keliu. Tada gretimai vienas tų gabaliukų yra 1,7 hektaro, kuris yra 1 ha žemės ūkio, o kita dalis 0,7 ha miškų ūkio. Šiuo metu tą žemę dirba naujas nuomininkas, kuriam buvo išnuomota nuo Naujųjų metų. Visą laiką, ir nuo tėčio mirties visą laiką, iki praeitų metų dirbo R. A.. Vėliau, po kažkiek laiko, iš jo ūkį perėmė jo sūnus M. A.. Paskutinė sutartis buvo daroma su M.. Kadangi atsitiko toks įvykis ir kai kurie žmonės paminėjo, kad čia yra jis prisidėję, praeitais metais sutartį su jais nutraukė ir susirado naują nuomininką.

Nukentėjusysis nurodė, kad žala tai medienos vertė. Mediena rasta pas kaltinamuosius. Kita mediena buvo palikta miške, neišvežta. Daug krūvų šakų, miškas užterštas kirtimo atliekomis ir šiukšlėmis, pažeistas dirvožemis. Miškas išretintas, suformuota proskyna. Pats miškas gan tankus. Yra pusiau krūmynas palei kelią. Nuvykti galima su mašina, traktoriumi, su sunkiąją technika, todėl miškas išvažinėtas, pažeista miško paklotė. Norėtų patikslinti ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į teismo pastabą dėl žalos pagrindimo ir išskaidydamas patirtą žalą į detalesnes materialinės žalos sudedamąsias dalis ir proporcingai sumažindamas reikalaujamą moralinę žalą. Bendrą patirtą žalą įvertintų 7573,93 Eur. Materialinė žala sudarytų iš nustatytos medienos vertės, nes šiuo metu, vis dar yra 1073,93 Eur. Tada 1000 eurų įvertintų miške paruoštą išvežimui medieną, kuri paruošta, bet vis dar likusi miške. Žino, kad kirtimo darbai buvo vykdomi didesniu mastu ir tiesiog jie nespėjo išsivežti, bet tai vis dar yra miške. Tada 1500 Eur įvertintų miško sutvarkymo išlaidas, nes po neteisėto kirtimo miško sklypas buvo užterštas kirtimo atliekomis ir šiukšlėmis, pažeistas dirvožemis, išretintas suformuojant proskyną ir ji turi būti sutvarkyta. Tada įvertintų 500 Eur kelio ir miško paklotės sugadinimą. Taip pat atstovavimo ir kelionių išlaidos 1500 Eur, kadangi jis pats gyvena užsienyje, o jo interesus atstovavo jo mama, kuri kelis kartus vyko iš Vilniaus į Raseinius ir Betygalą, dalyvavo matavimuose, apklausose ir teismo posėdžiuose, patyrė transporto išlaidas, buvo priversta imti laisvas dienas iš darbo. Be to pats buvo atvykęs iš Australijos į Lietuvą ir vyko į miško vietą, į su įvykiu susijusias institucijas, siekdamas įvertinti situaciją. Nors ši kelionė nebuvo skirta vien tik šiam įvykiui, tačiau šios apimties sudarė reikšmingą kelionės dalį, o ir buvo viena iš priežasčių atvykti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atstovavimą įvertina 1500 Eur. Bendra materialinė žala sudaro 5573,93 Eur. Prašo priteisti 1 500 Eur moralinės žalos, atsižvelgiant į šias reikšmingas aplinkybes. Miškas yra paveldėtas turtas po jo mirusio tėvo, todėl turi didelę asmeninę ir emocinį vertę. Neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik jo turtas, bet ir išsaugojimo reikšmė. Gyvendamas užsienyje negalėjo tiesiogiai kontroliuoti savo turto, kas sukėlė bejėgiškumo ir nesaugumo jausmą, patyrė ilgalaikį stresą ir nerimą. Neapibrėžtumas dėl savo turto saugumo. Buvo priverstas daug laiko skirti konsultacijoms ir situacijos sprendimui. Jo mama patyrė papildomą emocinę ir fizinę naštą atstovaudama jo interesus ir dalyvaudama procesuose. Atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo pasinaudota jo gyvenimo užsienyje aplinkybėmis, patirtas psichologinis poveikis yra dar didesnis. Miško suniokojimas turi ilgalaikį neigiamą poveikį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalauja priteistus 1500 Eur moralinės žalos. Keičia ieškinį, prašo didesnės materialinės žalos, mažesnės moralinės žalos. Likusios moralinės žalos atsisako. Miške buvęs 20 kartų per visą savo gyvenimą. Lankosi Betygaloje kiekvieną kartą, kai grįžta į Lietuvą. Buvo 2025 m., 2024 m. Buvo prieš Covidą ir po Covido. Kai lankosi apžiūri žemes, namą, nuvažiuoja prie Dubysos. Atsakingo už mišką nėra jokio žmogaus. Paliko įgaliojimą savo mamai tvarkyti šiuos reikalus. Didžiausias pasitikėjimas buvo R. ir M., nes jie gyvena šalia jų. Jie uždengė namo stogą, su jais kontaktavo. A. nebuvo įsipareigoję mišką saugoti, prižiūrėti, sutarties su jais nebuvo. Galutinė ieškinio suma: 1500 Eur moralinė žala, turtinė žala 5573,93 Eur. Kas tvarkys miško kelią sutarčių neturi. Bendrai sudėjo kiek tai gali kainuoti. Nežino ar tai išvažinėjo D.. Buvo pagauti žmonės, kuriuos mini M. A., kad su savo traktoriumi ir priekaba buvo įvažiavęs į mišką. Niekam neleido kirsti miško, tėvas niekam neleido kirsti miško. Tėvas skundėsi, kad kažkas vagia mišką. Jis kreipėsi į policiją, metų negali tiksliai pasakyti, galėjo būti apie 2013 m. Tai tie patys asmenys, kurie gyvena šalia, taip yra sakęs tėvas. Pirmas namas yra D.. Ir R. A. turi techniką. Jis tiksliai negali jų įvardinti, tai susiję A., V. L., D. J., D. ir jos tėvas. Jie visi susiję. Tai suorganizuotas dalykas. Ar tai tie patys asmenys kirto nuo 2013 m., negali pasakyti, bet jie gyveno šalia, turėjo visas galimybes įvykdyti. Buvo signalai, kad miškas anksčiau buvo kertamas. Su A., L., D. jie negiminės. Jo prosenelis buvo J. brolis. Jo pajamos per mėnesį apie 4000 po mokesčių. Padaryta didelė žala. Jo palikimas tas miškas, kito turto Lietuvoje neturi. Planuoja grįžti į Lietuvą, galbūt turtą parduos, gal grįš gyventi į (duomenys neskelbtini). Tai bus jo pamatas ateičiai.

Nukentėjusiojo atstovė N. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai 2024 lapkričio 7 d. paskambino sūnus K. V. ir pasakė, kad su juo susisiekė per instagramą iš miškų departamento atstovas J., laiške rašė apie sūnaus miške įvykdytą vagystę. Sūnus gyvena Australijoje. Sūnaus prašė susisiekti kada jam patogu su J.. 2024 m. lapkričio mėnesį sūnus paskambino ir pasikalbėjo su J.. Sūnus V. K. paskambino jai ir paklausė ar ji pažįsta Z. D.. Ji pasakė, kad pirmą kartą girdi tą pavardę. Tą pavardę pasakė sūnui J., kad (duomenys neskelbtini) buvo vežama iš miško mediena, o ten gyvena Z. D.. Ji sūnui pasakė, kad sužinos D. telefono numerį. Ji paskambino A. R., nes jį tik pažinojo, nes jam nuomojo žemę. Jam viską papasakojo ir jis sakė sužinos D. telefono numerį. Tą pačią diena 2024 lapkričio 7 d. po pusvalandžio jai atsiuntė telefono numerį, ji galvojo po darbo paskambins ir pakalbės, tačiau tuoj pat jai paskambino L. V., kuri pasakė kas atsitiko jų miške, kad vagystė tai yra nusikaltimas. Sakė pinigų jie neturi, tačiau žalos nėra, nes jie nebūtų kirtę miško. Taip baigėsi jų pokalbis lapkričio 7 d. Liko daug neatsakytų klausimų. Susitarė susitikti Vilniuje su V. L. kitą dieną kavinėje (duomenys neskelbtini). Tiesiog draugiškai kalbėjosi, ją mačiusi tik vieną kartą per vyro laidotuves. Tai buvo antras kartas. Ji jos buvusio vyro pusseserė. Žala padaryta moralinė ir materialinė 6125 Eur. Žalą paskaičiavo miškų urėdijos atstovas. Moralinė tai 5000 Eur, nes sūnus turėjo visokių išgyvenimų, o kita turtinė žala. Ji atstovauja savo sūnui. Moralinė, tai sūnus išgyveno, skambino, domėjosi, buvo atvažiavęs iš Australijos, važiavo pas tyrėją. Tai yra laikas, pinigai ir pergyvenimai. Turtinė žala, tai pagal atsiųstus paskaičiavimų aktus, susitarė miškų urėdijoje, kad malkų kaina paversti. Žala gamtai tai jau kiti paskaičiavimai.

Paaiškino, kad su kaltinamaisiais, V. L., kalbėjo 2024 m. lapkričio 10 d. Kai kalbėjo sakė, kad pergyvena, prašė greičiau užbaigti, kad nebūtų teismo. Sakė miškų kontrolės atstovai, atlygintų žalą jiems, raštus reikėjo pasirašyti, kad neturi pretenzijų. Buvo pas J., ji sakė nesiūlė žalos atlyginimo ir prie to patiis Z. D. su V. L. gruodžio 12 d. atsiprašė. Prašė pasigailėti, apie pinigus jokius nebuvo kalbos. Žala yra neatlyginta, nebuvo siūloma. J. J. paskatinta kreipėsi su pareiškimu, nes sakė, kad keičia parodymus ir nepavyks susitarti. V. L. sakė, kad D. J. pridirbo, Z. neturi pretenzijų, kad tai ji pridarė žalos. Jai malkų nereikia. Z. pasakė D. kaltas, nes teistumą turi, kuris nesibaigęs. D. J. giminaitis, V. sūnaus vaikas. Nurodė, kad medžių iškista ženkliai, neskaičiuota. Per daug metų ataugs miškas. Jis ne vieną kartą kirto, D. J. slapstosi nuo teisėsaugos.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Paaiškino, kad su Z. D. veda į darželį vaikus. 2024 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, Z. D. ir D. J. paprašė, kad jis parvežtų malkas. Jis su traktoriumi ir su mašinos priekabėle vežė jau paruoštas malkas. Malkas krovė jos tėvas M. D.. Malkas vežė į Z. D. kiemą, atvežė gal 12-13 priekabėlių. Ten telpa apie 1 kubą, važtaraščių nereikia. Apie tai, kad Z. tėvo suruoštos malkos buvo vogtos, jis nežinojo iki tol, kol į kaimą nepradėjo važiuoti policijos pareigūnai. Po to Z. pati pranešė. Jis žinojo, kad ten kur gyvena D., ribojasi su J., ir galvojo, kad tai jų miškas. Jam neįdomu ar turi leidimą ar ne, neprašė. Medžiai malkiniai, nupjautos ievos, alksniai, karklai. Vežė vidury dienos. Netoli nuo namų suruoštos krūvos, jau buvo rąsteliai suruošti. Pažadėta buvo, kad atsiskaitys už kurą. Tačiau kai sužinojo, kad malkos vogtos, tai sakė jam nieko nereikia, tik jo niekur nekišti. Tos malkos ten ir guli iki šiol. Jis pats turi 40 arų miško, pažįsta medžius. Klevų tikrai nematė. Negalėjo atskirti, nes storų nebuvo medžių. Traktorius grąžintas. Apie malkų pardavimą jam nežinoma. Jis gyvena kitame miestelio gale. Tik vieną karta Z. prašė. Tą dieną nebuvo priėjęs nei vienas žmogus, nieko nekalbėjo, jis nekrovė. Nežino apie tėtį kur jis veža.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su Z. net labai geri santykiai. Paaiškino, kad jai žinoma tiek, kad neteisėtai iškirstas miškas regioniniame parke, nes malkų norėjo pasidaryti. Vežant malkas, kiek žino, buvo gautas atitinkamas skundas, informuotos tarnybos, pradėti įvairūs procesiniai veiksmai. Nurodė, kad kur gyvena Z. D. yra jos tėvų namai. Ji matė krūvą medžių: alksniai, ievos. Z. susisiekė su ja verkdama ir papasakojo kas ištiko, tiesiog buvo nevilty. Ji ją globoja, nes neturi kur daugiau kreiptis. Kai stovi medis su lapais pažįsta medžius. Beržų, ąžuolų tikrai nematė, storesnis uosis galėjo būti. Žino už kokio miško yra Dubysos šlaitas. Su D. nebendravo. Žino tas vietas, to miško savininkas buvo A. K.. Jis susitvarkė, paveldėjo sūnus V. K.. Ji vieną kartą jį mačiusi per laidotuves. Jų žemė ten ribojosi su tuo mišku. Su L. N. buvo susitikę. Paskambino jai, norėjo susitarti, atlyginti žalą. Pasiūlė, kad paskaičiuotų, pažadėjo atlyginti, atsiprašė. Sutiko, kad atlygintų žalą. Susitiko Vilniuje kavinėje, kalbėjosi ir ji pasakė, kad paskaičiavo 1700 Eur. Sutiko, sutarė 2000 Eur. Pokalbio metu su N. susitarė, kad ji kitą dieną po darbo atsiųs savo sąskaitos numerį į kurią Z. perves sutartus 2000 Eur. Išsiskyrė gražiuoju abi su tokia nuostata, kad toliau bendraus. Kadangi Z. pinigų žalos atlyginimui neturėjo, ji pakalbėjo su savo vyru ir jis padarė 2000 Eur dydžio bankinį pavedimą į Z. sąskaitą. Sutartą dieną, t.y. sekančią dieną, po susitikimo su N., nesulaukusi žadėtos sąskaitos numerio iš N., jai paskambino, tačiau ši pasakė, jog nori pasiaiškinti tam tikras detales, nes žinanti, kad ji, jos brolis D. ir D. turi nuosavo miško, kas yra visiškai netiesa. N. dar nori pasiaiškinti su kuo ribojasi jos sklypas, kokie savininkai aplink jos mišką, ir kt., todėl jų pokalbis taip ir pasibaigė. Ji Z. pasiūlė pačiai paskambinti N., atsiprašyti. Tą Z. ir padarė. Z. sakė, kad N. atsiprašė, siūlė atlyginti žalą, siūlydama 3000 Eur sumą, atsodinti mišką, prižiūrėti sodybą, uošvio kapą ir t.t. Tačiau N. nesutiko. Jos žiniomis, Z. bandė dar kartą susisiekti su N., ši nekėlė ragelio. Nurodė, kad nesakiusi, kad D. pridirbo. Jis tik nesąžiningai elgėsi su Z.. Ji ėmėsi veiksmų iš nevilties, 4 vaikus globoja ir dar du savo turi. Nežino apie medienos pardavimą (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad M. vežė. Tai (duomenys neskelbtini) gyventojas, apdirba žemę.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) ūkininkauja, turi pieno ūkį. Niekaip nesusijęs su D., nežinoma kaip jį iškvietė, kai policija atvažiavo. Gyvena kaimynystėje su Z. D.. Jam žinoma, kad jo sūnus M. paprašytas D. vežė jai malkas. Būnant gyvam A. K. su juo bendravo, jis leisdavo valyti mišką ir kitiems kaimo gyventojams. Todėl iš jo miško prieš daug metų buvo kertami medžiai. Jis (duomenys neskelbtini) seniūnaitis, jam ir skambino N., klausė gal žinanti kas vagia jos mišką, nes jai neva pasakojo kažkokie žmonės. Vėliau iš kaime sklindančių kalbų sužinojo, kad iš N. sūnaus miško malkas pavogė Z. D. prašymu jos tėvas. Jis pamatė, kad pro jo namus pradėjo dažnai važinėti policijos automobiliai. Kiek jam žinoma, tą mišką po tėvo mirties paveldėjo V. K.. Paaiškino, kad D. J. nuo mažo užaugo jo akyse. Jis yra išvykęs į užsienį, jau seniai nematė. D. labai tvarkinga moteris, prižiūri globotinius keturis vaikus ir savo du turi. Neturi jokių problemų su ta šeima. Nebuvo pažiūrėti iš arti malkų, iš tolo matė krūvą. Malkų apie 10-20 metrų, maža priekabėle vežė. Tai alksniai, baltalksniai, ievos. Ąžuolų ir beržų nėra, ten neauga. Jis netoli turi miško. Galima kirsti sausus be leidimo, stačių tik negalima kirsti. Supuvę medžiai. Šviežiai, kad būtų nupjautų medžių jam nėra žinoma. Nežino, niekas nepardavinėjo, ir tokių malkų niekas nepirktų po 10 Eur. Iš viso jų vertė 500 eurų už visas malkas. Valė tik tą mišką, bet ne kirtimas buvo. A. K. atvažiuodavo ir sakydavo, kad galite valyti.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. buvo gautas iš policijos pranešimas dėl galimai nelegaliai kertamo miško. Ji dirba Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus specialiste. Kartu su I. J. nuvyko patikrinti gautos informacijos į nurodytą vietą. Atvykę įvykio vietoje rado miško kirtimo požymius, šviežiai pjautų medžių kelmus, dalį likusios medienos. Apžiūros metu miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Nustatė galimus aplinkosaugos pažeidimus, nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privataus miško savininkui nebuvo išduoti. Gavę pavedimą atlikti patikrinimą. Patikrinimo metu surinktus duomenis įvykio vietoje užfiksavo ir užregistravo patikrinimo akte. Kartu dalyvavo sklypo savininko įgaliotas asmuo N. L.. Patikrinimo metu valdoje medžių kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Rado dalį medžių palikta miško sklype, kurie supjauti apie 1 m ilgio rąsteliais, šakos sukrautos į krūvas. Taip pat rado žalių kelmų. Dalis jų buvo paslėpti, apdengti samanomis. Atliko nupjautų medžių kelmų apmatavimus, kuriuos užfiksavo kelmų matavimo akte. Užfiksavo 28 vnt. žalių kelmų. Patikrinimo metu oro sąlygos nebuvo palankios dėl snygio. Apžiūrėję miško valdą rado iš sklypo, miško keliuku, vedančias galimai traktoriaus vėžes, kuriuo buvo galimai išvežta mediena iš sklypo. Vėžės vedė iki netoliese esančio gyvenamojo namo sklypo kur gyvena D.. Apsilankę nurodytu adresu namuose, kieme rado sukrautą galimai iš sklypo išvežtą apvalią medieną, kuri buvo supjauta įvairaus ilgio rąsteliais. Kieme esančią medieną užfiksavo foto nuotraukomis. Pabendravus su ten gyvenančia Z. D., ji nurodė, kad kieme sukrauta mediena yra nupjauta ir išvežta iš nurodyto sklypo. Malkas pjovė savo reikmėms. Pateikė rašytinį paaiškinimą. Pagal surinktus duomenis iš miško valdos buvo apskaičiuota žala gamtai. Kaip minėjo, neplaninio patikrinimo metu buvo nepalankios oro sąlygos, todėl 2025 m. sausio 23 d. vykdė pakartotinį medžių kelmų apmatavimą, kurio metu buvo užfiksuoti papildomai 21 vnt. žalių, šviežiai nupjautų kelmų. Taip pat fiksuoti senesnio medžių pjovimo kelmų 12 vnt. Pagal surinktus papildomus duomenis buvo perskaičiuota žala gamtai. Žalą skaičiavo, bendrai padaryta žala gamtai paskaičiuota 10 369,82 Eur. Nurodė, kad skaičiuojama kelmai, vedama į programą ir taip apskaičiuojama. L. norėjo dar senesnius, kad būtų traukiami, bet atsisakė juos traukti į žalą gamtai.

Nurodė, kad apžiūrėtas visas plotas. Nėra parašo ant pirmo akto, nes nepasirašė gruodžio mėnesį, nutarė dėl stipraus snygio bus kartojama. Matavo pakartotinai, bet atsisakė pasirašyti. Savininkai sklypo ribų nežino, 10 metų nebuvo tame miške, kadastriniai matavimai nėra padaryti. Jie visas miško ribas rodė ir apėjo. Visus kelmus išmatavo ir skaičiavo. Tikrino ir nukentėjusiojo atstovė sąsiuvinyje rašė, viskas atitiko. Net 3 kelmais buvo mažiau pas nukentėjusiojo atstovę užrašyti negu rasta. Gal ir jos klaida, kad nedavė pasirašyti, sakė, kad dar susitiks. Žala gamtai bus tokia, kokia paskaičiuota. Dėl asmeninės žalos, dėl vagystės traktavimo nesusitarė. Įprasta tvarka registruota ir teismą pasiekė. Nebuvo tokio pokalbio, skaičiuoja pagal metodiką, 2 koeficientu vadovaujasi, apie vadovą nekalbėjo. Kartu matavo kelmus, nežino kam Irmantas skambino ir ką tarėsi. Dėl senumo sutrešusius medžius nėra galimybės nustatyti kokie medžiai buvo pagal kelmą, bet visus medžius išmatavo. Patikrinime dalyvavo I. J., L. ir dar jos du žmonės. Norėjo tartis su giminaite ir nukentėjusiojo atstovė sakė, kad tarsis. Jie vadovavosi įprasta tvarka. Kieme medienos nematavo. 5,09 kubai yra įtraukti į tuos 10 000 Eur žalą. Yra bendra suma pridėta su senesniais, matavimo metu tik išskyrė. Nurodė, kad šviežius ir senus L. prašymu buvo skaičiuoti, 12 vienetų fiksavo senesnių, kurie išskirti, ne prie bendro.

Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Z. D. buvusi jo sugyventinė, jau pusę metų kartu negyvena. Parodė, kad jis tuo metu buvo Anglijoje, ir šiuo metu yra užsienyje. Jam parašė Z. D. ir sakė, kad policija atvažiavo dėl malkų. Jie kalbėjosi, tarėsi ką daryti. Z. skambino N. K.- L., siūlė atlyginti žalą 3000 Eur, atsodinti visą mišką sutiko. Paaiškino, kad žino, tai prie (duomenys neskelbtini) miškas, jis priklausė A. K.. Miškas anksčiau priklausė jo senelių J. giminei, po to miškas lyg atiteko A.. Viskas vyko labai seniai, dar esant gyviems seneliams. Mirus seneliams ir A. K. tėvams, paties A. leidimu jis valė miško išvartas, taip vadinamus "virtuolius", nes tuo metu buvo įstatymas, kad miško savininkas turėdavo pats išvalyti mišką. Todėl A. buvo leidęs savo mišką "išvalyti". Po A. mirties daugiau į mišką niekada nevažiavo. Maždaug prieš 10 metų jie su Z. pradėjo globoti Z. sesers 4 vaikus, už juos gaudavo daug išmokų. Z. tuo metu labai gerai uždirbdavo, jų šeimos finansinė padėtis buvo gera, kadangi gaudavo išmokas iš savivaldybės kietam kurui. Malkas vežė M. A.. M. D. kirto pjovė, tai jis ir tvarkė. Nežino apie atlyginimą dėl miško vežimo. Jie tik su Z. bendrauja dėl vaikų reikalų. Nurodė, kad negalėjo jis kirsti, nes nebuvo Lietuvoje, taip pat neorganizavo ir vežimo. Pardavinėjo, kai A. buvo gyvas, leido kisti ir valyti mišką. Jis tai tyrėjai sakė. Neatsimena kam prieš 10 metų pardavė, t.y. dar prieš vaikų pasiėmimą. Jis Airijoj, su nauja drauge gyvena. Eiguliai atvažiavę buvo, kai A. buvo leidęs kirsti. Jis rudenį nebuvo Lietuvoje

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate gautame N. L. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. sužinojo, kad V. K. privačios nuosavybės teise valdomos miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) regioniniame parke (valdos kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvykdytas neteisėtas miško kirtimas - iškirsta 21,34 kubinių metrų medienos. Patys miško nekirto ir niekada niekam leidimų kirsti nedavė. Dėl neteisėtai iškirsto miško patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis. Pridedami dokumentai (t. 1, b. l. 10-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: įvažiavimo į mišką apytikslės koordinatės: (duomenys neskelbtini) (LKS). Nuo šios vietos apžiūra atliekama pietų-pietryčių kryptimi ir atgal, vakarų-pietvakrių kryptimi, nuo miško kelio nenutolstat daugiau, nei apie 35 metrus. Nufotografuoti 49 vnt. atidalintų medžių kelmų (žr. nuotraukas Nr. 1 - 90) (t. 1, b. l. 64-66, 67-111).

Objektų apžiūros protokole (apžiūrimas Grandininis pjūklas "Husqvarna 450") matyti, apžiūrimas grandininis pjūklas oranžinės spalvos. Ant pjūklo korpuso dešiniojo šono pritvirtintas lapelis su užrašu Husqvarna 450, bei pritvirtinta juodos spalvos lentelė su unikaliu pjūklo numeriu s/n 2020 1200356 967 18 78-00. Pjūklo korpusas nešvarus. Ant pjūklo galinės korpuso dalies ir rankenos, vidinės pusės užklijuotas informacinis lapelis, su aiškinamaisiais užrašais ir paveikslėliais. Ant grandininio pjūklo juostos uždėta oranžinės spalvos apsauga, ant kurios abejų pusių yra užrašas Husqvarna. Grandininio pjūklo juosta su uždėta pjūklo grandine (t. 2, b. l. 98-101, 102-105).

Objektų apžiūros protokole (apžiūrima rastinė mediena) matyti, namo kiemo gale, priešais ūkinį pastatą, viso ūkinio pastato ilgiu, ant žemės (vejos) yra netvarkingai sudėta, medienos krūva. Medienos krūvą sudaro apvalioji mediena, šakos. Mediena supjauta rąsteliais, įvairaus ilgio, storio. Krūvos kraštai, rąsteliai sužymėti oranžinės spalvos dažais (t. 2, b. l. 88-91, 92-97).

Objektų apžiūros protokole (apžiūrimi ratinis traktorius "Case IH, 685" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, namo kieme stovintis ratinis traktorius su prie jo galo prikabinta priekaba (foto Nr. 1). Traktorius dalinai raudonos dalinai juodos spalvos, su dviejų durų kabina. Kabina su priekiniu stiklu, abiem šoniniais durelių stiklais ir galiniu (susidedančiu iš kelių dalių) stiklu. Ant abiejų durelių apačios yra baltos spalvos užrašas 685XL. Kabinos gale, virš lango pritvirtintas valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 2,3,4,5). Traktoriaus dešinėje, ties priekiniu ratu ant rėmo yra pritvirtinta metalinė plokštelė su traktoriaus markės pavadinimu „case“ įspaustu modelio pavadinimu „685XL“ ir įspaustu tapatumo numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 6,7). Prie traktoriaus galo prikabinta traktoriaus puspriekabė. Puspriekabės rėmas metalinis, oranžinės spalvos, aplankstytas, vietomis parūdijęs. Puspriekabė dviejų ašių su keturiais ratais (foto Nr. 1,8). Puspriekabės gale pritvirtintas valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 9). Prie puspriekabės sukabinimo įtaiso yra metalinė lentelė su joje esančiu (taškuotai įkaltu) serijos (tapatumo) numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 10). Apžiūros metu fotografuota (t. 2, b. l. 129-131, 132-137).

2025 m. spalio 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio nutarime atskirti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate (toliau- Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-07805-25 dėl V. K. priklausančio miško vagystės. Tyrimo metu nustatyta, kad M. D. 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miško urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinio sklypo Nr. 2, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Z. D., V. K. nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai išpjovė ir pavogė 49 vnt. baltalksnių, 7 vnt. klevų, 2 vnt. uosių, 2 vnt. gluosnių, 1 vnt. drebulės, t.y. 19,006 m 3 medienos, tokiu būdu padarė V. K. 1073,93 eurų turtinę žalą bei šiuo neteisėtu medžių pjovimu padarė bendrą 10 369,84 eurų vertės žalą gamtai.

Tyrimo metu pareiškėja N. L. pateikė prašymą parašyti paklausimą Miškų kontrolės atstovams Jurgitai ir I. J., kiek procentaliai ploto iš 9,09 ha miško jai dalyvaujant buvo apžiūrėti ir surašyti kelmų matavimo aktai 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. sausio 23 dienomis. Kadangi buvo prašę apklausos metu liepos 8 dieną Raseinių rajono policijos komisariate organizuoti iškirsto miško fakto patikrinimą atitikimo surašytiems Miškų kontrolės specialistų dokumentams (neatitinka kelmų skaičius specialistų aktuose esamam kelmų faktui miške), o miško apžiūra šiuo metu sudėtinga, nes medžiai su lapais ir aukštos žolės apsunkina kelmų apžiūrą, kol bus palankios sąlygos apžiūrai. Taip pat paklausti Miškų kontrolės atstovų, ar gali matuoti ir skaičiuoti kelmus pasirinktinai, neapžiūrint viso miško ploto, nes kaip yra rašiusi anksčiau ir patvirtino apklausos metu, visas miško plotas su Miškų kontrolės atstovais nebuvo apžiūrėtas, nors prašė tai padaryti raštu 2025 m. sausio 17 dieną.

Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad pareiškėja N. L. nurodo, jog nebuvo apskaičiuoti visi jos sūnui V. K. priklausančiame miške nupjauti medžiai, t.y. likę jų kelmai, kurių yra žymiai daugiau, nei nurodyta kelmų apžiūros matavimo akte, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog kitus medžius iškirto ir pavogė būtent M. D. ir Z. D., todėl nenustačius asmens, ar asmenų, kurie galėjo iškirsti ir pavogti V. K. priklausančiame miške esančius medžius, ši veika atskirtina iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07805-25 į atskirą tyrimą dėl V. K. priklausančios miško vagystės, kurio metu bus nustatytas, ar nustatyti anksčiau, t.y. iki 2024-11-06 miško vagystę įvykdę asmenys dėl svetimo turto vagystės iš V. K. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) girininkijoje pagal LR BK 178 str. 1 d. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07805-25 atskirtus dokumentus pagal atskirą sąrašą pridėti prie atskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 187-191).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Astos Šegždavičienės tarnybiniame pranešime dėl informacijos patikrinimo (dėl galimai parašytų A. K. pareiškimų) nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate (toliau - Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-07805-25, dėl V. K. priklausančio miško vagystės.

Tyrimo metu buvo gautas nukentėjusiosios N. L. prašymas patikrinti Policijos registrus dėl to paties miško vagysčių pranešimų ankstesniais metais. Miško savininkas iki 2016 m. buvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), ir jam buvo žinoma, kad mišką kerta (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. A. K. yra rašęs pareiškimus Raseinių rajono policijos komisariatui. Iš atminties pamena, kad važiavo rašyti pareiškimų, tai galėjo būti apie 2013- 2015 metus.

Tikrinant N. L. prašyme nurodytą informaciją buvo peržiūrėti Policijos informacinės sistemos ir registrai - Policijos registruojamų įvykių registras, Duomenų valdymo sistema (DVS), paieškų langeliuose įvedant datą (laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31), įvykio vietos adresą - (duomenys neskelbtini), pranešėjo vardą, pavardę - A. K., asmens kodą (duomenys neskelbtini), tačiau jokios informacijos nerasta.

Aiškinantis, kur gali būti saugomi aukščiau minimi dokumentai Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK administratorė J. G. nurodė, kad visa iki 2015 m. spalio 1 d. buvusi informacija buvo registruojama anksčiau buvusiame Raštinės posistemyje bei asmenų prašymai dokumentų plane buvo saugomi 3 metus, po to sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2015 m. spalio 1 d. visi raštai buvo pradėti registruoti Dokumentų valdymo sistemoje (DVS), todėl galimybės rasti aukščiau nurodytą informaciją nėra (t. 1, b. l. 154).

Valstybinės miškų tarnybos atsakyme dėl leidimo vykdyti miško kirtimą kirsti sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba turi duomenis apie miškų savininkams išduotus leidimus kirsti mišką nuo 2006 metų. 2006-2025 metų laikotarpyje leidimų kirsti mišką valdoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išduota. LR Miškų įstatymo 5 str. 3 d. nustatytos Valstybinės miškų tarnybos funkcijos. Miško naudojimo kontrolės funkcija Valstybinei miškų tarnybai nėra priskirta, todėl neturi duomenų, kiek ir kokios medienos išpjauta miško valdoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR Miškų įstatymo 5 str. 41 d. valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų naudojimo kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (t. 2, b. l. 12-14).

Valstybinės įmonės valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio parko padalinio atsakyme nurodyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija savavališkai iškirstų medžių matavimų neatliko, kiek ir kokios medienos išpjauta nenustatinėjo. Pagal N. L. pateiktus prašymus ir kirtimų duomenis - biržių taksavimo lapus, konsultavimo pagrindais, paskaičiavo žalą miško savininkui 2024 m. II ketvirčio rinkos kainomis. Iš N. L. prašymuose paskaičiuoti žalą materialinę žalą miško savininkui pateiktų duomenų matosi, kad nukirstų medžių kelmų matavimą atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas ir žalą aplinkai skaičiavo pagal trijų matavimo lapų duomenis, iš viso už 61 nukirstą medį (baltalksniai 49 vnt., drebulė 1 vnt., gluosniai 2 vnt., klevai 7 vnt., uosiai 2 vnt.), kurių bendras stiebų tūris yra 21,034 m3. Bendras neteisėtai iškirstos likvidinės medienos kiekis yra 19,006 m3 (61 medis), bendra apskaičiuota materialinė žala miško savininkui – 1073,93 Eur. Pažymėtina, kad medienos tūris naudojamas apskaičiuoti žalą miško savininkui - likvidinis iškirstos medienos tūris, o žalos aplinkai apskaičiavimui – bendras stiebų tūris, todėl tūriai nesutampa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 22 d., miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus perduotus LRV nutarimais ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija nevykdo savavališkų kirtimų tyrimų privačiuose žemės sklypuose (t. 2, b. l. 34-35).

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės J. J. tarnybiniame pranešime dėl žalos aplinkai perskaičiavimo byloje ROIK: 24259664978 nurodyta, kad 2025 m. sausio 23 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento (toliau - Departamentas) Kauno miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė J. J. ir vyr. specialistas I. J. vykdė pakartotinį medžių kelmų apmatavimą privačioje miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir esančios (duomenys neskelbtini) (VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksacinis miško sklypas Nr. 2).

2024 m. gruodžio 4 d. vykusio neplaninio patikrinimo metu (neplaninio patikrinimo akto Nr. PA- 5886) dėl nepalankių oro sąlygų - snigimo, nebuvo galimas tikslus medžių kelmų apmatavimas, todėl patikrinimo metu fiksuoti 28 vnt. šviežiai nupjautų medžių kelmai. Nupjautų kelmų skersmenys nustatyti, išmatavus medžių skersmenis, apskaičiuotas nukirstų miško medžių stiebų tūris, kuris yra 10,412 m³. Pakartotinio kelmų apmatavimo metu, kuriame dalyvavo ir privačios miško valdos savininkų įgaliotasis asmuo N. L., nustatyta, kad šviežiai nukirstas 21 medis, taip pat fiksuoti senesnio medžių kirtimo kelmai (12 vienetų). Išmatavus šviežiai nukirstų 21 vnt. medžių kelmų skersmenis apskaičiuotas nukirsto medžių stiebų tūris, kuris yra 4,632 m³, išmatavus senesnio medžių kirtimo 12 vnt. kelmų skersmenis apskaičiuotas nukirsto miško medžių stiebų tūris, kuris yra 5,99 m³. Perskaičiuota padaryta žala aplinkai pritaikant +/- 15 proc. paklaidą (Miškotvarkos darbų instrukcijos 2 priedas). Atsižvelgiant į tai, kad paklaida turi būti taikoma asmenų, pažeidusių teisės akto reikalavimus naudai, 15 proc. paklaida pritaikyta pažeidėjo naudai ir paskaičiuota neteisėtu kirtimu padaryta žala aplinkai (miškui):

1) privatus miško sklypas, esantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) taksacinis skl. Nr. 2. Taksacinis sklypas priskirtas Il miškų grupei, jame vykdytas neplynas miško kirtimas, šviežiai iškirstas stiebų tūris 10.412 m³. Šis stiebų tūris paskaičiuotas su leistina + 15 proc. paklaida (Miškotvarkos darbų instrukcijos 2 priedas), todėl atsižvelgiant į tai, kad paklaida turi būti taikoma asmenų, pažeidusių teisės aktų reikalavimus naudai, 15 proc. paklaida pritaikyta pažeidėjo naudai ir paskaičiuotas neteisėtai nukirstos medienos tūris: 10, 412 m³ | 1,562 m³ (15 proc.) = 8,85 m³. Žala aplinkai (miškui) atlyginama po 290 eurų už 1 kubinį metrą medienos, esant medyno brandumo grupei IV (brandus medynas) taikant koeficientą 2. Žalos dydis skaičiuojamas: 8,85 kubinių metrų medienos dauginant iš 290 eurų ir dauginant iš koeficiento. Žala aplinkai padaryta už 5133 eurus (8,85 * 290 * 2 = 5133).

2) privalus miško sklypas, esantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinis skl. Nr. 2. Taksacinis sklypas priskirtas II miškų grupei, jame vykdytas neplynas miško kirtimas, senesnio kirtimo medienos tūris 5.99 m³). Šis medienos tūris paskaičiuotas su leistina +/- 15 proc. paklaida (Miškotvarkos darbų instrukcijos 2 priedas), todėl atsižvelgiant į tai, kad paklaida turi būti taikoma asmenų, pažeidusių teisės aktų reikalavimus naudai, 15 proc. paklaida pritaikyta pažeidėjo naudai ir paskaičiuotas neteisėtai nukirstas medienos stiebų tūris: 5,99 m³ — 0,598 m³ (15 proc.)= 5,092 m³. Žala aplinkai (miškui) atlyginama po 290 eurų už 1 kubinį metrą medienos, esant medyno brandumo grupei IV (brandus medynas) taikant koeficientą 2. Žalos dydis skaičiuojamas 5,092 kubinių metrų medienos dauginant iš 290 eurų ir dauginant iš koeficiento. Žala aplinkai padaryta už 2953,36 eurus (5,092 * 290 * 2= 2953,36).

3) privatus miško sklypas, esantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinis skl. Nr. 2. Taksacinis sklypas priskirtas II miškų grupei, jame vykdytas neplynas miško kirtimas, šviežiai nukirstų medžių stiebų tūris 4632 m³. Šis stiebų tūris paskaičiuotas su Ieistina +/- 15 proc. paklaida (Miškotvarkos darbų instrukcijos 2 priedas), todėl atsižvelgiant į tai, kad paklaida turi būti taikoma asmenų, pažeidusių teisės aktų reikalavimus naudai, 15 proc. paklaida pritaikyta pažeidėjo naudai ir paskaičiuotas neteisėtai nukirstos medienos tūris: 4.632 m³ — 0,695 m³ (15 proc.) = 3,937 m³. Žala aplinkai (miškui) atlyginama po 290 eurų už 1 kubinį metrą medienos, esant medyno brandumo grupei IV (brandus medynas) taikant koeficientą 2. žalos dydis skaičiuojamas 3,937 kubinių metrų medienos dauginant iš 290 eurų ir dauginant iš koeficiento. Žala aplinkai padaryta už. 2283,46 eurus (3,937 * 290 * 2 = 2283,46).

Visi žalos aplinkai apskaičiavimo aktai registruoti Departamento Dokumentų valdymo bendroje informacinėje sistemoje, jiems suteikti numeriai: Ž55-3523/2024, ŽAR-51, ŽAR-52. Susumavus visas aplinkai padarytos žalos aktuose gautas sumas, bendra aplinkai padaryta žala: 5133+ 2953,36+ 2283,46= 10 369, 82 Eur (t. 1, b. l. 179-181)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-511/2019).‏‏‎

Z. D. ir M. D. kaltę įrodo jų pačių duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. K. ir jo atstovės N. L., liudytojų duoti parodymai, kita byloje surinkta medžiaga.

Tiek kaltinamasis M. D., tiek kaltinamoji Z. D. kaltę dėl miško kirtimo ir vogimo pripažino, iš esmės neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, kaltinamoji Z. D. duodama parodymus nurodė, kad buvo tik alksniai, ievos ir ąžuolo šaka, neigė žalos aplinkai dydį. Kaltinamasis M. D. duodamas parodymus taip pat nurodė ievas, alksnius, ąžuolo šaką, teigė, kad prie klevų nelindo, gal pora uosių buvo nupjauta, viena drebulė, gluosnių nebuvo. Kaltinamoji Z. D. nurodė, kad prašiusi tėvo, t.y. kaltinamojo M. D., jog jis padarytų malkų, pasakė kur nuvažiuoti. Paaiškino, kad tuo metu jai buvo sunkus laikas, todėl sugalvojo, kad jai tėvas paruoštų malkų, buvo girdėjusi, kad ten buvo ne vienas ruošęsis malkas žiemai. Ji žinojo kieno tas miškas, o tėvas nežinojo. Kaltinamasis M. D. nurodė, kad jis nežinojo kieno miškas, kuriame paruošti malkų prašiusi jo dukra, t.y. kaltinamoji Z. D.. Kaltinamasis nurodė, kad savo miško neturi. Abu kaltinamieji nurodė, kad įrankius tvarkyti medžiams, t.y pjūklą ir kirvį, davė kaltinamoji Z. D.. Kaltinamasis M. D. paaiškino, kad malkas miške ruošė vienas. Paruoštos malkos buvo nuvežtos pas Z. D. į namų kiemą. Abu kaltinamieji nurodė, kad malkas parvežti prašė ir jas parvežė M. A.. Kaltinamoji D. nurodė, kad pas ją kieme buvo rastos malkos, priskaičiavo 19 kiekmetrių. Z. D. nurodė, kad malkos jos namų kieme būtent iš to miško. Liudytojas M. A. neneigė padėjęs parvežti malkas, tačiau aiškino, kad jis nežinojo iš kieno miško vežamos malkos. Kaltinamieji nurodė, kad jie tik prašė parvežti malkas, neaiškino kieno tai miškas. Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad jis gavo pranešimą apie iškirstą jo mišką, pats gyvena užsienyje. Miškas (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė, kad tai jo paveldėtas miškas, jo ribų nežino nors miške yra buvęs. Nukentėjusysis nurodė, kad kirsti miško niekam neleidęs. Nukentėjusiojo atstovė, jo mama N. L., paaiškino, kad ji rūpinosi visais reikalais susijusiais su miško vagyste. Su ja buvo susisiekusi V. L., per kurią kaltinamoji siūlė atlyginti žalą. Liudytojas M. A. nurodė, kad Z. D. ir D. J. prašė parvežti malkas. Liudytojas D. J. nurodė, kad jis nieko nežino apie miško vagystę, senai išvykęs į užsienį. Liudytojas M. A. paaiškino, kad kai jis nuvažiavo į mišką su priekabėle, malkas krovė vienas kaltinamasis M. D.; malkų važiavo kelis kartus, nes jo priekabėlė nedidelė. Malkas parvežė pas Z. D. į kiemą. Parvežė apie 12-13 priekabėlių. Medžiai buvo malkiniai: ievos, alksniai, karklai. Liudytojas R. A. patvirtino, kad jo sūnus Z. D. vežė malkas, jos kieme iš tolo matė sukrautus rąstukus. Liudytoja J. J. paaiškino, kad ji kartu su I. J. atliko neplaninį patikrinimą dėl iškirsto miško, matavo kelmus, skaičiavo žalą aplinkai. Paaiškino, kad atvykę į mišką rašo nukirstus medžius, kirtimo darbai jiems atliekant apžiūrą nevyko. Atlikti matavimai fiksuoti aktuose. Pirminio matavimo metu suskaičiavo 28 vnt. žalių kelmų, bet tą dieną buvo prastas oras, snygis. Miške tą kartą rado traktoriaus vėžias, kuriuo galimai išvežta mediena. Apsilankė ten, kur pagal vėžias galimai išvežta mediena (Z. D. kiemas) ir ten rado apvalios medienos. Pakartotino matavimo metu miške suskaičiavo 21 vnt. žalių, šviežiai nupjautų medžių kelmų. Senesnio pjovimo fiksuota 12 vnt. Pakartotiniame matavime dalyvavo ir N. L.. Liudytoja J. J. nurodė, kad N. L. miško ribų nežinojo. Kadangi kelmai seni ir sutrešę, sunku nustatyti kokie medžiai.

Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš N. L. pareiškimo policijai matyti, kad miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai iškirsta 21,34 m³ medienos. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, fotografuoti kelmai. Objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas Z. D. namų kiemas, rasta nupjautos medienos. Objektų apžiūros protokole fiksuota ratinio traktoriaus "Case IH, 685", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro E. Chmieliauskio nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad M. D. veikdamas su Z. D. iškirto 49 vnt. baltalksnių, 7 klevų, 2 uosių, 2 eglių, 1 drebulę. Taip pat nustatyta, kad yra ir daugiau kelmų, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad kitus medžius taip pat iškirto M. D. ir Z. D.. Iš Valstybinės miškų tarnybos rašto matyti, kad miško valdai Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-2025 m. leidimų kirsti mišką nebuvo išduota. Matavimus miške atliko aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento specialistai J. J. ir I. J., kurie ir paskaičiavo žalą aplinkai. Nurodyta, kad pirminio neplaninio tikrinimo metu nustatyti 28 vnt. šviežiai nupjautų medžių kelmų. Pakartotinio apmatavimo metu, kai dalyvavo ir N. L., nustatyta, kad šviežiai nukirsta 21 vnt., senesnio kirtimo – 12 vnt. Atlikti paskaičiavimai vadovaujantis Metodika, nustatyta žala aplinkai.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. D. pavogė svetimo turto – tai yra, 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miško urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinio sklypo Nr. 2, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. D., nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklype neteisėtai išpjovė ir pavogė 49 vnt. baltalksnių, 7 vnt. klevų, 2 vnt. uosių, 2 vnt. gluosnių, 1 vnt. drebulės, tai yra, 19,006 m ³ medienos, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 1073,93 eurų turtinę žalą, bei šiuo neteisėtu medžių pjovimu padarė bendrą 7416,46 eurų vertės žalą gamtai.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo M. D. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas, kad vagia svetimą turtą, mišką, ir to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. D. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamoji Z. D. pavogė svetimo turto – tai yra, 2024 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miško urėdijos (duomenys neskelbtini), taksacinio sklypo Nr. 2, veikdama bendrininkų grupėje su M. D., nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklype neteisėtai išpjovė ir pavogė 49 vnt. baltalksnių, 7 vnt. klevų, 2 vnt. uosių, 2 vnt. gluosnių, 1 vnt. drebulės, tai yra, 19,006 m ³ medienos, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 1073,93 eurų turtinę žalą, bei šiuo neteisėtu medžių pjovimu padarė bendrą 7416,46 eurų vertės žalą gamtai.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamosios Z. D. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdama, kad vagia svetimą turtą, mišką, ir to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios Z. D. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad M. D., būdamas teistas, neatlikęs bausmės ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad M. D., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažintinas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, kad priimant M. D. atžvilgiu 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės treismo Raseinių rūmų nuosprendį jis nebuvo pripažintas recidyvistu, sunkinančia aplinkybe nepripažintina, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas du kartus, paskutinį kartą 2022 m. liepos 14 d., bausmės atlikęs, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 87-91), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 94), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirbantis (3 t., b. l. 92), pensininkas. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, M. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad už vagystę jau buvęs teistas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. D. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017).

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžius bausmės neatlikęs, nes nesumokėjęs skirtos baudos, teistumas neišnykęs, tačiau skiriant bausmę pagal šį nuosprendį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pripažino kirtęs mišką paprašytas dukros, kaltę pripažino, be to jis yra pensininkas. Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus apribota jo laisvės, tačiau teismo vertinimu, tai nebūtų proporcinga priemonė siekiant nubausti asmenį ir padaryti poveikį, kad toliau nenusikalstą. Jo atlikta veika nėra tokia pavojinga visuomenei, kad būtų poreikis jį izoliuoti. Teismo vertinimu, nubaudimo tikslai gali būti pasiekiami ir neizoliavus M. D. nuo visuomenės. Todėl atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti neizoliuojant M. D. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), teismas M. D. intensyvios priežiūros neskiria. Bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas 1 metams. M. D. skiriamas įpareigojimas: per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateikti nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys, kuris tenkintas iš dalies ir priteista turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 8 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, M. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus solidariai su Z. D., atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą 1254,55 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad M. D. buvo nuteistas 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (2000 Eur) piniginė bauda, kurios kaltinamasis nesumokėjęs, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirta bauda 40 MGL (2000 Eur), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros.

2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiui, M. D. buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimas, t.y. 3 metus uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, ir turto, t.y. automobilio, konfiskavimas, kurių vykdymas toliau tęsiamas pagal 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį.

Kaltinamosios Z. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji Z. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamoji neteista (3 t., b. l. 46-47), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 51), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis dirbanti (3 t., b. l. 48-50). Be to bylos duomenimis, ji turi du nepilnamečius vaikus ir yra globėja savo sesers vaikams (4 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, Z. D. asmenybę ir ją charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai Z. D. paskiriant laisvės apribojimą 12 mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, Z. D. skirtini įpareigojimai – per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per dvejus metus solidariai su M. D. atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą 1254,55 Eur.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72 straipsniu, Z. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti rąstinę medieną, pakvitavimu perduotą saugoti Z. D..

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą.

Byloje nukentėjusysis V. K. per jo atstovę N. L. buvo pateikęs civilinį ieškinį 6125,49 Eur sumai – 1073,93 Eur turtinė žala už iškirstą mišką, 51,56 Eur išlaidos už kurą ir 5000 Eur neturtinė žala. Vėliau nukentėjusysis teismo posėdžio metu civilinį ieškinį tikslino. Bendrą patirtą žalą įvertino 7573,93 Eur: materialinė žala pagal medienos vertę 1073, 93 Eur, 1000 Eur miške paruošta išvežti mediena, 1500 Eur miško sutvarkymo išlaidos, 500 Eur kelio ir miško paklotės sugadinimas, atstovavimo ir kelionių išlaidos 1500 Eur, neturtinį žala 1500 Eur. Nurodė, kad medienos vertė yra paskaičiuota, tai jos dydis toks ir lieka kaip buvo pareiškiant pirminį ieškinį. Po to dar pridėjo 1000 Eur, nes liko miške iškirstos paruoštos išvežimui medienos, tačiau ji neišvežta. Be to nukentėjusysis nurodė, kad reikės tvarkyti mišką, nes po išpjovimo liko medžio šiukšlių, pjovimo darbų liekanų, sugadinta miško paklotė, vėžės kur vežta mediena. Prašo ir atstovavimo išlaidų, nes nukentėjusįjį teismo posėdžiuose atstovavo mama, kuriai reikėjo važiuoti iš Vilniaus į posėdžius, be to ir teko važiuoti į Betygalą dėl miško reikalų. Nukentėjusysis gyvena užsienyje, o jo interesus atstovavo jo mama. Be to nukentėjusysis pats buvo atvykęs iš Australijos į Lietuvą ir vyko į miško vietą, į su įvykiu susijusias institucijas, siekdamas įvertinti situaciją. Nors ši kelionė nebuvo skirta vien tik šiam įvykiui, tačiau ši apimtis sudarė reikšmingą kelionės dalį, o ir buvo viena iš priežasčių atvykti. Bendra materialinė žala sudaro 5573,93 Eur. Prašo priteisti 1 500 Eur moralinės žalos, nes miškas yra paveldėtas turtas po jo mirusio tėvo, todėl turi didelę asmeninę ir emocinį vertę. Neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik jo turtas, bet ir išsaugojimo reikšmė. Gyvendamas užsienyje negalėjo tiesiogiai kontroliuoti savo turto, kas sukėlė bejėgiškumo ir nesaugumo jausmą, patyrė ilgalaikį stresą ir nerimą. Neapibrėžtumas dėl savo turto saugumo. Buvo priverstas daug laiko skirti konsultacijoms ir situacijos sprendimui. Jo mama patyrė papildomą emocinę ir fizinę naštą atstovaudama jo interesus ir dalyvaudama procesuose. Atsižvelgiant į tai, kad galimai buvo pasinaudota jo gyvenimo užsienyje aplinkybėmis, patirtas psichologinis poveikis yra dar didesnis. Keičia ieškinį, prašo didesnės materialinės žalos, mažesnės moralinės žalos. Likusios moralinės žalos atsisako.

Taip pat civilinį ieškinį reiškė civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos. Pradinis ieškinys buvo 10 369,84 Eur. Atlikus detalesnius pakartotinus paskaičiavimus ieškinys tikslintas ir patikslintu ieškiniu prašyta iš kaltinamųjų priteisti 7 416,46 Eur padarytos žalos gamtai atlyginti, sumą sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant vardą, pavardę ir žalos paskaičiavimo akto Nr. Ž55-3523/2024, ŽAR-51/2025.

Civilinio ieškovo atstovė palaikė pateiktą patikslintą civilinį ieškinį. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neteisėtai iškirtus mišką buvo pažeisti šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimas ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimas; LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimai. Pagal LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtintą fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos 1 dalį, fiziniai ar juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalos aplinkai, privalo ją atlyginti, arba, jei yra galimybės, atkurti aplinkos objekto būklę. Žala aplinkai skaičiuojama pagal šios metodikos priede nustatytus padarytos žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Nurodyta, kad miško valda kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), privataus miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini), taksacinis sklypo Nr. 2, priskirta II miškų grupei, neplynai iškirtus mišką nukirstos medienos tūris 8,85 m³, IV brandumo, IIA grupės miškuose neplynu kirtimu padarytos aplinkai žalos dydis yra 290 Eur už 1 m³ medienos taikant koeficientą 2 ir žala sudaro 5133 Eur; neplynai iškirtus mišką šviežiai nukirstos medienos tūris 3,937 m³, IV brandumo, IIA grupės miškuose neplynu kirtimu padarytos aplinkai žalos dydis yra 290 Eur už 1 m³ medienos taikant koeficientą 2 ir žala sudaro 2283,46 Eur. Bendrai žala aplinkai yra 7416,46 Eur (t. 4, b. l. 12-16).

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė L. Pleskienė nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys grindžiama prokuratūros kaltinime, o žala gamtai yra apskaičiuota vadovaujantis Metodika. Nurodė, kad kaip atliekami matavimai, skaičiavimai, nustatomas pažeidimas išsamiai teismo posėdyje parodė liudytoja J. J.. Iškirstų medžių aukštumo klasė nustatyta vadovaujantis Medynų aukštumo klasės nustatymo lentelėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. D1-631 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymo Nr. D1-747 redakcija), tūris paskaičiuotas naudojant Biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programą. Neturint leidimo iškirtus medžius, atsirado žala gamtai (priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) – miškas būdamas sudedamoji aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams, t. y. veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Nurodyta, kad skaičiuojant žalą aplinkai imamas ne rąstas, o medis.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Žalos dydis – fakto klausimas. Siekiant priteisti turtinę žalą svarbu įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6. 246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamieji Z. D. ir M. D. pripažinti kaltais, t.y. jų kaltė išpjovus nukentėjusiajam V. K. priklausančiam miške medžius ir juos pavogus įrodyta. Kaip ir įrodyta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo padaryta žala tiek nukentėjusiajam V. K., tiek gamtai, kurios dydi paskaičiavo Aplinkos Departamento prie Aplinkos ministerija. Tarp neteisėtų kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala įrodyta į bylą pateiktais neteisėta veika miškuose padarytos materialinės žalos apskaičiavimo aktais – žala sudaro 1073,93 (t. 1, b. l. 130, 131), išlaidomis už kurą, kurių paskaičiavimą ir mokėjimo kvitus, automobilio registracijos liudijimą pateikė N. L. – bendrai išlaidos kurui sudarė 180,62 Eur (t. 1, b. l. 129, 132; t. 4, b. l. 24-34).

Kaltinamieji pripažino, kad jų veiksmais padaryta žala nukentėjusiajam. Neginčijo. Tačiau kaltinamoji Z. D. nurodė, kad ji nepripažįsta, kad tiek medžių iškirsta.

Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė 7 416,46 Eur turtinės žalos atlyginimo kaip žalos aplinkai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Į bylą pateikti žalos apskaičiavimo aktai Nr. ŽAR-51 – 2283 Eur ir Nr. Ž55-3523/2024 – 5133 Eur, kelmų matavimo aktai, kita žalos aplinkai paskaičiavimui aktuali medžiaga (t. 1, b. l. 166-172; 173-193; 194- 195).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. Pleskienė civilinį ieškinį palaikė prašė jį tenkinti. Kaltinamoji Z. D. nesutiko su žalos aplinkai dydžiu. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad skaičiuojant turtinę žalą, kurią patiria nukentėjusysis ir žala aplinkai yra skaičiuojama skirtingai. Kaip nurodė savo rašte Valstybinės įmonės valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio parko padalinys, medienos tūris naudojamas apskaičiuoti žalą miško savininkui - likvidinis iškirstos medienos tūris, o žalos aplinkai apskaičiavimui – bendras stiebų tūris, todėl tūriai nesutampa. Nagrinėjamu atveju bendras stiebų tūris pagal kurį skaičiuojama žala gamtai, yra 21,034 m3, tuo tarpu iškirstos medienos tūris, pagal kurį apskaičiuota patirta nukentėjusiojo žala iškirtus jam priklausiančiame miške medžius, yra 19,006 m³.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis tik preliminariai buvo paskaičiavęs tam tikrus turtinės žalos dydžius ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad miške paruoštą medieną išvežti sudarytų 1000 Eur, už miško sutvarkymą išlaidos būtų 1500 Eur, o dėl miško paklotės sugadinimo išlaidos 500 Eur, pagrįsta tik 1073,93 Eur turtinė žala už iškirstą mišką, todėl esant pateiktiems pagrįstiems įrodymams, teismas priteisia solidariai iš kaltinamųjų Z. D. ir M. D. 1073,93 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos vykstant į teismo posėdžius, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir taip pat priteistinos iš kaltinamųjų Z. D. ir M. D. solidariai - 180,62 Eur sumoje. Viso solidariai iš Z. D. ir M. D. nukentėjusiojo naudai priteisiama 1254,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatytos visos sąlygos civiliniam ieškiniui tenkinti, nors kaltinamoji nesutiko su žalos aplinkai dydžiu, tačiau yra pagrindas tenkinti ieškinį ir iš kaltinamųjų solidariai priteisti 7 416,46 Eur žalos aplinkai atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu patirtą moralinę žalą grindė tuo, kad jis mišką paveldėjo po tėvo mirties, todėl tai jam turi didelę asmeninę ir emocinį vertę. Neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik jo turtas, bet ir išsaugojimo reikšmė. Gyvendamas užsienyje negalėjo tiesiogiai kontroliuoti savo turto, kas sukėlė bejėgiškumo ir nesaugumo jausmą, patyrė ilgalaikį stresą ir nerimą. Neapibrėžtumas dėl savo turto saugumo. Buvo priverstas daug laiko skirti konsultacijoms ir situacijos sprendimui. Jo mama patyrė papildomą emocinę ir fizinę naštą atstovaudama jo interesus ir dalyvaudama procesuose. Be to nukentėjusiajam sukels tam tikrus nepatogumus ir tai, kad teks mišką sutvarkyti, rūpintis jo atkūrimu.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių nekyla dėl to, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrą emocinį šoką sužinojęs apie iškirstus medžius jo paveldėtame miško paskirties žemės sklype. Sutiktina, kad V. K. teko skirti laiko susižinojimui apie padarytos veikos padarius, įpareigoti jo interesams atstovauti savo mamą, nes pats nukentėjusysis gyvena Australijoje, be to buvimas toli gali kelti bejėgiškumo jausmą tvarkantis atitinkamus reikalus. Taip pat pastebėtina, kad kaip ir nurodė pats nukentėjusysis, jis miške buvęs pakankamai senai, tai gi nėra itin didelio emocinio ryšio su mišku, kaip paveldėtu objektu, išsiaiškinta, kad nei nukentėjusysis, nei jo mama nežino miško ribų, negalėjo nurodyti kaip anksčiau buvo disponuojama mišku. Teismo vertinimu neturinę žalą daugiau sudaro kilę nepatogumai, papildomi reikalų sprendimai su atitinkamomis institucijomis ir skiriamos laiko sąnaudos, nei emocinis pobūdis. Be to, vertinant neturinės žalos kompensavimo dydį svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų turtinę padėtį: kaltinamoji Z. D. viena augina du savo nepilnamečius vaikus, taip pat globoja sesers vaikus, dirbanti, bet pajamos minimalios. Kaltinamasis M. D. senyvo amžiaus, pensininkas, pajamos minimalios. Tuo tarpu nukentėjusysis yra jauno amžiaus, dirbantis ir gauna pakankamas pajamas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pažymėtina, kad svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp padarytos neturtinės žalos ir kaltinamųjų turtinės padėties ir galėjimo atlyginti patirtą moralinę žalą. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo parašoma 1500 Eur neturtinės žalos suma yra neproporcingai didelė, todėl ji mažintina iki 500 Eur ir priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Teismo vertinimu, tai yra pakankama suma, kad būtų atlyginta neturtinė žala, o kaltinamiesiems nebūtų uždėta nepakeliama našta siekiant šią žalą atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. D. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 65-68).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Z. D. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 13-16).

M. D. 2025 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. Chmieliauskio nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui (piniginėms lėšoms) (t. 3, b. l. 105-108), taip pat 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. D. turtui (piniginėms lėšoms) (t. 4, b. l. 41-42), kuris paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu pagal civilinius ieškinius priteistų žalų atlyginimo.

Z. D. 2025 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. Chmieliauskio nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui (piniginėms lėšoms) (t. 3, b. l. 36-39), 2025 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pakeistas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Z. D. turtui (piniginėms lėšoms) ir 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pratęstas (t. 3, b. l. 155-156; t. 4, b. l. 43-45), kuris paliktinas galioti iki šiuo nuosprendžiu pagal civilinius ieškinius priteistų žalų atlyginimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Rąstinė |(apvalioji) mediena pakvitavimu perduota saugoti Z. D. (t. 2, b. l. 88-91, 92-97, 119-120), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Grandininis pjūklas ,,Husqvarna 450” po apžiūros perduotas saugoti Policijos depatramento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiauliai, Aušros al. 19) (t. 2, b. l. 98-101, 102-105, 108-109), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ratinis traktorius ,,Case IH 685”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros pagal pakvitavimą perduota saugoti M. A. (kartu perduoti ir traktoriaus registracijos liudijimas bei automobilio priekabos registracijos liudijimas) (t. 2, b. l. 129-131, 132-137, 138-139), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini neribotam naudojimui M. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, visiško sudėjimo būdu pridėti 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę - 40 MGL (2000 Eur) baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visa bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 8 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t.y. įpareigoti M. D. solidariai su Z. D. per 2 (dvejus) metus atlyginti nukentėjusiajam V. K. turtinę žalą 1254,55 Eur sumoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. D. pripažinti recidyvistu.

2022 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu M. D. skirtas baudžiamojo poveikio priemones – turto (automobilio) konfiskavimą ir specialios teisės atėmimą, t.y. teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, toliau vykdyti pagal 2022 m. liepos 14 d. nuosprendį.

M. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Z. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti Z. D. įpareigojimus - visą bausmės laiką tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 (dvejus) metus, solidariai su M. D., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. K. 1254,55 Eur sumoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 48 straipsnio 6 dalimi, 72 straipsniu, Z. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti rąstinę medieną, pakvitavimu perduotą saugoti Z. D..

Z. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. K. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Aplinkos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš Z. D. ir M. D. solidariai priteisti nukentėjusiajam V. K. 1254,55 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 55 ct) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Z. D. ir M. D. solidariai priteisti Aplinkos departamentui prie Aplinkos ministerijos 7 416,46 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 46 ct) padarytos žalos gamtai atlyginti, sumą sumokant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant vardą, pavardę ir žalos paskaičiavimo akto Nr. Ž55-3523/2024, ŽAR-51/2025.

M. D. 2025 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. Chmieliauskio nutarimu ir vėliau 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. D. turtui (piniginėms lėšoms) palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu pagal civilinius ieškinius priteistų žalų visiško atlyginimo.

Z. D. 2025 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. Chmieliauskio nutarimu skirtą, 2025 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pakeistą ir 2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą Z. D. turtui (piniginėms lėšoms) palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu pagal civilinius ieškinius priteistų žalų visiško atlyginimo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Rąstinę (apvalioji) medieną, pakvitavimu perduotą saugoti Z. D., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Grandininį pjūklą ,,Husqvarna 450”, po apžiūros perduotą saugoti Policijos depatramento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šiauliai, Aušros al. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ratinį traktorių ,,Case IH 685”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros pagal pakvitavimą perduotus saugoti M. A. (kartu perduoti ir traktoriaus registracijos liudijimas bei automobilio priekabos registracijos liudijimas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotam naudojimui M. A..

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Z. D. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

5) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.