Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Vitai Viduolei,

suinteresuoto asmens SUA2 atstovui advokatui Algimantui Kolpertui

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims SUA1 , SUA2 dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) 26 punkte numatyti rizikos veiksniai: 26.12. Vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrint; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas vaiko atstovas pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 26.2. vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją buvo priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas vaiko močiutę. Vaiko močiutė sutiko dėl laikinosios priežiūros organizavimo jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų įstatyminė atstovė taip pat sutiko, kad vaiko laikinoji priežiūra būtų organizuojama pas močiutę, jos gyvenamojoje vietoje. Siekiant įtvirtinti teigiamus pokyčius šeimoje laikinoji priežiūra buvo pratęsta maksimaliam 2 mėnesių laikotarpiui.

Mobiliosios komandos (toliau – ir MB) specialistai su SUA1 nuo 2026 m. kovo 16 d. iki 2026 m. balandžio 13 d. Laikinosios priežiūros laikotarpiu mama savo pareigą rūpintis vaiku perleido močiutei. Specialistų vertinimu per du mėnesius trukusį laikinosios priežiūros laikotarpį teigiami pokyčiai šeimoje yra minimalūs, nes iš esmės SUA1 įpareigojimus pradėjo vykdyti tik likus savaitei iki numatyto AV posėdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokyklos pateiktoje informacijoje akcentuojama jog P. trijų mokomųjų dalykų įvertinimas yra nepažangus, vaikas į mokyklą atvyksta nepasiruošęs, neatlikęs namų darbų, antrąjį mokslo metų pusmetį yra praleidęs 81 pamoką iš kurių 40 nepateisintų. Bendravimas su vaiko mama SUA1 yra apsunkintas, nes ji ne visada atsako į skambučius. Taip pat policija pateikė duomenis, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2026 m. gegužės 5 d. dėl SUA1 policijos pareigūnai buvo kviesti 16 kartų. Registruoti pranešimai susiję su dėl iš SUA1 buto sklindančiu triukšmu, viešosios tvarkos trikdymu, moteriai ne kartą skirtos piniginės baudos. 2025 m. birželio 16 d. SUA1 buvo nustatytas 2,52 prom. neblaivumas. 2026 m. sausio 19 d. buvo gautas pranešimas, kad namuose užrakinti du nepilnamečiai vaikai. Atvykus policijos pareigūnams SUA1 rasta kaimyniniame bute, kur vyko išgertuvės. Moteris paaiškino, kad vaikai yra pas močiutę, tačiau patikrinus vaikų gyvenamąją vietą vaikai buvo rasti palikti be priežiūros. 2026 m. kovo 16 d. buvo gautas pranešimas, kad SUA1 bando nusižudyti. Atvykus policijos pareigūnams moteris tokią informaciją paneigė. Socialines paslaugas teikiančių specialistų vertinimu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, o atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, savo elgesio iš esmės nekeičia, todėl šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.

2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11200-1250/2025, nustatyta jog SUA2 yra P. B. tėvas, tačiau vaiko gimimo įraše duomenys iki šiol nepakeisti. Vilniaus kalėjimo duomenimis, SUA2 paskirtos bausmės vykdymo pabaiga numatoma 2033 m. spalio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad SUA2 atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, jis neturi jokių galimybių vykdyti savo, kaip tėvo pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Pareiškėjo vertinimu yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, kadangi nepilnamečio P. B. tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o mama neužtikrina sūnaus fizinės, emocinės ir psichologinės gerovės ko pasėkoje kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Suinteresuotas asmuo SUA2 teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis Skyriaus veikla bei formaliai jos atliekamu įstatyme nustatytų pareigų vykdymu visiškai nepasitiki. Su sūnumi P. telefonu bendrauja kiekvieną savaitę, sūnus niekada nėra skundęsis dėl mamos veiksmų ar gyvenimo kokybės su ja. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi kartu su mama. Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo prašymo prašo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateiktuose atsiliepimuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus P. yra paauglys, todėl dėl yra problema dėl jo mokymosi. Jis turi visas mokymosi priemones, tačiau eidamas į mokyklą jų nepasiima. Mokykloje jis lankosi pas psichologą. Už vaikų nepriežiūrą bausta nebuvo. Girtavimas nėra nuolatinio pobūdžio, lankosi pas psichologą. Pareikštą prašymą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Suinteresuoto asmens SUA1 atstovas advokatas Kęstutis Galvičius nurodė, kad nėra nurodytas motinos piktnaudžiavimas ir kas geriau vaikui. Iš bylos medžiagos, motinos ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad vaikas yra paauglys ir jo paėmimas gali sukelti neigiamas pasekmes. Motina nusiteikusi rūpintis vaiku ir deda pastangas – susirado darbą. Laikinoji priežiūra turi būti tęsiama iki 12 mėnesių. Prašė prašymą atmesti.

Suinteresuotas asmuo SUA2 , atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime nepareiškė, pateiktame atsiliepime nurodė, kad skyriaus veikla bei formaliai jos atliekamu įstatyme nustatytų pareigų vykdymu visiškai nepasitiki. Su sūnumi P. telefonu bendrauja kiekvieną savaitę, sūnus niekada nėra skundęsis dėl mamos veiksmų ar gyvenimo kokybės su ja. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi kartu su mama. Pareiškėjos prašymo prašė netenkinti.

Suinteresuoto asmens SUA2 atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė pareiškimą atmesti ir taikyti vaiko atskyrimo institutą.

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalys nustato, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka vaiko situacijos vertinimą. Nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi šio įstatymo numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismas vertina prašymą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo pagal tuo metu buvusias aplinkybes, lėmusias pagrindą paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų.

Pažymėtina, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikams, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Tuo atveju, jei pagalbos teikti nėra galimybių, nes tėvai ar kiti vaikų atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaikų palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikams kilti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį P. B. iš jo tėvų SUA1 ir SUA2. Vaiko situacijos vertinimo metu, priimant sprendimą dėl jo paėmimo iš atstovų pagal įstatymą, buvo įvertinti rizikos veiksniai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, ir vaikų apsaugos poreikis, pareiškėjas vertino pagalbos vaikams ir šeimai poreikį bei nustatė rizikos veiksnius numatytus Aprašo 26 punkte.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Skyriuje 2026 m. kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 7LPA-64 taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas vaiko močiutę R. G.. Vaiko močiutė sutiko dėl laikinosios priežiūros organizavimo jos gyvenamojoje vietoje. Vaikų įstatyminė atstovė taip pat sutiko, kad vaiko laikinoji priežiūra būtų organizuojama pas močiutę, jos gyvenamojoje vietoje. Siekiant įtvirtinti teigiamus pokyčius šeimoje Skyrius 2026 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 7LPA-93 laikinąją priežiūrą pratęsė maksimaliam 2 mėnesių laikotarpiui (nuo 2026 m. balandžio 9 d. iki 2026 m. gegužės 14 d.).

SUA1 šeima Skyriui yra žinoma nuo 2013 m. liepos 5 d., kuomet šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 23 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos, atvejo vadybos paslaugų teikimas šeimai atnaujintas 2023 m. rugpjūčio 9 d., kai Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas, kad kelinta para namuose yra girtaujama prie nepilnamečių asmenų. Nuvykus į SUA1 namus nustatyta, kad namuose yra nepilnametis vaikas, o mamai SUA1 nustatytas 1,60 prom. girtumas. 2024 m. gegužės 24 d. Skyriuje gautas Panevėžio SPC raštas, kad įstatyminė vaiko atstovė SUA1 tinkamai neužtikrina vaiko interesų: vaiko ugdymo procesas nėra tinkamai užtikrinamas, stebima vaiko nepriežiūra. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2025 m. kovo 4 d. Skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kad nepilnametis P. B. per mokslo metus yra praleidęs 119 pamokų iš kurių 71 yra nepateisinta. Mokinio mokymosi motyvacija silpna, jis nesimoko nei mokykloje, nei namuose, į pamokas ateina nepasiruošęs, neatsineša priemonių, trukdo klasės darbą savo netinkamu elgesiu. Vaiko mama nedalyvauja tėvų susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose. 2025 m. kovo 18 d. Skyriui elektroniniu paštu atsiųstos nuotraukos, kuriose matyti, kaip SUA1 vartoja alkoholį, rūko, vartoja galimai narkotines medžiagas. 2025 m. gegužės 27 d. Skyriuje gauta informacija iš policijos, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme yra neblaivi mama su vaikais, SUA1 nustatytas 1,09 prom. girtumas. 2026 m. sausio 19 d. Skyriuje gauta informacija iš policijos, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivi mama, kuriai nustatytas 1,70 prom. girtumas, namuose du nepilnamečiai vaikai. 2026 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu gautas anoniminis pranešimas, kad vaikų mama nuolat vartoja alkoholį ir narkotikus, namuose lankosi svetimi asmenys, geria iki nakties, vaikai nepailsi, dažnai paliekami vieni namuose.

Šeimoje nustatytos problemos: vyrauja nemaži įsiskolinimai už socialinį būstą, gresia iškeldinimas; alkoholio vartojimo neigimas, pagalbos iš socialines paslaugas teikiančių specialistų nepriėmimas; namuose švaros ir tvarkos trūkumas, neužtikrinama tinkama vaikų asmens higiena. Vaikams trūksta ugdymosi priemonių, pagalbos namų darbų ruošoje. Atsakomybės trūkumas, tėvystės įgūdžių, nepakankamos žinios vaikų auklėjimo klausimais, atsainus požiūris į rūpinimąsi jais. Išliekantys pagalbos poreikiai, susiję su rizikomis: SUA1 trūksta suvokimo, kad ji turi keisti savo įprastą gyvenimo būdą iš esmės. Šeimai reikalinga intensyvi specialistų pagalba, mamą motyvuojant užtikrinti vaikų fizinį ir emocinį saugumą. P. nei dienos centro, nei futbolo treniruočių nebelanko. Laikinosios priežiūros laikotarpiu mama SUA1 savo pareigą rūpintis vaiku perleido močiutei. Sutartis dėl socialinio būsto nuomos pratęsta tik dėl intensyvaus specialistų įsikišimo. Laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 13 d. iki 2026 m. balandžio 23 d. SUA1 buvo įsidarbinusi, tačiau dėl 2026 m. balandžio 21 d. – 2026 m. balandžio 22 d. nedraudžiamojo laikotarpio, darbo santykiai buvo nutraukti. Specialistų vertinimu per du mėnesius trukusį laikinosios priežiūros laikotarpį teigiami pokyčiai šeimoje yra minimalūs, SUA1 specialistų nurodytus įpareigojimus pradėjo vykdyti tik likus savaitei iki numatyto posėdžio. Pasak socialines paslaugas teikiančių specialistų, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, SUA1 nededa pastangų, savo elgesio iš esmės nekeičia, todėl šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.

2026 m. kovo 4 d. vaiko situacijos aptarimo metu P. sakė, jog jam 15 metų ir jis gali pasirūpinti savimi ir seserimi. Paaiškino, kad mama eina į mokykloje vykstančius susirinkimus, nuperka priemones, kurios reikalingos mokykloje, bet būna, kad jis jas pamiršta namuose. Vaikas sakė, jog su mama sutaria gerai, tėtis įkalinimo įstaigoje. Apie mamos alkoholio vartojimą sakė, jog mama alkoholį vartoja pas kaimynus, namuose negirtauja.

(Duomenys neskelbtimi) progimnazija pateiktoje informacijoje nurodė, kad P. B. mokosi progimnazijos 7c klasėje. 2025 - 2026 mokslo metų rugsėjo - sausio mėnesiais praleido 81 pamoką, iš jų 40 nepateisintų. P. į pamokas ateina joms nepasiruošęs, neatlikęs namų darbų, ne visada atsineša visas reikiamas mokymosi priemones. Pamokų metu plepa, trukdo, nesusikaupia, komentuoja, į pastabas nereaguoja. 2025 m. spalio 1 d. mokinio elgesys buvo svarstytas mokyklos VGK posėdyje. VGK priimti nutarimai: mokinys įpareigotas nesielgti chuliganiškai, bendrauti kultūringai, draugiškai, laikytis mokinio elgesio taisyklių, vykdyti pareigas; mama įpareigota užregistruoti sūnų pas mokyklos psichologą; mokinys įpareigotas lankyti psichologo konsultacijas, lankyti popamokinės veiklos būrelį. Tėvų susirinkime mokinio mama nedalyvavo, tačiau pokalbiui su klasės auklėtoja atėjo kitu susitartu laiku. Kartais būna sunku mamai prisiskambinti. Mama Tamo dienyną tikrina, turi prisijungimą.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pranešimo matyti, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2026 m. gegužės 5 d. dėl SUA1 policijos pareigūnai buvo kviesti 16 kartų. Registruoti pranešimai susiję su iš SUA1 buto sklindančiu triukšmu, viešosios tvarkos trikdymu.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis SUA1 ne kartą buvo bausta administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams.

Iš Respublikinio priklausomybių ligų centro (toliau – ir RPLC) pateiktos informacijos matyti, kad SUA1 RPLC Panevėžio filiale lankėsi 2026 m. gegužės 6 d., tačiau psichologo konsultacijos ir medikamentinio gydymo atsisakė. priklausomybių ligų centro (toliau – ir RPLC) pateiktos informacijos matyti, kad SUA1 RPLC Panevėžio filiale lankėsi 2026 m. gegužės 6 d., tačiau psichologo konsultacijos ir medikamentinio gydymo atsisakė.

Pažymėtina, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvo pradėjusi socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su nuomininke SUA1, gyvenančia socialiniame būste, (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 27 d. savivaldybėje vyko posėdis dėl SUA1 socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, gyvenančia socialiniame būste, (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 27 d. savivaldybėje vyko posėdis dėl SUA1 socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto. Komisija priėmė sprendimą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį su SUA1, ir tik dėl Skyriaus specialistų intensyvaus įsikišimo, sutartis dėl socialinio būsto nuomos buvo pratęsta.

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas informaciniame pranešime nurodė, kad nepilnamečio P. B. tėvas SUA2 atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, numatytas bausmės pabaigos laikas 2033 m. spalio 15 d.

Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų visumos akivaizdu, kad SUA1 šeimoje jau ilgą laiką fiksuojamos besikartojančios problemos susijusios su alkoholio vartojimu, tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiui vaikui neužtikrinimu, vaiko ugdymo proceso neužtikrinimu, kas daro neigiamą įtaką nepilnamečio psichoemocinei būsenai, žalojančiai veikia jo psichinę sveikatą ir vystymosi raidą. Nors šeimai jau ilgą laiką teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, tačiau situacija nėra stabili, nes SUA1 pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus vykdo tik iš dalies, rekomendacijas priima nenoriai, į pastabas reaguoja pasyviai, turimos priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, negeba išlaikyti ilgalaikių darbo santykių, šeimos finansinė situacija yra sudėtinga. Vaikų mama nėra motyvuota šeimos problemų spręsti iš esmės. Nepilnametis P. vengia kalbėti apie šeimos problemas, yra linkęs pagražinti esamą situaciją. Iš esmės visi šeimoje fiksuoti vaiko teisių pažeidimai yra susiję su SUA1 alkoholio vartojimu arba pranešimais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nepilnamečiui vaikui, ugdymo proceso neužtikrinimu, kas leidžia daryti išvadą, kad SUA1 nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo ir jai įprastų netinkamo elgesio įpročių, kas šiai dienai kelia realų pavojų jos nepilnamečio vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Nors bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jo netenkinti, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jie tinkamai rūpinosi nepilnamečiu vaiku, jo poreikiais, kritiškai nevertino savo elgesio galimų neigiamų pasekmių. SUA1 bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sutiko priimti psichologo teikiamą pagalbą ir vieną kartą pas buvo nuvykusi, susirado darbą ir ketina padengti įsiskolinimą už butą. Teismo vertinimu SUA1 dedamos pastangos yra reikšmingos, tačiau nurodyti pokyčiai nėra ilgalaikiai, stabilūs ir apimantys visas vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo sritis.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje surinktą medžiagą bei teismo posėdžio metu pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, jog suinteresuoti asmenys šiuo metu nesugeba užtikrinti vaiko emocinių poreikių, saugios gyventi, ilsėtis ir vystytis aplinkos, t. y. tokiu būdu piktnaudžiauja tėvų valdžia, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą institutą (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reglamentavimo visumą, teismas sprendžia, kad leidimas paimti vaiką iš jo tėvų šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga ir būtina priemonė vaiko sveikatai ir teisėms apsaugoti, atitinkanti geriausius vaiko interesus (CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktai), todėl pareiškėjui išduotinas leidimas paimti nepilnametį vaiką P. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų SUA2 ir SUA1 (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis). Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikui, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis).

Pareiškėja Vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė duomenų apie teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti. Leisti paimti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų SUA2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nutartį vykdyti skubiai. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.