Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-1835/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43887-2021-8 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų B. M. ir G. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistųjų B. M. ir G. M. gynėjas advokatas A. Andriukaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą B. M. ir G. M. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, todėl priėmė BPK 305 straipsnio ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančius procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.Kasatorius nesutinka su B. M. ir G. M. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, teigia, kad teismai šioje byloje laikė prejudiciniu faktu Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes, kad nukentėjusieji G. Z. ir J. Z. veikė neperžengdami būtinosios ginties ribų. Tačiau B. M. ir G. M. sužalojimų kiekis rodo, kad įvykio situacija buvo visiškai kitokia. Nenustačius, kaip buvo padaryti tokie intensyvūs sužalojimai nuteistiesiems ir nepavykus pašalinti kilusių abejonių, teismai turėjo kritiškai vertinti G. Z., J. Z. ir I. I. parodymus. Šių asmenų parodymai buvo vertinami tik dėl G. Z. ir J. Z. sužalojimo aplinkybių, nutylint ir objektyviai nepaaiškinant nuteistųjų daugybinių sužalojimų atsiradimo priežasčių. Toks fragmentinis, tendencingas nukentėjusiųjų ir nuteistųjų parodymų vertinimas nerodo teisingumo įgyvendinimo šioje byloje. Taip buvo suvaržytos nuteistųjų teisės į objektyvų bylos išnagrinėjimą ir teisingą nuosprendžio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių byloje esančioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų ir dėl jų savo sprendime neišdėstė teisinių argumentų. Šio teismo nuosprendyje, viena vertus, teigiama, kad nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų, nuo kurių nuteistieji turėjo gintis, kita vertus, nurodo apie B. M. ir G. M. patirtus sužalojimus. Tokia argumentacija prieštarauja logikai. Be to, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu apklausdamas liudytoją I. I. pažeidė BPK 242 ir 276 straipsnių reikalavimus. Šiuo atveju I. I. parodymai faktiškai net nebuvo tikrinami teisiamojo posėdžio metu, nes dar prieš atliekant apklausą, buvo balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip buvo pažeista kaltinamųjų teisė į teisingą ir sąžiningą procesą, nes nesilaikyta tiesioginio įrodymų ištyrimo principo.Pasak kasatoriaus, nuteistųjų veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (tyčios ir padarinių). Turėjo būti konstatuota, kad dėl kilusio konflikto nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nes jis įvyko nakties metu, rakinamoje daugiabučio namo laiptinėje. Nėra duomenų, kad konfliktą būtų matę daugiau asmenų. Teismai neindividualizavo B. M. ir G. M. tariamai atliktų veiksmų, apie juos pasisakė abstrakčiai, o tai pažeidžia nuteistųjų teisę į gynybą. Kasatoriaus teigimu, buvo padaryti pažeidimai ir paskiriant nuteistiesiems pernelyg griežtas baudas. Paskirtų baudų dydžiai yra aiškiai neproporcingi, neatitinka teismų praktikos. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nuteistųjų B. M. ir G. M. gynėjas A. Andriukaitis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors šio kasacinio skundo tekstas kiek pakoreguotas lyginant su pirmiau paduotu kasaciniu skundu, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmą kartą paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad šis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl kasacinis skundas negali būti priimtas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistųjų gynėjo paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,