Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė Kipro Respublikos įmonė „Prosource Trading Ltd“ (toliau – ir ieškovė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), bei atsakovei VMI, kurį patikslinusi 2025 m. spalio 28 d. pareiškimu prašė: arba 1) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI, arba atsakovę VMI grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius ir (ar) sąžiningai bei teisėtai valdomus 4 149 998,51 Eur, perduotus Lietuvos Respublikos nuosavybėn pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pervedus šias lėšas į VMI depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio pagrindu; arba 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos arba atsakovės VMI ieškovei 4 149 998,51 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą; arba 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos arba atsakovės VMI ieškovei 4 149 998,51 Eur kaip be teisėto pagrindo gautas lėšas; patenkinus vieną iš pirmiau nurodytų reikalavimų, priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 260 938,26 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, jo patikslinime, dublike) nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos 2021 m. pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnį (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas). Nurodyto ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamas ieškovės gautas 4 149 998,51 Eur (toliau – ir ginčo lėšos) pervedimas pagal trąšų (granuliuoto karbamido) perpardavimo sandorį, kuriame ieškovė atliko tarpininkės vaidmenį. Įtarimai nei ieškovei, nei susijusiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ginčo lėšoms buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Prokuroras 2023 m. pabaigoje nutraukė ikiteisminį tyrimą, nenustatęs nusikalstamų veikų požymių. Užuot ginčo lėšas grąžinęs jų teisėtai savininkei ir valdytojai (t. y. ieškovei), prokuroras 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tai padaryti ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, perdavė ginčo lėšas valstybės nuosavybėn, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neva nėra šių lėšų savininkė, o tik formali turėtoja, kad trąšų perpardavimo sandoris buvo fiktyvus, siekiant nuslėpti nenustatyto tikslo piniginių srautų judėjimą. Prokuroro nutarimą dėl ginčo lėšų perdavimo valstybės nuosavybėn ieškovė apskundė aukštesniajam prokurorui, o kai šis atsisakė nagrinėti skundą, ieškovė kreipėsi į teismą. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės skundą: panaikino aukštesniojo prokuroro nutarimą ir įpareigojo jį skundo dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį, susijusią su ginčo lėšomis, nagrinėti iš esmės. Teismas nutartyje nurodė, kad „Prosource Trading Ltd“ (ieškovė) yra juridinis asmuo, iš kurio sąskaitos paimtos ginčo lėšos, todėl abejotinas sprendimas dėl BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo galimybės, konstatavus, kad nenustatytas ar negalima nustatyti savininko. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs ieškovės skundą iš naujo, jį atmetė, konstatavęs, kad ginčai dėl tokių daiktų ar kito turto priklausomybės sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Ieškovė apskundė aukštesniojo prokuroro procesinį sprendimą ir ikiteisminio tyrimo teisėjas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkino ieškovės skundą – panaikino aukštesniojo prokuroro nutarimą ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį dėl ginčo lėšų bei įpareigojo grąžinti ginčo lėšas ieškovei. Aukštesnysis prokuroras apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi patenkino aukštesniojo prokuroro skundą: panaikino apskųstą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir paliko galioti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apygardos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pritaria nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadai, jog ieškovė nėra ginčo lėšų savininkė. Ieškovė, remdamasi tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jį patvirtinanti apygardos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes ji yra ginčo lėšų savininkė, o šias lėšas nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta pervesti į VMI sąskaitą, pateikė VMI prašymą grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančias lėšas. VMI atsakė, kad neturi teisinio pagrindo grąžinti ginčo lėšas, nes prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą jos perduotos valstybės nuosavybėn. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pasak ieškovės, ji yra ginčo lėšų savininkė, o atsakovė (-ės) valdo šias lėšas neteisėtai. Jeigu teismas manytų, kad vindikacinio reikalavimo (CK 4.95 straipsnis) pagrindu ginčo lėšos negali būti išreikalautos iš atsakovės (-ių), tada ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (-ių) 4 149 998,51 Eur kaip žalos atlyginimą (CK 6.263, 6.272 straipsniai), nes atsakovė (-ės), neteisėtai atsisakydama (-os) grąžinti ieškovei lėšas, kurių savininkė ji yra, padarė ieškovei ginčo lėšų vertės sumą atitinkančią žalą. Jeigu teismas manytų, kad iš atsakovės (-ių) ieškovei ginčo lėšų vertės suma kaip žalos atlyginimas pagal CK 6.263 ir 6.272 straipsnius negali būti priteista, tada ieškovė prašo įpareigoti atsakovę (-es) grąžinti ieškovei ginčo lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą ar priteisti iš atsakovės (-ių) ieškovei ginčo lėšų vertę atitinkančią sumą (4 149 998,51 Eur), kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai). Jeigu teismas manytų, kad ieškovė nėra ginčo lėšų savininkė, teismas turėtų šį ieškinį patenkinti vadovaudamasis vienu iš pirmiau nurodytų teisinių pagrindų, nes ieškovės teisės gintinos ne tik kaip ginčo lėšų savininkės, bet ir kaip teisėtos bei sąžiningos lėšų valdytojos (CK 4.22–4.36 straipsniai). Ieškovės teigimu, pagal prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį, kuria ginčo lėšos perduotos valstybės nuosavybėn vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosavybės teisė į šias lėšas neperėjo atsakovei, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuosavybės teisės klausimai nesprendžiami. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės prievolė grąžinti ginčo lėšas ieškovei kilo 2023 m. gruodžio 22 d., kai prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduoti šias lėšas valstybės nuosavybėn. Prokurorui be teisinio pagrindo negrąžinus ginčo lėšų ieškovei, atsakovė (-ės) privalo sumokėti jai 5 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už 4 149 998,51 Eur sumą nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2025 m. kovo 26 d.), t. y. 260 938,26 Eur. Be to, ieškovei CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos.