Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla 1A-659-468/2019 Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-30 nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei, nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-30 nuosprendžio, kuriuo

3E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir jam paskirta 150 MGL dydžio, t. y. 5 649 Eur bauda;

4pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. B. paskirta subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

91.

10E. B., būdamas juridinio asmens UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“), įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), įregistruotos 2007-03-02, akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodančia, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 14 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui)“, turėdamas prievolę tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, užtikrinti, kad visos išreikštos pinigais ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų tinkamai registruojami ir apskaitomi, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31, veikdamas tyčia, suvokdamas, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, sąmoningai leisdamas atsirasti padariniams, bendrovės vardu vykdydamas Jungtinėse Amerikos Valstijose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, t. y. UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) įsigijus žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį ( - ), sandorį patvirtina 2010-12-07 Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr.474231240260); UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) pardavus žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį ( - ); sandorį patvirtina 2016-03-31 Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr. 474231240260); UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) įsigijus žemės sklypą Nr. 514211-88-0420 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį ( - ); sandorį patvirtina 2013-09-16 Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr. 12-196); UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) pardavus žemės sklypą Nr. 514211-88-0420 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį ( - ), sandorį patvirtina 2016-06-24 Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas; įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31 į UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) apskaitą nebuvo įtrauktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su nekilnojamojo turto JAV pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo vedami nekilnojamojo turto registrai, šis nekilnojamas turtas nebuvo apskaitytas 2010-2016 m. balansų eilutėse II.1 „Žemė“ ir II.2 „Pastatai ir statiniai“ ir prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais“. Tokiu būdu jis, vykdydamas veiklą UAB „D( - )“ viešbutis vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „I( - )“, į. k. ( - ), turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31.

11Šie E. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

122.

13Be to, E. B., būdamas UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“), įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), akcininku ir direktoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinę apskaitos organizavimą, visų išreikštų pinigais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitymą, už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumą, pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (pakeitimas 2016-03-22 Nr. XII-2262), kad metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. privalėdamas iki 2017-06-15 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti UAB „D( - )“ viešbutis pelno mokesčio deklaraciją PLN204 už 2016 m. metus, įvykdęs JAV esančio bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto – sklypo Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esančio ( - ), ir sklypo (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esančio ( - ), pardavimo sandorius, pagal kuriuos 2016-06-28 į įmonės sąskaitą ( - ), esančią AB Swedbank, dviem mokėjimais buvo gauta 353 734,89 USD; 2016-06-28 į sąskaitą ( - ), esančią AB „Luminor“ banke buvo gauta 353 734,89 USD, iš viso 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur), siekdamas, kad šios ūkinės operacijos nebūtų įtrauktos į įmonės apskaitos registrus ir nuo faktinių pajamų nebūtų išskirtas, deklaruotas ir į valstybės biudžetą sumokėtas pelno mokestis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B. tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Pastaroji, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, į bendrovės pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. deklaracijos II dalyje „Mokesčių bazė“ 18 eilutėje „Į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ neįtraukė 707469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur) pajamų, gautų už JAV parduotą nekilnojamąjį turtą; III dalyje „Apmokestinamo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 eilutėje „Pelno (nuotolio) apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ neįtraukė 261 639 Eur dydžio pelno, gauto už JAV parduotą nekilnojamąjį turtą; deklaracijos 55 ir 59 eilutėje „Pelno mokesčio suma; Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neįrašė ne mažiau nei 9 867 Eur mokėtino pelno mokesčio sumos, po ko šią deklaraciją 2017-06-14 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2. Tokiu būdu E. B. organizavo žinomai neteisingų duomenų apie UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) pajamas ir pelną įrašymą į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus (forma PLN204) bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur žala.

14Šie E. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką.

15II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

25Atkreipia dėmesį į tai, kad Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti tikslūs pelno mokesčio tarifai. Taigi, nuteistojo nesumokėtas pelno mokesčio dydis, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu mokesčio tarifu (15 procentų), galėjo ir turėjo būti apskaičiuotas tiksliai. Neapskaičiavus tikslaus nesumokėto pelno mokesčio sumos ir įrašius kaltinamajame akte bei apkaltinamajame nuosprendyje abstrakčius teiginius ne mažiau nei ar galimai neteisingai apskaičiavo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes nuteistojo veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudėtis - viršijanti 100 MGL nesumokėto pelno mokesčio suma.

29Pažymi, jog skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje minimas turtas, neatsižvelgiant į formalų jo priskyrimą juridiniam asmeniui, tiesiogiai priklausė fiziniam asmeniui – E. B.. E. B. 1997 m. laimėjo JAV imigracinę vizą. Planuodamas persikelti į JAV nuteistasis nusprendė ten įsigyti nekilnojamojo turto. JAV bankams pateikus reikalavimą, jog įsigyjant nekilnojamąjį turtą juridinis asmuo būtų kaip atstovas, nuteistasis, pasinaudodamas situacija jog yra ir UAB „D( - )“ viešbučio (nuo 2018-03-01 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „I( - )“) vadovas, savo asmenines lėšas, skirtas nekilnojamojo turto įsigijimui, pervedė į juridinio asmens sąskaitą. Tuo pačiu su UAB „D( - )“ viešbučiu buvo sudarytas tarpusavio susitarimas dėl tarpininkavimo įsigyjant nekilnojamąjį turtą JAV bei šio turto perleidimo (perdavimo) tiesioginiam savininkui – E. B.. Taigi, gynėjo nuomone, UAB „D( - )“ viešbutis, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neturėtų būti pripažintas turto savininku, nes buvo tik tarpininkas įgyjant turtą, todėl juridiniam asmeniui negali būti taikoma atsakomybė už neteisingus duomenis deklaracijoje.

41Nuteistojo E. B. gynėjo adv. G.Černiausko teigimu, nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė asmens atžvilgiu neturi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013). Pažymi, kad kaltinamasis aktas E. B. buvo surašytas jau po to, kai nuteistasis geranoriškai patikslino deklaraciją ir sumokėjo (permokėjo) pelno mokestį, kas rodo, jog tiek teismas, tiek ikiteisminį tyrimą organizuojanti institucija kaltinimą grindė ir palaikė iš esmės formaliais pagrindais, o jokio pavojingumo BK saugomoms vertybėms apskritai nekilo. Pažymi, kad kasacinis teismas panašaus pobūdžio byloje yra konstatavęs, jog nustačius veikos požymių, ji ne visada vertinama kaip nusikalstama. Dėl mažesnio tokio pobūdžio pavojingumo gali būti taikoma kitų teisės šakų nustatytos priemonės, pavyzdžiui, administracinė atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016; Nr. 2K-7-304-942/2016).

463.15.

51Gynėjo nuomone, analogiškų veikų atžvilgiu kitiems asmenims tokia veika neretai užtraukia tik administracinę atsakomybę. Šioje situacijoje jokių padarinių dėl nuteistojo E. B. veikos taip pat nekilo, todėl vertintina, jog baudžiamoji byla pradėta išimtinai dėl politinio bylos pobūdžio, o ne realaus veikos pavojingumo ar sukeltų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

54III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

55Nuteistojo E. B. gynėjo advokato G.Černiausko apeliacinis skundas atmetamas.

565.

57Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamo nuosprendžio motyvais bei įvertinusi apylinkės teismo ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad E. B. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtys.

58Dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo

596.

60Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog E. B. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

617.

62Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

638.

64Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

659.

66Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad E. B., būdamas juridinio asmens akcininku ir direktoriumi bei būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinę apskaitos organizavimą, visų išreikštų pinigais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitymą, už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumą, vyr. buhalterei nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Pastaroji, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, į bendrovės pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. į deklaraciją neįtraukė duomenų apie įmonės pelną dėl JAV parduotų žemės sklypų su juose esančiais pastatais ir priklausiniais, po ko šią deklaraciją 2017-06-14 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur žala.

6710.

68Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, byloje ginčo dėl įvykusių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių ir jų vertės nekyla. Iš JAV pateiktų notaro patvirtintų dokumentų matyti, kad UAB „D( - )“ viešbučio vardu Floridoje, JAV, žemės sklypas Nr. 26, (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantis ( - ), įsigytas 2010-12-07 už 220 000 USD (ką patvirtina žyma apie sumokėtą 1 540 USD akcizo mokestį, kuris apskaičiuojamas dauginant 70 centų už kiekvieną 100 USD parduodamo turto vertės(1 540*100/0.7)) ir parduotas 2016-06-31 už 420 000 USD (t. 1, b. l. 40-42, 43-46), o žemės sklypas Nr. 42 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantis ( - ) UAB „D( - )“ viešbučio vardu įsigytas 2013-09-16 už 290 000 USD (ką patvirtina žyma apie sumokėtą 2030 USD mokestį(2 030*100/0.7)) ir parduotas 2016-06-24 už 396 000 USD (t. 1, b. l. 81-85, 100-102). Šių sandorių egzistavimo ir jų tikrumo bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nuteistasis E. B.. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarojo gynybinė pozicija dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių keitėsi priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų rezultato ir pasirenkamos gynybinės taktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į E. B. versijos, kad pirmiau minėtus žemės sklypus su juose esančiais pastatais ir priklausiniais nuosavybės teise įsigijo nuteistasis, o UAB „D( - )“ viešbutis perleidžiant turtą buvo tik kaip tarpininkas, per kurį vyko atsiskaitymai, realumą, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vada ikiteisminiam tyrimui Nr. 1-02-6-00020-2017-1 pradėti buvo žurnalisto Š. Č. internetiniame naujienų portale 15.min.lt publikuotas straipsnis „Amerika pirty: K. B. verslas nuslėpė turtą Floridoje?“. Liudytojas žurnalistas Š. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis, priklausydamas tarptautinei žurnalistų organizacijai ir turėdamas galimybę naudotis pasaulinėmis registrų bazėmis, rinkdamas informaciją, rado duomenų apie UAB „D( - )“ viešbučiui priklausantį nekilnojamąjį turtą Floridoje. Iš Lietuvos registrų centro gavęs finansinės atskaitomybės dokumentus ir atlikęs jų analizę liudytojas nustatė, kad minėtuose bendrovės dokumentuose būtent aptariamo nekilnojamo turto pirkimas ir pardavimas neatsispindi. Tikrindamas šią informaciją Š. Č. telefonu susisiekė su E. B., kuris neigė bendrovės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, o žurnalistą, dėl tokios informacijos tikrinimo, kaltino provokacinio užsakymo vykdymu (t. 3, b. l. 204-205). Akivaizdu, jog E. B. klausimus apie minėtus sandorius uždavusiam žurnalistui pareigos, paaiškinti UAB „D( - )“ viešbučio sklypų įsigijimo ir vėliau jų pardavimo aplinkybes, neturėjo, tačiau nuteistojo pasirinkta pozicija visą informaciją, susijusią su minėtais sandoriais, vertinti kaip užsakytą provokaciją, užuot nurodžius vėliau iškeltą versiją apie UAB „D( - )“ viešbučio tarpininkavimą, nuteistajam siekiant paprastesnės turto įsigijimo procedūros, kelia abejonių dėl tokios pastarojo versijos teisingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog E. B. tokių aplinkybių (dėl UAB „D( - )“ viešbučio tarpininkavimo įsigyjant ir parduodant žemės sklypus) nenurodė ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu: 2017-06-20 (t. 2, b. l. 142), 2017-09-25 (t. 2, b. l. 144), 2018-03-15 (t. 2, b. l. 151), 2018-03-27 (t. 2, b. l. 153), teigdamas, kad jam vykstantis tyrimas nėra suprantamas, o paaiškinti įtarime nurodytas aplinkybes reikia laiko, todėl būtina surinkti reikalingus dokumentus. Nuteistasis ir jo gynėjas 2010-10-11 ir 2013-08-16 sutarčių, sudarytų tarp E. B. ir UAB „D( - )“ viešbučio, kopijas, dėl žemės sklypų, esančių ( - ) bei ( - ), su juose esančiais pastatais ir priklausiniais, įsigijimo ir perdavimo nuteistajam (t. 3, b. l. 155-156, 157-158, 159-160, 161-162) pateikė tik 2018-11-05 teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 163-167). Iš pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad minėtų sutarčių pagrindu UAB „D( - )“ viešbutis įsipareigojo įsigyti žemės sklypus ir juos perduoti E. B.. Tačiau byloje apie bendrovės minėtų žemės sklypų perdavimą nuteistajam, kaip fiziniam asmeniui, duomenų nėra. Dėl minėtų sutarčių tikrumo abejonių kelia ir tas faktas, kad vėliau pardavimo sutartis dėl įgytų minėtų žemės sklypų su juose esančiais pastatais ir priklausiniais, su pirkėjais sudarė ne E. B., kaip turėjo būti padaryta po nekilnojamojo turto įsigijimo bendrovei perdavus jam turtą, o UAB „D( - )“ viešbutis – kaip jau minėta, bendrovė žemės sklypus, su juose esančiais pastatais ir priklausiniais, pardavė 2016-06-31 ir 2016-06-24 (t. 1, b. l. 43-46, 100-102). E. B. patvirtino, kad minėtas turtas liko registruotas UAB „D( - )“ viešbutis vardu (t. 3, b. l. 166). Bendrovės banko išrašuose nėra ir tokių įrašų, kurie patvirtintų, kad mokėjimai, įgyjant minėtus žemės sklypus, atlikti E. B. vardu ar pardavus nekilnojamąjį turtą, lėšos gautos pastarojo naudai. Pinigų sumos, tiek už žemės sklypų pirkimus, tiek juos pardavus, buvo pervedamos iš/į UAB „D( - )“ viešbutis banko sąskaitas. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis patvirtino, kad pardavus turtą jis pinigų nepasiėmė, paliko juos įmonei, kadangi yra įmonės akcininkas ir direktorius (t. 3, b. l. 165). Daugiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti nuteistojo E. B. poziciją, kad UAB „D( - )“ viešbutis tik tarpininkavo įgyjant žemės sklypus, byloje nėra. Tokių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistojo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir tą apeliacinio skundo argumentą, jog yra pagrindas spręsti, jog tarp E. B. ir UAB „D( - )“ viešbutis susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokią versiją teisiamojo posėdžio metu paneigė ir pats nuteistasis, aiškindamas, kad UAB „D( - )“ viešbutis lėšos nebuvo naudojamos, o buvo pasinaudota įmonės korespondentine sąskaita. Lėšos, kurios buvo deklaruotos, buvo pervestos iš privačios sąskaitos į JAV. Pinigai per valandą įplaukė ir išplaukė. Tai buvo padaryta tiek 2010 m. sandorio sudarymo metu, tiek ir po keleto metų. Įmonė į tą veiklą visiškai nebuvo įtraukta. Su įmone nebuvo sudaryta jokios paskolinės sutarties, pinigai nebuvo skolinti įmonei, įmonė neturėjo jokių įsipareigojimų (t. 3, b. l. 164). Byloje nepateikta tarp E. B. ir UAB „D( - )“ viešbutis sudaryta paskolos sutartis, taip pat nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šį gynėjo skundo argumentą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja bendrovės buhalterė M. B. patvirtino, kad įmonė nuo 2010 m. iki 2014 m. neturėjo jokių kreditorių, taip pat nebuvo gauta jokių vykdomųjų raštų (t. 3, b. l. 203). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad aptartų objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad žemės sklypus įgijo, o vėliau juos pardavė būtent UAB „D( - )“ viešbutis. Bendrovė iš minėtų sandorių turėjo pelną, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės pelno mokesčio deklaraciją, teiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

6911.

70Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismui nenustačius konkrečios nesumokėto pelno mokesčio sumos, atsakomybė E. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nekyla, nes ši suma yra vienas būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kaip jau minėta, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar įrašant duomenis į deklaraciją ir ją 2017-05-26 pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo siekiama išvengti tokios mokesčių sumos, kuri yra didesnė nei 10 MGL. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamos specialistės V. G. ir A. K. patvirtino, kad UAB „D( - )“ viešbučio buhalterinių dokumentų ir su aptariamais sandoriais susijusių dokumentų analizė leidžia konstatuoti, kad bendrovė už JAV 2016 m. parduotą nekilnojamąjį turtą gavo pajamas, iš kurių turėjo pelną, nuo kurio nebuvo apskaičiuotas ir valstybei sumokėtas pelno mokestis. Vis tik priklausomai nuo specialisčių įvertintų dokumentų apimties ir pasirinktos tyrimo metodikos, buvo gauta skirtingas valstybės biudžetui padarytas žalos dydis. Specialistė V. G., aiškindama savo teiktą išvadą, parodė, kad nevertino visų apmokestinamų pajamų, neskaičiavo bendro apmokestinamo pelno iš visos veiklos, nevedė ataskaitinių metų veiklos rezultato, tačiau atliko konkretaus sandorio paskaičiavimus, kuriuos atlikus ir gavo pirminiame E. B. įteiktame kaltinime nurodytą nesumokėto pelno mokesčio sumą t. y. 39 246 Eur. Specialistė patvirtino, jog apskaičiuojant pelno mokestį buvo tikslinga įvertinti visą įmonės veiklą, t. y. išanalizuoti papildomus duomenis (t. 4, b. l. 4), į ataskaitinius metus perkeliant nuostolius, mažinančius mokėtiną pelno mokestį. Tai, kad nesumokėtas pelno mokestis buvo apskaičiuotas ne kaip ataskaitinių metų bendrovės veiklos rezultatas, o konkretaus sandorio rezultatas, matyti ir iš 2018-04-11 dokumentų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 93-98). Nuteistojo gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad specialisto išvados, kuriomis remiasi teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis ir išsamios, tokį specialistės aiškinimą vertina, kaip patvirtinantį byloje pateiktos išvados klaidingumą dėl neteisingai apskaičiuoto mokėtino pelno mokesčio dydžio. Teisėjų kolegija pritaria nuteistojo gynėjo pozicijai dėl teikiamų išvadų pagrįstumo bei išsamumo ir papildomai pažymi, kad išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau vis tik galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-06-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Nors gynėjas skunde nurodo, kad tokia specialistės V. G. išvada rodo, jog ji yra neobjektyvi ir galimai atlikta šališko specialisto, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo imtasi visų būtinų, BPK numatytų priemonių, jog būtų patikslinti galimi neaiškumai, susiję su FNTT specialistės apskaičiuotu į valstybės biudžetą nesumokėtu pelno mokesčio dydžiu.

7112.

72Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį UAB „I( - )“ (buvusi pavadinimu „D( - )“ viešbutis) tyrimą buvo nustatyta, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas Bendrovė metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. papildomai turėjo deklaruoti 176 400 Eur pelną iš JAV esančio nekilnojamojo turto, t. y. nesumokėtas pelno mokestis už 2016 m. sudaro 17 822 Eur dydžio sumą. Iš 2019-03-07 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222) FR0687-201 matyti, kad apskaičiuojant į valstybės biudžetą nesumokėtą pelno mokestį, buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė mokestiniam tyrimui nepateikė JAV mokesčių administratoriaus patvirtintų dokumentų apie sumokėtą pelno mokestį arba jam tapatų mokestį nuo nekilnojamojo turto pajamų. Bendrovė, neturėdama dokumentų, patvirtinančių pelno arba jam tapatų mokesčio sumokėjimą JAV, negali iš apskaičiuoto pelno mokesčio atskaityti (sumažinti) mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje. Ši išvada grindžiama apskaitos registro duomenimis, patikslintomis metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, nekilnojamojo turto pardavimo pelno apskaičiavimo duomenimis, buhalterinės apskaitos sąskaitų analize, nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, bendrovės direktoriaus paaiškinimais (t. 4, b. l. 47-53). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog bendrovė 2018-03-14 pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, kad 40 eilutėje deklaruotas 2016 m. gautas 218 856 Eur pelnas, 64 eilutėje nurodyta mokėtina 9 849 Eur pelno mokesčio suma (t. 1, b. l. 138-140). Bendrovė 2018-04-06 dar kartą patikslino Metinę pelno mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, įrašydama gautas pajamas už JAV parduotą nekilnojamąjį turtą, perskaičiuodama mokėtiną pelno mokestį ir papildomai sumokėdama 9 866 Eur pelno mokesčio (t. 2, b. l. 1-3). Iš UAB „I( - )“ 2018-03-15 mokėjimo nurodymo Nr. 227 matyti, kad UAB „I( - )“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervedė 9 848 Eur, o 2018-04-06 papildomai sumokėjo 18 Eur (t. 1, b. l. 141, t. 2, b. l. 4), t. y. viso 9 866 Eur. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja bendrovės buhalterė M. B. parodė, kad ji galimai iš spaudos arba apklausų FNTT metu sužinojo apie tai, jog bendrovė galimai JAV pardavė nekilnojamąjį turtą. Tą turtą į įmonės nekilnojamąjį turtą reikėjo įtraukti dėl jaučiamo spaudimo, todėl, vadovo paliepimu, užpildė deklaraciją (t. 3, b. l. 202). Specialistė A. K., atlikusi mokestinį UAB „I( - )“ (buvusi pavadinimu „D( - )“ viešbutis) tyrimą paaiškino, kad bendrovė apskaičiavo mažesnę mokėtino pelno mokesčio sumą, nes įvykus atsiskaitymui už nekilnojamojo turto pardavimą, gautos įplaukos buvo pripažintos pajamomis, į sąnaudas dar kartą įtraukiant nekilnojamojo turto mokestį. Mokėtina pelno mokesčio suma – 26 460 Eur (papildomai apmokestinamas pelnas – 176 400 Eur * 15%), apskaičiuojant pelno mokestį už nekilnojamąjį turtą, gaunama suma yra 17 822 Eur (118 815 Eur * 15%) (t. 4, b. l. 86-89). Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundo argumentas, jog nuteistajam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl vengimo sumokėti pelno mokestį, nes toks mokestis buvo sumokėtas ir susidarė permoka, atmeta kaip nepagrįstą.

7313.

74Įvertinusi šias aplinkybes, tai, kad tarp VMI ir UAB „I( - )“ vyksta ginčas dėl nesumokėto pelno mokesčio dydžio, tuo pačiu pačiai bendrovei pripažįstant už nekilnojamo turto pardavimą gautą pelną mokėtiną 9 866 Eur dydžio pelno mokestį, prokurorė 2019-05-06 teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą dėl E. B. pareikšto kaltinimo pakeitimo, nurodydama, kad tikslinga baudžiamąją bylą nagrinėti pagal pakeistą kaltinimą, nurodant, kad iki deklaracijos patikslinimo už parduotą nekilnojamąjį turtą JAV nebuvo sumokėta pelno mokesčio suma ne mažesnė nei 9 867 Eur (t. 4, b. l. 112). Taigi įvertinus tai, jog, bendrovė, pateikdama patikslintą Pelno mokesčio deklaraciją, iš esmės pripažino, kad sudarant minėtų žemės sklypų su juose esančiais pastatais ir priklausiniais pardavimo sandorius, 9 866 Eur dydžio pelno mokestis (viršijantis 10 MGL) nebuvo sumokėtas, tačiau vykstant ginčui dėl nesumokėto valstybei pelno mokesčio dydžio, laikytina, kad, nagrinėjamu atveju, prokurorė, prašydama baudžiamąją bylą nagrinėti pagal pakeistą kaltinimą, tokiu būdu kaltinimo apimtį susiaurino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prokurorės pakeistame kaltinime nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinimo pakeitimo formuluotė „ne mažiau nei“ šiuo atveju neapribojo kaltinamojo teisės gintis nuo iš esmės aiškaus ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsto kaltinimo.

7514.

76BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo to momento, kai VMI gauna deklaraciją su joje įrašytais neteisingais duomenimis. Taigi, byloje esant nustatyta, kad į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus (forma PLN204) buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) pajamas ir pelną bei tokia deklaracija buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur (viršijanti 10 MGL) dydžio žala, šiuo metu nustatinėti tikslią nesumokėto mokesčio dalį, galimai viršijančią kaltinime nurodytą sumą, nėra pagrindo, nes ji reikšmės E. B. veiksmų kvalifikacijai neturi.

7715.

78Kaip pagrįstai skunde nurodo nuteistojo gynėjas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, turint tikslą išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad E. B. suvokė, jog į pelno mokesčio deklaraciją pateikia žinomai neteisingus duomenis, nenurodydamas UAB „D( - )“ viešbučio gautų pajamų, pardavus žemės sklypus su juose esančiais pastatais ir priklausiniais JAV, ir mokėtino pelno mokesčio, siekdamas išvengti pelno mokesčio valstybei sumokėjimo ir to norėjo, taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

7916.

80Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl E. B. kaltės formos padarant nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarydamas techninę rašymo apsirikimo klaidą, klaidingai vietoje BK 222 straipsnio 1 dalies nurodė BK 220 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 20 psl. 4 pastraipos 9 eilutė), tačiau iš nuosprendžio motyvų matyti, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad E. B. nusikalto, veikdamas netiesiogine tyčia, aprašė pastarojo kaltės formą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl minėta klaida taisytina. Nustatytos klaidos ištaisymas nekeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-30 nuosprendžio esmės.

8117.

82Dėl gynėjo skunde keliamo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo ir taikymo, pasisakytina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (veikos padarymo metu galiojusio ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Dėl mažesnio tokio pobūdžio veikų pavojingumo gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, nusikaltimo padarymo motyvus bei E. B. vaidmenį, sprendžia, jog nuteistojo veiksmų pavojingumas, organizuojant žinomai neteisingų duomenų apie UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“) pajamas ir pelną įrašymą į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus (forma PLN204) bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur žala, jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos matyti, jog E. B. interesais/naudai UAB „D( - )“ viešbučio įgytas turtas net trejus metus nebuvo performintas E. B. vardu, ir ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma pačiam E. B.. Akivaizdu, kad turtas parduotas buvo taip pat ne be E. B. žinios. Tas pat pasisakytina ir apie E. B., kaip UAB „D( - )“ viešbutis akcininko ir direktoriaus veiksmus. Akivaizdu kad jis žinojo apie įvykusius sandorius (turto įgijimą ir pardavimo), apie jų apskaitymą ir neperforminimą jo (E. B.) vardu bei organizavo žinomai neteisingų duomenų apie UAB „D( - )“ viešbutis pajamas ir pelną įrašymą į 2016 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją. Įvertinus E. B. veiksmų apimtį, išskirtinai tik jo priimtus valinius sprendimus, pakankamai ilgą laikotarpį, sudarytų sandorių vertę bei nuo jų paskaičiuotą padarytos žalos dydį, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, tinkamai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, šių veiksmų vertinti kaip administracinio teisės administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo kolegija nemato nei sąlygų, nei pagrindo.

83Dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo

8418.

85Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019).

8619.

87Kaip pagrįstai skunde dėmesį atkreipia nuteistojo E. B. gynėjas, BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017).

8820.

89Nors nuteistojo gynėjas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl E. B. veiksmų negalima nustatyti UAB „I( - )“, į. k. ( - ), turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Nagrinėjamu atveju, byloje neabejotinai nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotos jokios finansinės operacijos, susijusios su UAB „D( - )“ viešbutis žemės sklypų su juose esančiais pastatais ir priklausiniais pirkimu ir pardavimu. Tam neprieštarauja ir bendrovės buhalterės M. B. aiškinimas, kad jai esant pagrindine UAB „I( - )“ buhaltere, tvarkančia įmonės buhalterinę apskaitą, apie nekilnojamąjį turtą JAV, susijusį su bendrove ar jos vadovu E. B., ar finansinėmis operacijomis, susijusiomis su šiuo turtu, nebuvo žinoma. Šią informaciją ji sužinojo iš žiniasklaidos (t. 3, b. l. 202). Specialisto išvadoje nustatyta, kad nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31 į UAB „D( - )“ viešbučio apskaitą nebuvo įtraukos jokios ūkinės operacijos, susijusios su nekilnojamuoju turtu JAV pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo vedami Nekilnojamojo turto registrai. Šis nekilnojamasis turtas nebuvo apskaitytas 2010-2016 m. balansų eilutėse II. 1 „Žemė“ ir II. 2 „Pastatai ir statiniai“ bei prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais (t. 2, b. l. 97). Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Byloje esant nustatyta ir ginčui dėl to, kad UAB „D( - )“ viešbutis įsigijo nekilnojamąjį turtą JAV, kurį vėliau bendrovė pardavė, nekylant, akivaizdu, jog minėtos finansinės operacijos neabejotinai privalėjo atsispindėti bendrovės buhalterijoje, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „I( - )“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2016-12-31.

9021.

91E. B., būdamas juridinio asmens UAB „D( - )“ viešbutis (nuo 2018-03-01 pavadinimas UAB „I( - )“), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei M. B. nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu ir jo pardavimu JAV, dėl ko šios operacijos nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Jis, turėdamas ilgametę patirtį verslo srityje ir ilgą laiką eidamas UAB „D( - )“ viešbutis direktoriaus pareigas, neabejotinai suvokė, kad, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, neįtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą su minėtu nekilnojamuoju turtu įsigijimo ir pardavimo susijusių įvykių ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl to gali būti iš dalies neįmanoma nustatyti jo vadovaujamos bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir, nors šių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. B., nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

9222.

93Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamoji bylos politinio konteksto, nurodant, kad ji buvo iškelta nesant realaus veikos pavojingumo ar sukeltų padarinių. Nors ikiteisminiam tyrimui pradėti reikšmės turėjo internetiniame portale 15min.lt pasirodęs žurnalisto Š. Č. straipsnis, kurio pagrindu ikiteisminį tyrimą iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narė A. B. (t. 1, b. l. 1), tačiau teisėjų kolegija išanalizavusi baudžiamosios bylos faktinius duomenis ir susipažinusi su pirmosios instancijos teismo motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėjas skundžiamą nuosprendį priėmė įvertinęs visus bylos išsprendimui reikšmingus duomenis ir motyvuotai pasisakė tiek dėl atskirų įrodymų, tiek dėl jų visumos vertinimo. Teismas išsamiai analizavo visas byloje nustatytas aplinkybes bei duomenis, galinčius ne tik paneigti, tačiau ir patvirtinti nuteistojo kaltę, nurodė argumentus, paaiškinančius, kuriais bylos įrodymais ir kodėl yra pagrindas remtis, kurie įrodymai ir kodėl atmestini kaip nepaneigiantys kaltinančių faktų buvimo. Todėl daryti išvadą, kad pripažįstant E. B. kaltu dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymo, reikšmės turėjo minėtame straipsnyje su galimai neteisėtais veiksmais siejama K. B., tokiu būdu politizuojant nagrinėjamą bylą, nėra jokio pagrindo.

9423.

95Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti dėl nuteistojo E. B. gynėjo adv. G.Černiausko apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

96Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3081 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė

97nuteistojo E. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.

98Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-30 nuosprendžio 20 puslapio paskutinės pastraipos 9 eilutėje padarytą techninę rašybos klaidą, vietoje žodžių „numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje“, įrašant „numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje“.