Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“; institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“.

Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės paskelbto pirkimo „(2026-ESO-55) DT, jų įrenginių rekonstravimo projektavimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo Vilniaus reg. (2 d.), iki 75 000 Eur be PVM darbai“ (toliau – pirkimas) pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunktis, kuriame nustatytas reikalavimas rangovui užtikrinti, jog visos jo naudojamos perkamos medžiagos, gaminiai ir įrenginiai būtų nauji, anksčiau nenaudoti ir nebūtų pagaminti anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo objekto darbų užbaigimo dienos, atitiktų Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus (turėtų atitikties sertifikatus ar kokybės pažymėjimus), yra nepagrįstas ta apimtimi, kuria reikalaujama naudoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus pagamintas medžiagas, gaminius, įrenginius, todėl neteisėtas; 2) pripažinti, kad atsakovės paskelbto pirkimo įkainių lentelės 1.1.2, 2.1.2 ir 3.1.2 papunkčiuose nurodyti žemės darbų įkainio aprašymai ta apimtimi, jog jie netaikomi esant avariniams darbams, yra nepagrįsti ir neteisėti; alternatyviai prašė pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įkainių lentelėje nenustatė atskiro įkainio žemės darbams, esant įšalui, kuomet atliekami avariniai darbai; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rimgauda“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2026 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieškovės prašymas patvirtinti teismui teikiamą šalių ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, sudarytą 2026 m. rugpjūčio 3 d. taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti, taip pat prašoma taikos sutarties patvirtinimo klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei to paties teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimą, grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Prašyme nurodoma, kad viso ginčo metu šalys derėjosi dėl galimybės ginčą baigti taikiai ir 2026 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys išsprendė visus civilinėje byloje kilusius nesutarimus. Pagal taikos sutarties sąlygas ginčo viešojo pirkimo sąlygos bus patikslintos, o ieškovė atsisako visų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ginčas buvo išspręstas iš esmės ir, šalių įsitikinimu, sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sudaryta tam teisę turinčių asmenų, gera valia, vykusių derybų metu, nenaudojant jokio spaudimo. Taip pat prašyme nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas). Kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas taip pat nustato, ar šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nors viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį, tačiau šiame kontekste kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir svarbos bei teisinio viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo ir šių santykių reguliavimo teismai, spręsdami šiuos ginčus, ribojami nutraukti procesą kitais atvejais leistinomis priemonėmis (pvz., taikos sutarties tvirtinimu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015); teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 31 punktas).

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (ESTT 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktas; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktas). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus. Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 46 punktas).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 49 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sąlygų keitimo teisėtumas priklauso nuo vadinamųjų Borta kriterijų, kurių aiškinimo praktika išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 91 punktas). Pagal ESTT 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Borta, C-298/15, pateiktus teisės išaiškinimus, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, taip pat skaidrumo pareiga, išplaukiantys, be kita ko, iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių, turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo nuostatą, su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, jog visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (toliau kartu – Borta kriterijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 34 punktas).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl leistinumo keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, yra konstatavęs, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių. Šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado. Daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 37 punktas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų. Toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo. Vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 38 punktas). Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunktyje nustatyto reikalavimo medžiagoms (ne)teisėtumo ir ieškovės reikalavimo nustatyti atskirą įkainį žemės darbams esant įšalui, kai vykdomi avariniai darbai. Pagal pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunktį, rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad visos rangovo naudojamos perkamos medžiagos, gaminiai ir įrenginiai būtų nauji, anksčiau nenaudoti ir nebūtų pagaminti anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo objekto darbų užbaigimo dienos, atitiktų Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus (turėtų atitikties sertifikatus ar kokybės pažymėjimus). Taip pat, minėta, ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus dėl įkainių žemės darbams esant įšalui, kai yra vykdomi avariniai darbai: nustatyti naują įkainį pirkimo įkainių lentelės nauju papunkčiu arba įtvirtinti šio įkainio naują aprašymą jau esančiuose pirkimo įkainių lentelės 1.1.2, 2.1.2, 3.1.2 papunkčiuose.

Taikos sutartimi, be kita ko, susitarta, kad: 1) atsakovė pakeis pirkimo sąlygas, 12.3.10 papunktį išdėstant nauja redakcija, nustatant, jog dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos pagrindinės www.eso.lt nurodytos medžiagos ir gaminiai, darbų vykdymo metu turi būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Tais atvejais, kai medžiagos, gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei 2 (dvejus) metus ir gamintojas nenustato kitokių reikalavimų, tokios medžiagos, gaminiai ir įrenginiai privalo būti papildomai išbandyti pagal galiojančius kokybės nustatymo standartus šiame taikos sutartyje papunktyje nustatyta tvarka (taikos sutarties 1.1 papunktis); 2) atsakovė pakeis pirkimo sąlygas, papildant sutarties priedą Nr. 13 – įkainių lentelę, nauja sąlyga, nustatant atskirą įkainį įšalusio grunto kasimo ir užpylimo gruntu rankiniu ir mechanizuotu būdu darbams, įskaitant įšalo sluoksnio ardymą, purenimą ar kitas technologines priemones, būtinas žemės darbams atlikti įšalusio grunto sąlygomis. Šis įkainis bus nustatytas 35 proc. didesnis nei esamas pirkime nustatytas įkainis žemės darbams. Šis įkainis bus taikomas esant įšalui nuo 15 cm. Įkainis bus taikomas faktiškai įšalusio grunto kasimo darbų kiekiui (taikos sutarties 1.3 papunktis); 3) taikos sutarties 1.3 papunkčiu susitarta, kad trečiojo asmens interneto svetainėje www.eso.lt bus nustatytas pirminis dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamų pagrindinių medžiagų ir gaminių, kuriems taikomos sutarties 12.3.10 papunkčio sąlygos, sąrašas: polietileniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: polietileniniai dujotiekio vamzdžiai; polietileninio dujotiekio vamzdžių jungiamosios detalės; požeminiai uždarymo PE įtaisai ir uždarymo įtaisai su PE atvamzdžiais (1.3.1 papunktis); plieniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: plieniniai dujotiekio vamzdžiai; plieninio dujotiekio jungiamosios detalės; plieninio dujotiekio uždarymo įtaisai; plieninio dujotiekio izoliuojančios movos (1.3.2 papunktis). Taikos sutarties 1.4 papunktyje atsakovė įsipareigojo atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, nurodytus taikos sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose, o trečiasis asmuo įsipareigojo patalpinti interneto svetainėje www.eso.lt taikos sutarties 1.3 papunktyje nurodytą sąrašą nedelsiant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartyje ieškovė atsisako visų atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, įskaitant reikalavimą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (taikos sutarties 1.5 papunktis), taip pat taikos sutarties šalys patvirtino, kad, sudarius taikos sutartį, civilinėje byloje sprendžiamas šalių tarpusavio ginčas yra užbaigtas ir ieškovė ateityje nereikš jokių pretenzijų ir reikalavimų (nepriklausomai nuo jų formos ir pavadinimo), susijusių su šalių santykiais, kurie patenka į civilinės bylos nagrinėjimo ribas (taikos sutarties 1.6 papunktis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, ESTT ir kasacinio teismo praktiką, įvertinusi pateiktos taikos sutarties sąlygas, nusprendžia, kad nėra pagrindo atsisakyti patvirtinti pateiktą 2026 m. rugpjūčio 3 d. taikos sutartį, nes nenustatyta, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, be kita ko, VPĮ normoms ir principams ar viešajam interesui, taip pat nenustatyta, kad pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygos dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo neatitinka minėtų Borta kriterijų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju padaryti viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai tiek dėl pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunktyje nustatyto reikalavimo medžiagoms, tiek dėl ieškovės reikalavimo nustatyti atskirą įkainį žemės darbams esant įšalui šalinant avariją, nėra tokie esminiai, dėl pirmiau paminėtų pakeitimų iš esmės nesikeičia tiekėjų padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse.

Nėra pagrindo nuspręsti, kad keičiamoje viešojo pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunkčio sąlygoje įtvirtintos nuostatos, jog visos rangovo naudojamos perkamos medžiagos, gaminiai ir įrenginiai būtų nauji, anksčiau nenaudoti ir nebūtų pagaminti anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo objekto darbų užbaigimo dienos, siaurinamai apibrėžė tiekėjų pajėgumą, nes šią keičiamą sąlygą, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo galimybę atitikti iš esmės dauguma atitinkamų tiekėjų. Byloje nepaneigta, kad, taikant minimą keičiamą sąlygą (t. y. pirminę jos redakciją), yra užtikrinama tiekėjų konkurencija, nes, taikant šią sąlygą eilę metų, tiekėjų skelbiamuose pirkimuose dalyvavo pakankamai daug, o byloje nėra objektyvių, pakankamų ir įtikinamų duomenų, jog rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie gali pasiūlyti dalyviams keičiamus reikalavimus atitinkančias medžiagas ar kad tokių medžiagų kaina, lyginant su vėlesnės gamybos atitinkamomis medžiagomis, būtų ypatingai aukšta, ir dėl to buvo ribojamos potencialių tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Be to, keičiama 12.3.10 papunkčio sąlyga visiems tiekėjams nustatyta vienodai, jų neišskiriant. Atitinkamai, viešojo pirkimo sutarties projekto 12.3.10 papunkčio sąlygos pakeitimai nelaikytini esmingai sudarantys potencialią galimybę dalyvauti pirkime naujiems dalyviams, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo. Kita vertus, naujojoje 12.3.10 papunkčio redakcijoje iš esmės išliko reikalavimas, kad dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos pagrindinės www.eso.lt nurodytos medžiagos ir gaminiai darbų vykdymo metu būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Šiame kontekste pažymėtina, kad toks pakeitimas bei nustatyta nauja nuostata, jog tais atvejais, kai medžiagos, gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei 2 (dvejus) metus ir gamintojas nenustato kitokių reikalavimų, tokios medžiagos, gaminiai ir įrenginiai privalo būti papildomai išbandyti pagal galiojančius kokybės nustatymo standartus (taikos sutarties 1.1 papunktis), nelaikytini esminiais pakeitimais, kokiu nors būdu palengvinančiais tiekėjų atitiktį pirkimo reikalavimams.

Aplinkybė, kad pirkimo sąlygose iki taikos sutartimi nustatyto viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo, nustatančio atskirą įkainį žemės darbams, esant įšalui šalinant avarijas, tokios sąlygos nebuvo, negali būti vertinama kaip siaurinamai apibrėžianti tiekėjų pajėgumą ir (ar) ribojanti potencialių tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime, nes niekaip neapsunkino ir neribojo tiekėjų atitikties pirkimo reikalavimams. Atitinkamai, taikos sutartimi nustatyta nauja viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atskirą įkainį žemės darbams, esant įšalui šalinant avarijas, negali būti vertinama kaip sudaranti potencialią galimybę dalyvauti pirkime naujiems dalyviams, nes niekaip nepalengvina tiekėjų atitikties pirkimo sąlygoms, taigi, nepakeitė tiekėjų galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse.

Antra, taikos sutarties 1.4 papunktyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, nurodytus taikos sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose, o trečiasis asmuo įsipareigojo patalpinti interneto svetainėje taikos sutarties 1.3 papunktyje nurodytą medžiagų ir gaminių, kuriems taikomos sutarties 12.3.10 papunkčio sąlygos, sąrašą nedelsiant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Šios taikos sutarties nuostatos lemia išvadą, kad taikos sutartimi įsipareigota tinkamai paskelbti apie taikos sutartimi padarytus pirkimo sąlygų pakeitimus, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai turės galimybę su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Taigi, šios nutarties priėmimo metu nėra pagrindo padaryti išvadą, kad taikos sutartyje nustatyti pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka pirmiau paminėto antrojo Borta kriterijaus.

Trečia, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad taikos sutartyje nustatyti pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka pirmiau paminėto trečiojo Borta kriterijaus. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus. Nors pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo aspektai taikos sutartyje neaptarti, tačiau, viena vertus, bendrųjų pirkimo sąlygų 6.4 papunktyje nustatyta, kad pirkimo vykdytojo iniciatyva tikslinami pirkimo dokumentai ar atsakymai į tiekėjų prašymus parengiami ir išplatinami per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip likus 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino. Kita vertus, tuo atveju, jei atsakovė, atlikusi taikos sutartimi nustatytus pirkimo sąlygų pakeitimus, nepratęs pasiūlymų pateikimo termino ar jį pratęs nepakankamai trukmei, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus, pirkimu suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus.

Įvertinusi taikos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad imperatyvioms įstatymų, be kita ko, ir VPĮ, nuostatoms byloje pateikta taikos sutartis neprieštarauja, nenustatyta, jog taikos sutartimi nustatomi viešojo pirkimo sąlygų pakeitimai neatitinka minėtų Borta kriterijų, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šia taikos sutartimi būtų pažeistas viešasis interesas (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys patvirtino (sutarties 3.1 papunktis), kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad teismas atsisako priimti ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jeigu dėl to yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 42 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), taip pat kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).

Nenustačius pagrindo pripažinti, kad taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, neatitiktų Borta kriterijų ir (ar) pažeistų viešąjį interesą, taip pat šalims patvirtinus, jog joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo byloje ir bylos nutraukimo pasekmės, konstatuotina, kad yra pagrindas patvirtinti taikos sutartį (CPK 140 straipsnio 3 dalis), panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimą ir bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 5 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartimi tvirtinamos taikos sutarties tekstas iš dalies redaguotas pagal valstybinės kalbos taisykles, tačiau toks redagavimas nekeičia šalių pateiktos sutarties pirminio teksto turinio ir (arba) prasmės teisės požiūriu (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Atsižvelgiant į taikos sutarties 3.7 papunkčio sąlygą, kuria prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus tai, jog tvirtinama taikos sutartis ir byla nutraukiama, šioje byloje Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Taikos sutarties šalys patvirtino, kad nereikalauja viena iš kitos jų turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos) (taikos sutarties 2.2 papunktis). Atsižvelgiant į tokį susitarimą, tvirtindamas taikos sutartį, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims neskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Prašyme patvirtinti taikos sutartį šalys prašo grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį, taikos sutartyje ieškovė prašo grąžinti jai 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir šioje byloje paduotą apeliacinį skundą.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodyti pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai yra taikytini iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai reiškia, kad, be kita ko, sudarius taikos sutartį pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimą, pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas. Jeigu taikos sutartis sudaroma aukštesnės instancijos teisme (bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), tai sumokėtas žyminis mokestis šalims gali būti grąžinamas tik už tos instancijos teismui paduotus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-916/2017, 23–24 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-462-407/2023, 34–35 punktai; 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-103-798/2025, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, prašymas grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, atmestinas (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla šalims pateikus taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimo paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 6 d. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taigi, yra pagrindas grąžinti ieškovei žyminį mokestį, sumokėtą už 2026 m. birželio 1 d. apeliacinį skundą, t. y. 1 195 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3, 4 dalimis, 293 straipsnio 5 punktu, 294, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ (juridinio asmens kodas 300639104) (toliau – ir ieškovė), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis grupės paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 303200016) (toliau – atsakovė) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) (toliau kartu – šalys) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Šalys susitaria, kad atsakovė pakeis pirkimo „(2026-ESO-55) DT, jų įrenginių rekonstravimo projektavimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo Vilniaus reg. (2 d.), iki 75 000 Eur be PVM darbai“ (toliau – pirkimas) sąlygas, atsakovės paskelbtame pirkime pateiktos sutarties projekto „Tipinė dujotiekių ir jų įrenginių rekonstravimo ir (ar) pertvarkymo ir griovimo projektavimo ir montavimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM, sutartis“ (toliau – Sutartis) 12.3.10 papunktį išdėstant nauja redakcija:

„12.3.10. Dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamos pagrindinės www.eso.lt nurodytos medžiagos ir gaminiai darbų vykdymo metu turi būti naudojami ne senesni nei 2 (dvejų) metų laikotarpio (nuo medžiagos pagaminimo iki faktinio medžiagos sumontavimo). Tais atvejais, kai medžiagos, gaminiai ar įrenginiai sandėliuojami ilgiau nei 2 (dvejus) metus ir gamintojas nenustato kitokių reikalavimų, tokios medžiagos, gaminiai ir įrenginiai privalo būti papildomai išbandyti pagal galiojančius kokybės nustatymo standartus. Atlikus bandymus, iki darbų pradžios Užsakovui turi pateikti galiojantį kokybės atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad medžiagos ir gaminiai atitinka pirminius gaminio kokybės reikalavimus. Bandymams taikomi šie reikalavimai:

12.3.10.1. bandymai turi būti atliekami akredituotoje (nacionalinės akreditacijos įstaigos arba kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės pripažintos akreditacijos institucijos akredituotoje) laboratorijoje, turinčioje teisę atlikti atitinkamus bandymus pagal galiojančius teisės aktus ir standartus (pvz., pagal LST EN ISO/IEC 17025 ar lygiaverčius reikalavimus). Bandymams imami medžiagų mėginiai, jų kilmė, partija, identifikavimo duomenys, paėmimo vieta ir laikas turi būti iš anksto suderinti su užsakovės atstovu. Šis derinimas taikomas, siekiant užtikrinti mėginių atsekamumą ir reprezentatyvumą numatomoms naudoti medžiagoms;

12.3.10.2. medžiagų ar įrenginių papildomas tikrinimas, bandymai ar sertifikavimas dėl jų sandėliavimo trukmės laikytina Rangovo veiklos ir rizikos dalimi. Dėl to ji negali būti laikoma pagrindu darbų atlikimo termino pratęsimui ar kitokiam sutartinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimui;

12.3.10.3. medžiagų ar įrenginių papildomas tikrinimas, bandymai ar sertifikavimas dėl jų sandėliavimo trukmės laikytina Rangovo veiklos ir rizikos dalimi, todėl papildomai už tai nebus atlyginama Rangovui.“

Šalys susitaria, kad atsakovė pakeis pirkimo sąlygas, papildant Sutarties Priedą Nr. 13 – Įkainių lentelę – nauja sąlyga, nustatant atskirą įkainį įšalusio grunto kasimo ir užpylimo gruntu rankiniu ir mechanizuotu būdu darbams, įskaitant įšalo sluoksnio ardymą, purenimą ar kitas technologines priemones, būtinas žemės darbams atlikti įšalusio grunto sąlygomis. Šis įkainis bus nustatytas 35 proc. didesnis nei esamas pirkime nustatytas įkainis žemės darbams. Šis įkainis bus taikomas esant įšalui nuo 15 cm. Įkainis bus taikomas faktiškai įšalusio grunto kasimo darbų kiekiui.

Šalys susitaria, kad trečiojo asmens interneto svetainėje www.eso.lt bus nustatytas pirminis dujotiekio statybai, įrengimui, rekonstravimui, remontui ar avarijų šalinimui naudojamų pagrindinių medžiagų ir gaminių, kuriems taikomos Sutarties 12.3.10 papunkčio sąlygos, sąrašas:

Polietileniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: polietileniniai dujotiekio vamzdžiai; polietileninio dujotiekio vamzdžių jungiamosios detalės; požeminiai uždarymo PE įtaisai ir uždarymo įtaisai su PE atvamzdžiais;

Plieniniam dujotiekiui skirtos medžiagos: plieniniai dujotiekio vamzdžiai; plieninio dujotiekio jungiamosios detalės; plieninio dujotiekio uždarymo įtaisai; plieninio dujotiekio izoliuojančios movos.

Atsakovė įsipareigoja atlikti pirkimo sąlygų pakeitimus, nurodytus šios taikos sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose, o trečiasis asmuo įsipareigoja patalpinti interneto svetainėje www.eso.lt taikos sutarties 1.3 papunktyje nurodytą sąrašą nedelsiant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė atsisako visų atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, įskaitant reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalys patvirtina, kad, sudarius taikos sutartį, civilinėje byloje sprendžiamas šalių tarpusavio ginčas yra užbaigtas ir ieškovė ateityje nereikš jokių pretenzijų ir reikalavimų (nepriklausomai nuo jų formos ir pavadinimo), susijusių su šalių santykiais, kurie patenka į civilinės bylos nagrinėjimo ribas.“

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimą.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl neteisėtų pirkimo sąlygų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimgauda“ (juridinio asmens kodas 300639104) 1 195 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 00040014.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.