- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-25
- Bylos Nr.
- BIK-476/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20326-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Nuteistasis
- R. Š.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2133/2026Bylos Nr. BIK-476/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20326-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis R. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 4 dalį, ištaisyti jo naudai BK 64 straipsnio taikymo klaidą ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat kasaciniu skundu ir papildomai pateiktu prašymu nuteistasis prašo sustabdyti paminėtų teismų procesinių sprendimų vykdymą iki byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnio 1 dalį. Teismai nepagrįstai konstatavo išankstinę apgaulę, tyčią sukčiauti jo veiksmuose. Byloje nustatyta, kad išsinuomodamas dulkių siurblį, jis pateikė tikrą, galiojančią savo asmens tapatybės kortelę ir atskleidė savo tapatybę, tai objektyviai paneigia jo išankstinę tyčią apgauti ir patvirtina civilinės bei teisinės atsakomybės už daiktą prisiėmimą. Skundžiamais teismų sprendimais netinkamai nustatyta neva apgaulės būdu įgyto turto vertė ir atitinkamai padaryta žala, tai taip pat lėmė netinkamą veikos kvalifikavimą. Turto vertė ir padaryta žala nustatyta išskirtinai tik pagal nukentėjusiojo pateiktus dulkių siurblio įsigijimo dokumentus, tačiau neatsižvelgta į tai, kad siurblys iki buvo išnuomotas nuteistajam 3 mėnesius buvo intensyviai nuomojamas, nevertintas siurblio nusidėvėjimas ir jo reali rinkos kaina veikos padarymo metu.Be to, kitose Kauno apylinkės teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose jis yra kaltinamas 14 veikų, kurios padarytos tuo pačiu laikotarpiu – nuo 2025 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. birželio 4 d., ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis, padarymu, tačiau veikos kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas) vien dėl to, kad šiais atvejais buvo sudarytos rašytinės nuomos sutartys. Civiliniu teisiniu požiūriu žodinė sutartis turi tokią pačią teisinę galią kaip ir rašytinė. Todėl teisiškai nepagrįsta išvada, kad rašytinis pažadas grąžinti siurblį po dviejų dienų sukuria teisėtus pasitikėjimo santykius (BK 183 straipsnis), o žodinis pažadas lygiai tomis pačiomis sąlygomis automatiškai virsta sukčiavimu (BK 182 straipsnis). Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tęstinės veikos jo veiksmuose buvimas yra tik „subjektyvi apelianto nuomonė“. Byloje buvo pateikti 4 prašymai atnaujinti įrodymų tyrimą dėl skirtingose baudžiamosiose bylose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tęstinio pobūdžio ir sujungti bylas, tačiau prašymai buvo formaliai atmesti, taip buvo suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą procesą ir bausmių apėmimą.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriui paskirtos bausmės, neįvertino naujos aplinkybės, kad 2026 m. kovo 10 d. jam gimė dukra, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Šis teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo teigimu, buvo netinkamai taikytos ir BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors apeliacinės instancijos teismas nutarties 14 punkte konstatavo nuostatų netinkamą taikymą, tačiau nepagrįstai neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 1 dalis).Nuteistojo R. Š. paduotame kasaciniame skunde paminėtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikyta. Nors skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus, buvo suvaržyta nuteistojo teisė į teisingą procesą, taip pat abu teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų – proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, buvimą, nėra išdėstyti. Iš kasacinio skundo matyti, kad jame iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu dėl bylų sujungimo, teismų nustatyta apgaulės būdu įgyto turto verte, nuteistojo atliktų veiksmų kvalifikavimu ir pateikiamas savas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas paminėtais aspektais. Tačiau formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, pateikiant savą įrodymų vertinimą, savaip nustatant veikos faktines aplinkybes ir nurodant savą jų vertinimą baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Kita vertus, nuteistojo kvestionuojamas BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymas taip pat nėra pagrįstas kasacijos dalyką sudarančiais teisiniais argumentais. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties 15-20 punktuose pasisakė dėl nuteistajam parinktos bausmės, motyvavo, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo paskirtai bausmei (jos rūšies ir dydžio aspektu) ir kodėl mano, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik nustatyto dydžio realios laisvės atėmimo bausmės pagalba.Taip pat kasaciniame skunde keliamas BK 64 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo klausimas. Pažymėtina tai, kad skundžiamos nutarties 14 punkte apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už naują nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės pridėdamas naujai paskirtos griežtesnės bausmės dalį, netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu šis teismas paaiškino, kodėl negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, – subendrinus bausmes laikantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų, būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Teisinių argumentų, kurie leistų spręsti apie apeliacinės instancijos teismo paminėtu aspektu padarytų išvadų nepagrįstumą ir kartu sudarytų kasacijos pagrindą, kasaciniame skunde nenurodyta.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nėra pagrindo svarstyti nuteistojo R. Š. kasaciniame skunde suformuluoto ir papildomai pateikto prašymo stabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,