Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2046Bylos Nr. eCIK-581/2026Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00036-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 1 d. paduotu atsakovės PRS1 skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 2 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. spalio 17 d. sprendimas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė šalių įprastinės gyvenamosios vietos pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo, atšaukiantį reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nenagrinėjo šeimos gyvenimo centro, nevertino realių ekonominių ir socialinių ryšių su Norvegijos Karalyste bei nepateikė motyvų, kokiu konkrečiu jurisdikcijos pagrindu Lietuvos Respublikos teismai galėjo šią bylą nagrinėti. Kasaciniame skunde teigiama, kad procesas buvo pradėtas remiantis privalomosios mediacijos pažyma, kuri neturėjo privalomųjų administracinio akto požymių. Kasaciniame skunde pažymima, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 17, 42, 176 ir kitus straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8 ir 13 straipsnius, Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 ir 17 straipsnius bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8, 10 ir 12 straipsnius. Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto ir koordinuoto institucijų veikimo, ji patyrė itin didelę materialinę ir neturtinę žalą. pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8 ir 13 straipsnius, Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 ir 17 straipsnius bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8, 10 ir 12 straipsnius. Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto ir koordinuoto institucijų veikimo, ji patyrė itin didelę materialinę ir neturtinę žalą.Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; fizinis asmuo turi teisę pats surašyti ir pateikti kasacinį skundą, jei jis įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimus, buvimą. Kasacinį skundą pasirašė ir pateikė teismui atsakovė, šio kasacinio skundo nesurašė ir nepasirašė advokatas. Kartu su kasaciniu skundu nepateikta įrodymų apie atsakovės įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atrankos kolegija pažymi, kad įstatymo nuostata dėl advokato reikalingumo surašyti kasacinį skundą, jame suformuluojant teisės klausimus ir teisinius argumentus yra be išlygų, įstatymas nenumato jokių išimčių. Advokato nesurašytas kasacinis skundas vertinamas kaip neatitinkantis CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas nagrinėti kasacine tvarka (CPK 347 straipsnio 4 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Tai konstatavusi, atrankos kolegija nesprendžia dėl kasacijos byloje galimumo CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.