Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-451-627/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00073-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Gretai Versockytei. dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės Aidos Lilijos Krukonienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 5 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

D. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iš savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija gabeno keturis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl ne mažiau 800 dolerių piniginio atlygio už neteisėtą užsieniečių gabenimą, jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą Latvijos Respublikoje, paėmė (duomenys neskelbtini) piliečius S. A. M. M. M. T., (duomenys neskelbtini) pilietį K. H. ir (duomenys neskelbtini) pilietį H. Y., 2026 m. birželio 5 d., apie 13.44 val., juos pergabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Latvijos Respublikos-Lietuvos Respublikos valstybių sieną, automobiliu neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kol 2026 m. birželio 5 d., 17.39 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis D. K. buvo laikinai sulaikytas 2026 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 7 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. 2026 m. liepos 16 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Kauno apygardos teisme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi kaltinamajam D. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 5 d., nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Kaltinamojo D. K. gynėja advokatė A. L. Krukonienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formali ir nemotyvuota. Pažymi, kad D. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, yra neteistas, dirba Lenkijos Respublikoje, gyvena su sugyventine, pažada būdamas laisvėje elgtis tinkamai, dalyvauti procese. Mano, kad baudžiamojo proceso tikslus yra įmanoma pasiekti taikant švelnesnius įtariamojo laisvės ribojimus – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Nurodo, kad nutartyje nėra motyvuojamas 3 mėnesių suėmimo taikymo terminas. Gynėjos teigimu, suėmimas daro neigiamą įtaką D. K. sveikatai, kalėjimo administracija nereaguoja į kaltinamojo prašymus, užtruko skundžiamos nutarties vertimas. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės A. L. Krukonienės skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės A. L. Krukonienės skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas D. K. suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas šios kardomosios priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų ir laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei kaltinamojo D. K. gynėjos skunde, nei teismo posėdyje, kuriame jis buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kardomosios priemonės švelninimui. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, kardomosios priemonės terminas nebuvo pratęstas formaliai, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai detaliai pasisakė, kokių duomenų visuma patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindą bei sąlygas. Sprendžiant, ar pratęsti taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kaskart yra vertinama, ar visiškas kaltinamojo laisvės apribojimas nagrinėjamoje situacijoje yra vienintelė priemonė išvengti jo pasislėpimo, trukdymo procesui rizikos ir užkardyti naujus nusikaltimus. Kiekvieną kartą suėmimo pagrindai nustatomi iš naujo, tačiau tam tikros jau anksčiau nustatytos aplinkybės (pvz., kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, jam gresiant griežta bausmė, duomenys apie jo ryšius užsienyje, patvirtinantys jo slėpimosi riziką) gali išlikti nepakitusios ilgą laiką ir būti esmine priežastimi, kodėl kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės vis dar yra būtinas ir negali būti pakeičiamas švelnesnėmis priemonėmis. Taip yra ir nagrinėjamu atveju – manytina, kad būdamas laisvėje D. K. gali pasinaudoti savo turimais ryšiais užsienyje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip išvengdamas baudžiamojo proceso.

Suėmimas gali būti taikomas esant BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tą patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodyti asmenų apklausų, procesinių veiksmų atlikimo protokolai bei kita tyrimo medžiaga. Kauno apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė. Kaltinamojo gynėjos skunde nėra ginčijamas duomenų apie D. K. galimai padarytą nusikalstamą veikas pakankamumas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Pakartotinai įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria žemesniojo teismo išvadoms, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindas. Būtinybę D. K. ir toliau taikyti griežčiausius laisvės apribojimus patvirtina jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas (neteisėtas užsieniečių gabenimas per valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų), gresianti bausmė (ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas iki 8 metų) bei ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimas. Bylos duomenimis, D. K. galimai darydamas nusikalstamą veiką į Lietuvos Respubliką atvyko pirmą kartą, yra Ukrainos pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje, ten turi sugyventinę, darbą, t. y. kaltinamasis neturi ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje ir turi realius ryšius užsienio valstybėse, kuriais gali pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo proceso. Skunde pažymima, kad D. K. pažada elgtis tinkamai, tačiau vien deklaratyvūs kaltinamojo pažadai nesudaro pagrindo spręsti, kad būdamas laisvėje jis nemėgins pasislėpti. Taikant suėmimą nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis praeityje jau vengė proceso, pakanka konstatuoti realią tokio jo elgesio grėsmę, o ji nagrinėjamu atveju egzistuoja. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla šiuo metu yra išnagrinėta, 2026 m. rugsėjo 2 d. numatytas procesinio sprendimo paskelbimas, D. K. pasislėpimo atveju galimo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas taptų apsunkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai įvertinti D. K. pareikštus kaltinimus ir priimti galutinį procesinį sprendimą, todėl jam taikomi laisvės apribojimai privalo būti tęsiami.

Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai, kad žemesnysis teismas tik deklaratyviai sprendė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę, yra nepagrįsti. Įvertinus kaltinamojo D. K. socialinius ir ekonominius ryšius užsienio valstybėse, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Sutiktina su kaltinamojo gynėjos argumentais, kad intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas daugeliu atvejų gali padėti sumažinti asmens pasislėpimo rizikas, tačiau šios kardomosios priemonės nėra eliminuojančios visas įmanomas grėsmes. Teismų praktikoje yra pakankamai nemažai pavyzdžių, kai šių kardomųjų priemonių taikymas neužkerta asmens galimybės pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-366-449/2022, kurioje kaltinamajai paskyrus intensyvią priežiūrą ji sugadinusi sekimo įrenginį nuo teismo pasislėpė). D. K. pasislėpimo grėsmę teisėjų kolegija vertina kaip labai rimtą, kuriai būtina užkirsti kelią, net jei tam būtina taikyti griežčiausius asmens laisvės apribojimus. Išnykus nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams suėmimas bus panaikintas arba pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę, vis dėlto, šioje proceso stadijoje tokiai išvadai pagrindo nėra.

Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad suėmimas daro neigiamą įtaką D. K. sveikatai, laisvės atėmimo įstaigoje nėra tinkamai sprendžiami kaltinamojo prašymai. Šie klausimai nėra aukštesniojo teismo vertinimo dalykas. Turėdami nusiskundimų, D. K. ar jo gynėja turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, o nesutikdami su darbuotojų priimamais sprendimais skųsti juos įstatymuose nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaltinamojo D. K. gynėjos advokatės Aidos Lilijos Krukonienės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartimi kaltinamajam D. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.