- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- BIK-563/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00011-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas (pran.)
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Kasacinio skundo Nr. DOK-2460/2026 Bylos Nr. BIK-563/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00011-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžių dalis, kuriomis A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija), ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikoje dėl šių normų taikymo pateiktų išaiškinimų, todėl, A. J. šioje byloje taikant baudžiamąją atsakomybę, buvo iš esmės pažeisti iš ultima ratio (paskutinė priemonė) principo kylantys reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti teismų praktikos išaiškinimai neatitinka aktualios kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos dėl BK 207 straipsnio 2 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-176-489/2025, 2K-33-594/2025).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamuose teismų sprendimuose, be kita ko, netinkamai aiškintas ir taikytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 patvirtintų „Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (arba „Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“) teisinis reguliavimas, dėl to žemesnės instancijos teismai taip pat esmingai nukrypo nuo baudžiamosios teisės principo ultima ratio, nes paramos gavimo, projekto finansavimo procesas numato efektyvias procedūras, leidžiančias išvengti neteisėto paramos suteikimo ir, nustačius paraiškos teikimo pažeidimus, taikyti kitokios rūšies (švelnesnę nei baudžiamoji) atsakomybę. Būtent administracinės teisės teikiamos priemonės ir galimos sankcijos yra daugiau nei pakankamos išspręsti tiek paramos (ne)skyrimo klausimus, tiek ir taikyti administracinę atsakomybę, jeigu teikiant paraišką paramai gauti buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtinti reikalavimai. Be to, A. J. teisinei situacijai aktualūs paminėtos Metodikos pakeitimai, nes ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir tęsiamas, taikant nuteistajam kriterijus, nustatytus ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintoje Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, o vėlesnėje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-856 patvirtintoje metodikoje. Metodikos pakeitimai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1255-1188/2026 pateiktus išaiškinimus, žemesnės instancijos teismų turėjo būti aiškinami pagal BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl šiuo aspektu buvo pažeistas ir esminis baudžiamosios teisės principas lex retro non agit, nustatantis, kad baudžiamąją atsakomybę griežtinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios.
Abu bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, nukrypdami nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, netinkamai nustatė ir nusikalstamos veikos stadiją – nepagrįstai konstatavo, kad buvo pasikėsinta apgaule įgyti tikslinę paramą, nes A. J. veikimas, kaip jis apibūdinamas paminėtuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintuose teisės aktuose, nutrūko rengimosi stadijoje. BK 207 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika (taip pat BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika) nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nebuvo pagrindo A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina tai, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, pateikiant savą jų teisinį vertinimą, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo A. J. ir jo gynėjo kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Nors kasaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo – BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija), netinkamo taikymo klausimas, šis BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas iš esmės grindžiamas deklaratyvia žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir pateiktų veikų kvalifikavimo motyvų kritika. Kasatoriai, akcentuodami neva nepagrįstą baudžiamosios atsakomybės A. J. taikymą ir ultima ratio principo pažeidimą, iš esmės pateikia savą selektyvių bylos faktinių aplinkybių interpretaciją ir jų teisinį vertinimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro priimtų norminių administracinių aktų nuostatų ir kasacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų dėl BK 300, 207 straipsnių, BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Pasisakydami dėl norminių administracinių aktų nuostatų taikymo, nuteistasis ir jo gynėjas neatsižvelgia į tai, kad paminėtuose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintos normos nėra blanketinės ir juose nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai nėra atskleidžiami kituose norminiuose teisės aktuose bei jų taikymo praktikoje.
Teisėjų atrankos kolegija, kasacinio skundo argumentų dėl lex retro non agit principo pažeidimo kontekste, atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos taikomos sprendžiant dėl kitų pačiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintų normų taikymo. Šios nuostatos nėra taikomos, nustatant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintos Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos ar kitų norminių administracinių aktų nuostatų galiojimą laiko atžvilgiu.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 207 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius ir priskirdamas šios veikos sudėtį prie formaliųjų, vadovavosi neaktualia teismų praktika. Tokie nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30 punkte, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, aiškiai nurodyta, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 207 straipsnio 2 dalį yra būtinas didelės turtinės žalos valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, apgaulės būdu gaunant tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją, padarymas, o tai atitinka ne formaliąją, o materialiąją nusikalstamos veikos sudėtį. Iš esmės analogiškai ir kiek plačiau, pasiremdamas kasatorių akcentuojamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 pateiktais išaiškinimais, šiuo aspektu pasisakė ir pirmosios instancijos teismas (46 psl.).
Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. J. ir jo gynėjo kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.