Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-864-1094/2026 ir Nr. e2-24336-1135/2026 sujungimo.

Teismo nutartyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovams mažajai bendrijai (toliau – MB) „Asauna“ ir M. J. (M. J.) dėl sumokėtos kainos pagal vartojimo rangos sutartį grąžinimo bei nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-864-1094/2026). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Asauna“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos už atliktus rangos darbus pagal vartojimo rangos sutartį priteisimo (civilinė byla Nr. e2-24336-1135/2026). Civilinėje byloje Nr. e2-864-1094/2026 ieškovas M. B. pareiškė prašymą sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-24336-1135/2026. Teismo vertinimu, siekiant teisingiau išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas ir išvengti skirtingų tų pačių teisinių ar faktinių aplinkybių įvertinimo, yra pagrindas sujungti jas į vieną byla ir nagrinėti kartu. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininką su prašymu spręsti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovams MB „Asauna“ ir M. J. dėl sumokėtos kainos pagal vartojimo rangos sutartį grąžinimo bei nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-864-1094/2026). Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovas ir MB „Asauna“ 2024 m. spalio 3 d. sudarė vartojimo rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią MB „Asauna“ įsipareigojo pagal projektą pastatyti pirtį ir perduoti ją ieškovo nuosavybėn. Ieškovas su atsakovu M. J. 2025 m. kovo 5 d. sudarė pinigų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodė, kad ieškovas pagal Sutartį sumokėjo atsakovui M. J. 39 750 Eur grynaisiais pinigais, o atsakovas M. J. patvirtino, jog pinigus gavo. Ieškovas sustabdė tolimesnį atsiskaitymą, nes pastebėjo, kad atsakovė MB „Asauna“ nesilaiko darbų kokybės reikalavimų ir naudoja netinkamas statybines medžiagas pirties statybai. Ieškovas teikė atsakovei MB „Asauna“ pretenzijas dėl nekokybiškų pirties darbų. Ieškovo užsakymu atliktos ekspertizės metu 2025 m. gegužės 5 d. vertinimo akte nustatyti pirties defektai. Ieškovo teigimu, pirtis turi esminių trūkumų, kurių negalima pašalinti visiškai jos nenugriovus.

LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės MB „Asauna“ ieškinį atsakovui M. B. dėl 15 834,5 Eur skolos už atliktus rangos darbus pagal Sutartį priteisimo (civilinė byla Nr. e2-24336-1135/2026). Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad šalys sudarė Sutartį, pagal kurią MB „Asauna“ įsipareigojo pagal projektą pastatyti pirtį ir perduoti ją M. B. nuosavybėn. Sutartį ieškovė vykdė tinkamai, apie atliekamų darbų eigą nuolatos informuodavo atsakovą, kuris jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei neteikė. Atsakovas M. B. faktiškai priėmė MB „Asauna“ atliktus darbus, nenurodydamas jokių trūkumų, todėl neteko teisės remtis trūkumų faktu. Vėliau atsakovas M. B. nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė sustabdė darbų pagal Sutartį vykdymą. Atsakovas M. B. faktiškai naudojasi ieškovės atliktų rangos darbų rezultatu, tačiau vengia prievolės atsiskaitysi su ieškove už faktiškai atliktus darbus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys (civilinėje byloje Nr. e2-864-1094/2026 papildomai atsakovo statusu dalyvauja MB „Asauna“ direktorius M. J.), o reiškiami materialieji reikalavimai kildinami iš tos pačios tarp M. B. ir MB „Asauna“ sudarytos Sutarties vykdymo. Sprendžiant abiejose prašomose sujungti bylose pareikštus reikalavimus turės būti vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės ir įrodymai dėl to, ar MB „Asauna“ tinkamai atliko Sutartyje numatytus pirties statybos darbus, bei vertinama, ar kyla M. B. pareiga atsiskaityti su MB „Asauna“ už faktiškai atliktus pirties statybos darbus. Taigi, prašomose sujungti civilinėse bylose sprendžiami ginčai yra susiję, o vienos bylos rezultatas gali nulemti kitos civilinės bylos baigtį. Dėl nurodytų priežasčių, yra pagrindas sujungti nurodytas civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu. Nagrinėjant ginčo klausimus viename teismo procese byla bus išnagrinėta teisingiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo tų pačių teisinių bei faktinių aplinkybių vertinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-864-1094/2026 ieškinys gautas anksčiau negu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24336-1135/2026, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-24336-1135/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-864-1094/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-864-1094/2026 su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-24336-1135/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-24336-1135/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-864-1094/2026.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-24336-1135/2026 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.