Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2402/2026Bylos Nr. BIK-554/2026Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00033-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis jos ginamosios atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir baudžiamąją bylą jos ginamajai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio nuostatas. Teismas nustatęs, jog apskaitos paslaugos buvo faktiškai suteiktos, apskaitos dokumentai neatitiko dokumentų suklastojimo požymių, o bendrovės vadovas patvirtino jų suteikimą, tačiau turto iššvaistymo sudėtį susiejo vien su aplinkybe, kad už šias paslaugas buvo atsiskaityta didesne suma, negu buvo numatyta sutartyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai – civilinis ieškovas dar prieš baudžiamosios bylos perdavimą į teismą, kreipėsi į teismą civiline tvarka. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 183, 184 straipsnių nuostatas, nes nenustatė specialaus subjekto. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 183, 184 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų subjektu gali būti tik asmuo, kuriam svetimas turtas buvo patikėtas arba buvo jo žinioje teisėtu pagrindu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Patikėjimo požymis reiškia teisiškai įformintą pagrindą – įstatymą, sutartį, pavedimą ar kitą teisės aktą, kuriuo asmeniui suteikiama teisė valdyti, naudoti ar disponuoti svetimu turtu. Nagrinėjamu atveju jos ginamajai inkriminuoti veiksmai, kuriuos ji atliko „vykdydama kasininko pareigas“. Byloje nebuvo teisiškai įformintas pagrindas, kuriuo jos ginamoji būtų suteiktos kasininko funkcijos ar įgaliojimai savarankiškai disponuoti bendrovės lėšomis. Vien žodinis vadovo nurodymas savaime negalėjo sukurti įstatyme nenumatytų kasininko įgaliojimų ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) nuostatas. BK 222 straipsnyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia BK 222 straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs BK 222 straipsnyje įtvirtintų padarinių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismai, spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą, negali apsiriboti vien formaliu buhalterinės apskaitos pažeidimų konstatavimu. Kasatorė skunde nurodo, jog jos ginamosios apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas BK 300 straipsnio 3 dalies epizode nuosprendyje pakeitė kaltinime nurodytą veikos subjektą iš S. K. į J. K. ir padidino inkriminuojamos žalos dydį – nuo 12 685,94 Eur iki 50 301,20 Eur, šį pakeitimą įvardydamas paprastu rašymo apsirikimu. Apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, kad toks pakeitimas akivaizdžiai peržengia techninės klaidos ribas, nes keičiami esminiai kaltinimo elementai, o tam būtina iš naujo vertinti įrodymus ir formuluoti naujas faktines išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kasatorės apeliacinio skundo argumentus dėl prieštaravimų tarp FNTT specialistų išvadų ir auditoriaus išvadų. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas gynybos argumentus dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutarties ir 2007 m. gegužės 31 d. paslaugų teikimo akto, atmetė nurodydamas, kad minėti dokumentai galėjo būti G. Š. pateikti pasirašyti ir vėliau. Apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu, nesant prokuroro reikalavimo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir nesilaikydamas BPK 255, 256 straipsnių nuostatų, savo išvadas grindė nusikalstamos veikos faktine aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta kaltinime ir nuo kuriuos jos ginamoji neturėjo galimybės gintis.