Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. ATRS-2913 (toliau – ir 2024 m. kovo 28 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, KAM) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 12-01-731 (toliau – ir 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas); 3) įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl tarnybos atidėjimo. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:Pareiškėjas Atrankos komisijai pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir PPKT, tarnyba). Atrankos komisija 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Krašto apsaugos ministerijai, kuri 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Atrankos komisijos ir KAM sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes abu viešojo administravimo subjektai tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tarnybos atidėjimo. Tiek Atrankos komisija, tiek KAM savo sprendimus iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas neįrodė, jog, atlikdamas tarnybą, patirtų neproporcingai didelę žalą. Sąvoka „neproporcingai didelė žala“ teisės aktuose nėra apibrėžta, todėl ji yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkretaus asmens individualias aplinkybes. Pareiškėjas prašyme dėl tarnybos atidėjimo nurodė ne abstrakčius teiginius, o konkrečias aplinkybes ir faktus, kurie, juos įvertinus individualiai ir visapusiškai, sudaro pagrindą išvadai, kad neatidėjus tarnybos jam būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Viešojo administravimo subjektai nepagrįstai pirmenybę suteikė bendro pobūdžio argumentams ir universaliems kriterijams, tinkamai neįvertindami jo individualios situacijos. Toks vertinimas iš esmės apsunkintų galimybę bet kuriam asmeniui pagrįsti tarnybos atidėjimo būtinybę, net ir esant konkrečioms bei objektyvioms individualioms aplinkybėms. Pareiškėjas nuo 2023 metų eina viešosios įstaigos „SMK Aukštoji mokykla“ videoprojektų vadovo pareigas. Tai yra specifinė ir kvalifikacijos reikalaujanti profesinė veikla, kuriai jis skyrė daug laiko ir pastangų, siekdamas profesinės karjeros. Eidamas šias pareigas pareiškėjas yra atsakingas už visą įstaigos audiovizualinį turinį, taip pat šiuo metu vykdomų ir suplanuotų projektų įgyvendinimą. Darbovietė neturi galimybės per trumpą laiką tinkamai jį pakeisti kitu darbuotoju, todėl pareiškėjui išvykus atlikti tarnybos kyla reali rizika, kad darbovietė susidurtų su sunkumais tinkamai ir laiku įgyvendindama suplanuotus projektus. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašė suteikti galimybę iš anksto suderinti darbų ir tarnybos atlikimo grafiką bei surasti tinkamą darbuotoją, galintį jį pavaduoti, taip užtikrinant veiklos tęstinumą. Pareiškėjo užimamos pareigos yra specifinės ir reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Per devynių mėnesių tarnybą pareiškėjas prarastų dalį profesinių žinių ir įgūdžių, palyginti su jo profesinės srities kolegomis, todėl po tarnybos turėtų skirti papildomai laiko ir pastangų prarastai kvalifikacijai atkurti. Pareiškėjas, be kita ko, nuomojasi gyvenamąjį būstą. Dėl tarnybos atlikimo jam tektų nutraukti būsto nuomos sutartį, todėl jis prarastų sumokėtą 600 Eur užstatą, taip pat galėtų patirti kitų su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų, įskaitant baudas, netesybas ir kitus mokėjimus. Pareiškėjas gauna 1 400 Eur darbo užmokestį. Atlikdamas tarnybą jis netektų gaunamų darbo pajamų, todėl, grįžus iš tarnybos, jam tektų spręsti papildomas finansines ir buitines problemas. Pareiškėjas taip pat turi merginą, su kuria planuoja ateitį. Netekus darbo pajamų, pareiškėjo ir jo merginos finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų, kadangi jų santaupos yra nedidelės, o būtina apmokėti būsto nuomos ir merginos studijų išlaidas. Pareiškėjo mergina nedirba ir neturi galimybių savarankiškai apmokėti studijų bei prisidėti prie būsto nuomos, todėl šias išlaidas tenka padengti pareiškėjui. Pareiškėjas šiuo metu turi sukaupti pakankamai lėšų būsto nuomos užstatui, nuomai ir kitoms būtinoms išlaidoms. Nors PPKT kariams mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, ji neišspręstų pareiškėjo nurodytų finansinių problemų. Be to, pareiškėjas išmokos už gerą tarnybą negaus, nes šiuo metu nėra fiziškai ir psichologiškai pasirengęs tarnybą atlikti labai gerai ar gerai.Be nurodytų profesinių ir finansinių aplinkybių, pareiškėjas rūpinasi garbingo amžiaus sulaukusiais seneliais, kuriems reikalingas nuolatinis dėmesys, rūpestis ir pagalba. Pareiškėjas jiems teikia finansinę pagalbą, nuveža į kapines, polikliniką, ligoninę ir bažnyčią, nuperka maisto bei kitų būtinų prekių, taip pat atlieka įvairius fizinius, lauko ir buities darbus. Neatidėjus tarnybos pareiškėjui būtų padaryta neproporcingai didelė žala, todėl yra pagrindas atidėti tarnybą. Pareiškėjas neprieštarautų tarnybą atlikti vėlesniu metu, t. y. 2024 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:Tarnyba 2024 m. kovo 15 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka su priedais, kuriame pareiškėjas prašė atidėti tarnybą iki 2024 m. lapkričio-gruodžio mėnesių. Atrankos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. kovo 28 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neatidėti tarnybos. 2024 m. balandžio 17 d. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą Atrankos komisijos sprendimą, konstatavusi, kad pareiškėjas neįrodė, jog karo tarnybos atlikimas sukeltų žalą asmeniniams ir visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu.Pareiškėjas, manydamas, kad karo tarnybos atlikimas jam sukeltų neproporcingai didelę žalą, Atrankos komisijai turėjo pateikti pagrįstą prašymą ir objektyviais duomenimis bei įrodymais pagrįsti nurodomą žalą. Pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, o dėl kiekvienos jų sprendimuose buvo atskirai pasisakyta. Atsižvelgiant į nuolatinį karo tarnybos atlikimo pobūdį ir jos 9 mėnesių trukmę, daugumai karo prievolininkų tenka laikinai sustabdyti ar nutraukti tam tikrus socialinius ir ekonominius santykius bei pakeisti įprastą gyvenimo režimą. Todėl tam tikro masto nepatogumai ir žala yra tikėtini. Tačiau tokie nepatogumai turi būti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir galimas grėsmes šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę yra priskirtina viešajam interesui, o viešojo intereso institutas suponuoja viešojo intereso prioritetą prieš individualius privačius interesus tais atvejais, kai šie interesai konkuruoja. Pareiškėjas, prieš planuodamas savo karjerą, asmeninį gyvenimą ir prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus, turėjo ir galėjo įvertinti galimą karo tarnybą. Kiekvienam karo prievolininkui suteikiama galimybė savanoriškai, dar iki šauktinių sąrašų sudarymo, pasirinkti atlikti karo tarnybą arba, jau patekus į šauktinių sąrašą, pasinaudoti pirmumo teise atlikti tarnybą, pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Šauktinių sąrašai skelbiami kiekvienų metų sausio mėnesio pradžioje. Todėl karo prievolininkui, patekusiam į šauktinių sąrašą ir pasirinkusiam atlikti tarnybą pirmumo tvarka, suteikiamas pakankamas laiko tarpas pasirengti tarnybai ir imtis priemonių galimai žalai bei nepatogumams sumažinti. Vien turimas darbas, finansiniai ar kiti įsipareigojimai, šeiminės aplinkybės ar poreikis keisti įprastą gyvenimo režimą, savaime neįrodo, kad karo tarnybos atlikimas sukeltų pareiškėjo interesams neproporcingai didelę žalą, dėl kurios įstatyme nustatytos pareigos atlikti karo tarnybą įvykdymas būtų objektyviai negalimas. Neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuota tik nustačius objektyviais duomenimis ir įrodymais pagrįstas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą, kad dėl karo prievolės atlikimo pareiškėjas patirtų tokio masto nuostolių ar kitų neigiamų padarinių, kurie iš esmės ir nepataisomai paveiktų jo ar jo artimųjų padėtį, sukeltų realų pavojų jų sveikatai, gyvybei ar kitoms itin svarbioms vertybėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti KPĮ nustatytų karo tarnybos atidėjimo pagrindų buvimo. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo darbo vieta karo tarnybos atlikimo laikotarpiu yra išsaugoma, o darbdaviui sudaroma galimybė gauti valstybės teikiamą subsidiją. Nei pareiškėjas, nei jo darbdavys nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad pareiškėjo atliekamos funkcijos yra tokios svarbios ir nepakeičiamos, jog jam išvykus atlikti karo tarnybos įstaigos ar įmonės veikla sutriktų ar būtų sustabdyta, kiltų bankroto, neplanuoto darbuotojų atleidimo ar kitų reikšmingų neigiamų padarinių rizika. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad po 9 mėnesių karo tarnybos jis prarastų turimą kvalifikaciją ar objektyviai nebegalėtų toliau vykdyti jam pavestų funkcijų. Nors nepertraukiama 9 mėnesių trukmės karo tarnyba tikėtina gali lemti tam tikros profesinės patirties neįgijimą ar dalies profesinių įgūdžių praradimą, tokios aplinkybės savaime negali būti vertinamos kaip tokio masto žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo tarnybą.Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti, kad jo karo tarnybos atlikimas iš esmės pakeistų ar pablogintų kitų asmenų socialinę padėtį arba sukeltų realią grėsmę jų sveikatai. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nuomos santykių, pažymėtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne tik su pareiškėju, bet ir su jo sugyventine, todėl abu nuomininkai turi iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Be to, nuomos sutarties terminas baigėsi 2024 m. birželio 17 d. Nuomos santykių nutraukimas ar 600 Eur dydžio užstato (depozito) praradimo rizika savaime negali būti vertinami kaip tokio masto neigiami padariniai, kurie nusvertų konstitucinę pareigą atlikti karo prievolę.Karo tarnybą atliekantiems kariams užtikrinamos socialinės garantijos, taip pat suteikiamas valstybės išlaikymas – apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimas. Kiekvieną mėnesį mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio išmoka buitinėms išlaidoms, kurios dydis siekia 4,6 bazinės socialinės išmokos, o tam tikrais atvejais kariai gali būti papildomai skatinami piniginėmis išmokomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad, pagal pareiškėjo amžių, 2024 metai buvo paskutiniai metai, kuriais jis galėjo būti privalomai pašauktas atlikti karo tarnybą. Pareiškėjas nenurodė ir dokumentais nepagrindė tokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos lemiančiomis neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.Pareiškėjo nurodyti galimi nepatogumai, apribojimai ir finansiniai ar kitokie nuostoliai nėra tokio pobūdžio ir masto, kad galėtų nusverti konstitucinę pareigą atlikti karo tarnybą. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką pareiškėjas prisiėmė pats, nepakankamai įvertinęs galimybę patekti į šauktinių sąrašą ir iš to kylančią pareigą atlikti karo tarnybą. Taigi Atrankos komisija ir Ministerija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti karo tarnybą individualia tvarka, todėl priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.