- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- AS-402-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01816-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. ATRS-2913 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 12-01-731 „Dėl 2024 m. balandžio 5 d. skundo“ bei įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl tarnybos atidėjimo.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Šiaulių karo prievolės ir komplektavimo tarnybai kviesti pareiškėją į tarnybą. Pareiškėjas skunde dėstė aplinkybes, kad šiuo metu jis dirba video projektų vadovu, jo pareigos yra specifinės, reikalaujančios nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, o, atliekant 9 mėnesių tarnybą, jis praras kvalifikaciją (lyginant su savo profesinės veiklos srities kolegomis), jo darbovietė susidurs su problemomis, kadangi neturi galimybių pareiškėją greitai pakeisti kitu darbuotoju. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tarnybos jam tektų nutraukti buto nuomos sutartį, jis prarastų sumokėtą 600 Eur depozitą, reiktų sumokėti baudas, netesybas ir pan., taip pat netektų gaunamų pajamų (atlyginimo), kurios šiuo metu yra apie 1 400 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis finansiškai išlaiko savo merginą, kuri studijuoja, todėl, pareiškėjui išvykus į tarnybą, ji neturės jokių galimybių išlaikyti kartu nuomojamo buto, sumokėti nuomos mokestį. Pareiškėjas turi garbingo amžiaus senelius, kuriems padeda tiek finansiškai, tiek kasdieniais reikalais. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės pareiškėjas pažymėjo, kad, jei tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikoma, gali susiklostyti ydinga situacija, jog teismas gali pripažinti, kad buvo teisinis pagrindas atidėti tarnybą, tačiau pareiškėjas gali būti pašauktas į tarnybą ir ją būtų atlikęs visiškai arba bent iš dalies. Tokiu atveju teismo sprendimas dėl tarnybos atidėjimo neturės jokios juridinės galios, nes pareiškėjas gali būti tarnybą atlikęs, o jam dėl to bus padaryta asmeninė turtinė ar neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Taigi, tikėtina, kad pareiškėjas net nagrinėjant šią bylą teisme bus kviečiamas atvykti į tarnybą, to nepadarius, pareiškėjas bus patrauktas administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas turi teisę teisme įrodinėti, kad yra pagrindas atidėti tarnybą, todėl, kol ginčas yra neišnagrinėtas, nei viena ginčo šalis negali teigti, jog yra teisi ar neteisi. Kol teismas šiuo klausimu nepasisakė, pareiškėjas prašo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę.