Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2629 Nr. eCIK-821/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02181-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 23 d. paduotu atsakovo V. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės žemės sklypo nuosavybės, pareikštą atsakovui V. R., ir pagal atsakovo V. R. priešieškinį, pareikštą ieškovui T. J., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, R. J., A. J., L. B., T. Š., P. G. ir E. G. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinys atmestas. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1.Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.80 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsakovas neginčija, jog prioritetas teikiamas atidalijimui, tačiau teismai šią taisyklę pritaikė formaliai ir mechaniškai, netinkamai aiškindami CK 4.80 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgdami į jos paskirtį. Be to, kasacinio teismo praktikoje atidalijimo prioritetas paprastai taikomas situacijoms, kai atidalijimu bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, t. y. kai vieno iš bendraturčių dalies atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka. Tokiu atveju abu taisyklės tikslai pasiekiami, nes kiekvienas savininkas valdo atskirą daiktą, o tolesnių tarpusavio ginčų dėl bendro daikto galimybė pašalinama. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinė situacija iš esmės skiriasi - žemės sklypas priklauso ne dviem, o keturiems bendraturčiams, pareikštu ieškiniu ieškovas prašė atidalyti tik savo dalį.2. Teismai neatliko kitų bendraturčių interesų pusiausvyros vertinimo, nes vertino tik ieškovo ir atsakovo pasiūlymus. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos, prioritetas teiktinas susiklosčiusiai faktinei naudojimo tvarkai, o jos keitimas, kai iki tol ginčų nekilo, gali sukelti daugiau neigiamų nei teigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; Nutarties 28 punktas). Net jei teismai faktinę naudojimosi tvarką laikė neįrodyta, jie neginčijamai nustatė, kad atsakovas Sklypo dalį 1 faktiškai naudoja (sandėliuoja statybines medžiagas – Nutarties 38 punktas). Ši faktiškai naudojama dalis atidalijimu perduodama ieškovui, o teismai net nesvarstė švelnesnio sprendimo varianto, mažiausiai paveikiančio atsakovo faktinį naudojimą.3. Bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą, naujų įrodymų priėmimą bei teismo procesinio sprendimo motyvavimą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo planu yra pažeidžiama istoriškai susiklosčiusi žemės sklypo naudojimosi riba. Šias aplinkybes atsakovas grindė ne tik savo paaiškinimais, bet ir byloje apklaustų liudytojų – asmenų, gyvenusių žemės sklype ar gretimame sklype, – parodymais. Nesuprantama, kodėl teismai, vertindami, ar yra susiklosčiusios kokios nors faktinės naudojimosi ribos, visiškai nesuteikė reikšmės nuo seno žemės sklype ar šalia jo gyvenusių žmonių paaiškinimams ir laikė šią aplinkybę neįrodyta, tuo tarpu ieškovo, niekada negyvenusio žemės sklype, deklaratyviai nurodomos aplinkybės buvo pripažintos įrodytais be papildomo įrodinėjimo ir pažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje (19–21 punktai) 1996 m. planas nebuvo aptartas, nors tai buvo vienas pagrindinių atsakovo įrodymų. Apeliaciniame skunde atsakovas šį trūkumą nurodė ir apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą aptarė, tačiau prieštaringai, todėl pirmosios instancijos teismo padarytas motyvavimo trūkumas nebuvo tinkamai ištaisytas.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.