Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2654/2026Bylos Nr. BIK-606/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00052-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Ridiko, Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko) ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios S. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 27 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistosios S. D. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria S. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, taip pat atitinkamą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis S. D. atžvilgiu pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1-3 punktų pagrindu ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 59 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, padarė esminį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio pažeidimą. Šie teiginiai grindžiami bylą nagrinėjusio teisėjo pasisakymais teismo posėdžiuose, gynėjo pareikštų nušalinimų išsprendimu, teisėjo ir gynėjo konfliktu bei L. K. baudžiamosios bylos nesujungimu su nagrinėjama byla.Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes, pakeitęs dalį pirmosios instancijos teismo nustatytų S. D. veikų faktinių aplinkybių ir jos vaidmens, neišdėstė vientisos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymo redakcijos. Skunde pabrėžiama, kad kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis yra itin didelės apimties, gremėzdiški ir painūs, todėl, kasatoriaus nuomone, liko neaišku, kokios konkrečios aplinkybės pripažintos įrodytomis.Be to, skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, S. D. nusikalstamą veiką perkvalifikavęs pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį švelninančią BK 300 straipsnio 3 dalies redakciją, pagal šią redakciją nepaskyrė bausmės ir taip pažeidė BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vien nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis ar apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pakartojimas, nepateikiant teisinių motyvų dėl netinkamo teisės normų taikymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas.Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas jo 22-32 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė teismo nešališkumo vertinimo kriterijus, patikrino gynėjo pareikštų nušalinimų pagrindus ir jų išsprendimo tvarką, įvertino teisėjo pasisakymus teismo posėdžiuose, S. D. procesinių teisių įgyvendinimą, gynėjų pasikeitimo aplinkybes, taip pat pasisakė dėl L. K. baudžiamosios bylos nesujungimo su šia byla. Kasaciniame skunde iš esmės pakartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir argumentai, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė, tačiau nepateikiama teisinių argumentų, atskleidžiančių, ko šis teismas neišnagrinėjo arba kokią konkrečią teisės normą aiškino ar taikė netinkamai. Vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nelaikytinas teisiniu argumentu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatyto kasacijos pagrindo buvimą.Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų taip pat yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyse nurodė, kokios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės keičiamos ar šalinamos, o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Skundo argumentai šiuo aspektu iš esmės grindžiami kaltinimo ir teismų sprendimų apimties bei jų formulavimo vertinimu, t. y. tuo, kad kaltinimas yra itin gremėzdiškas, painus ir, kasatoriaus vertinimu, nepakankamai aiškus. Tokie bendro pobūdžio teiginiai, neatskleidžiant konkretaus esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir jo įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui, negali būti laikomi teisiniais argumentais, pagrindžiančiais kasacijos pagrindų buvimą.Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad, perkvalifikavęs S. D. veiką pagal naują BK 300 straipsnio 3 dalies redakciją, apeliacinės instancijos teismas pagal ją nepaskyrė bausmės. Apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes aptarė nuosprendžio 187-191 punktuose, o perkvalifikuotos veikos bausmės dydžio ir bausmių bendrinimo klausimus išsprendė 192-194 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, perkvalifikavus S. D. veiką pagal naują BK 300 straipsnio 3 dalies redakciją, atskiras sprendimas dėl bausmės paskyrimo nesuformuluotas. Tačiau iš nuosprendžio motyvų ir rezoliucinėje dalyje išspręsto bausmių bendrinimo klausimo aiškiai matyti, kad už šią veiką palikta pirmosios instancijos teismo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šis rezoliucinės dalies trūkumas laikytinas rašymo apsirikimu, kurio taisymas nepriskirtas kasacinės instancijos teismo kompetencijai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminių BPK pažeidimų buvimą. Todėl kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje jam keliamų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl to atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,