Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-870/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00067-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Alinai Stimburytei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 21 d.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Nagrinėjamo klausimo esmėL. A. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su O. D. ir A. Š., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 21 d., siekdamas neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, dalyvavo organizuotos grupės veikloje, kurios tikslas buvo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimas ir jų gabenimas, o būtent tuo, kad jis (L. A.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2025 m. gruodžio 10 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 20 973,53 g miltelių, kuriuose yra 17 713,5 g grynos narkotinės medžiagos - kokaino ir nenustatytu būdu atgabenus šias narkotines medžiagas į savo vardu nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis (L. A.) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su O. D. ir A. Š., siekdami šias narkotines medžiagas iš buto išgabenti, 2026 m. sausio 21 d. atvyko į Marijampolės miestą O. D. vairuojamu automobiliu ,,Mercedes - Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kur pasiskirstę iš anksto aptartais vaidmenimis, O. D. pasiliko minėtame automobilyje, kur naudodamas specialiai tam turimą atsuktuvą atsuko tris iš keturių už galinės automobilio sėdynės esančios specialiai įrengtos slėptuvės dangtelio varžtelius, taip parengė narkotinių medžiagų paslėpimui specialiai įrengtą automobilyje slėptuvę, kai tuo tarpu jis (L. A.) kartu A. Š. nuėjo ir patekę į butą (duomenys neskelbtini), krovė narkotines medžiagas, esančias 21-ame vakuumuotame pakete, į vieną polietileninį maišą, tačiau narkotinių medžiagų iš buto neišgabeno, nes buvo sulaikyti, o paketus su narkotinėmis medžiagomis – kokainu 2026 m. sausio 21 d. rado bei paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Šiais veiksmais L. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.Kaltinamasis L. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2026 m. sausio 21 d. 15.18 val. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 21 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo nutartimis L. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam L. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, nustačius, jog suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs. Apygardos teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo L. A. gynėja advokatė Egidija Belevičienė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. A. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Skirti L. A. švelnesnę kardomąją priemonę ar, esant būtinumui, švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apygardos teismas, pratęsdamas L. A. suėmimą, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog egzistuoja suėmimo sąlygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Manymą, jog L. A. gali bėgti, slėptis, teismas motyvavo tuo, kad jis yra kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, galimai veikiant organizuotoje grupėje, padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vienos rūšies bausmę - terminuotą laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Kaltinamasis L. A. turi dvi pilietybes, viena iš jų - Rusijos Federacijos. L. A. Lietuvoje socialinių, ekonominių, darbinių ryšių nėra užmezgęs, jo sugyventinė ir tėvai gyvena Rusijoje, kaltinamojo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Rusijoje, jį sieja glaudūs ryšiai su šia užsienio šalimi, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti ir slėptis, išvykdamas į Rusijos Federaciją, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė ir su kuria teisinis bendradarbiavimas nevyksta. Valstybės vykdoma griežta sienų kontrolė nepašalina kaltinamojo galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Juolab kad tai daryti gali būti bandoma per kitas Europos Sąjungos valstybes, kurių sienų su Rusijos Federacija kontrolė nėra tokia griežta. Kaltinamasis nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, negauta duomenų, kad išvykti iš Lietuvos kaltinamasis negalėtų dėl sveikatos būklės, be to, kitų turtinio pobūdžio ar kitų įsipareigojimų, kurių vykdymas būtų neišvengiamai susijęs su faktiniu buvimu Lietuvoje, jis taip pat neturi. Kaltinamojo gynėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje neįvertintos esminės aplinkybės, kurios rodo, kad siekiant užtikrinti L. A. dalyvavimą procese nėra neišvengiamai būtina taikyti griežčiausią, t. y. kraštutinę kardomąją priemonę. Bylos duomenys neduoda pagrindo daryti išvadai apie skundžiamoje nutartyje nurodyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Kaltinamojo L. A. gynėja, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagristi konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Proporcingumo principas įpareigoja teismą nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti, ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti. Skundžiama nutartimi pratęsiant L. A. suėmimo taikymą jau iki 9 mėnesių, nebuvo laikomasi pirmiau nurodytų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, pažeistas proporcingumo principas.Suėmimas gali būti taikomas tik esant konkretiems reikšmingiems ir pakankamiems BPK 122 straipsnyje nurodytiems pagrindams, kurių motyvavimas privalo būti ne abstraktus, o konkretus, grindžiamas konkrečiomis proceso metu nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiama nutartimi pratęsiant L. A. taikomo suėmimo terminą dar 3 mėnesiams teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl L. A. ir toliau turi būti taikoma tik išimtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Teismas skundžiamoje nutartyje paprasčiausiai perrašė (nukopijavo) tuos pačius teiginius iš ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo paskyrimo ir jo taikymo termino pratęsimo bei nevertino šiuo metu egzistuojančių aplinkybių. Kiekvieną kartą pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus.Šiuo atveju neatsirado naujų aplinkybių, kurios leistų pratęsti taikomo suėmimo terminą dar 3 mėnesiams. Priešingai, 2026 m. birželio 22 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris kartu su baudžiamosios bylos medžiaga buvo perduotas teisminiam nagrinėjimui. Taigi, visi duomenys, kuriais ateityje bus įrodinėjamos faktinės aplinkybės, šiame procese jau buvo surinkti, atitinkamai, nepriklausomai nuo to, kokios kardomosios priemonės bus taikomos L. A. Šių duomenų turinys nepakis, šių duomenų L. A. nei suimtas, nei būdamas laisvėje įtakoti negalės.Teismo prielaidos, kad L. A. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis, yra nepagrįstos. Socialiai pozityvių ryšių su kitomis valstybėmis egzistavimas nereiškia, kad jais pasinaudodamas L. A. galėtų bandyti bėgti bei slėptis nuo baudžiamojo proceso subjektų. Tokių ryšių šiuolaikiniame pasaulyje turi beveik visi visuomenės nariai, tačiau tai nėra pagrindas taikyti suėmimą. Akivaizdu, jog baimindamasis suėmimo paskyrimo, L. A. nebūtų atvirai deklaravęs savo ryšių užsienyje, todėl teiginiai, neva L. A. gali bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso subjektų, yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Užsienio valstybėse L. A. jokių nusikalstamų ryšių neturi, be to, kaltinamajam išvykus į užsienį, atgal į Lietuvos Respubliką jis galėtų būti grąžintas Europos arešto orderio ar dvišalės sutarties pagrindu.Kaltinamojo gynėja, remdamasi teismų praktika, atkreipia dėmesį į tai, kad kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Todėl sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas - švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti L. A. kitas kardomąsias priemones, t. y. tiesiog formaliai pratęsė taikomo suėmimo terminą.Posėdžio metu skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo informuotas apie tai, jog už kaltinamąjį galėtų būti įmokėtas teismo nustatyto dydžio užstatas. Tačiau šios aplinkybės teismas iš esmės nevertino, vien tik deklaratyviai nurodydamas, jog užstatas nėra pakankamas siekiant užtikrinti L. A. dalyvavimą procese, be to, teismas taip pat nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas.Nepaisant L. A. pateiktų kaltinimų pobūdžio, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo ir pobūdžio bei gresiančios bausmės griežtumo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šis procesas perėjo į teisminio bylos nagrinėjimo stadiją, taikant procesines prievartos priemones, taip pat ir skiriant kardomąsias priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, visų pirma, privaloma laikytis teisėtumo principo. Viešasis interesas negali persverti teisėtumo - pamatinio baudžiamojo proceso principo. Nagrinėjamu atveju pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas paskirta neišnaudojus galimybių taikyti švelnesnes priemones, pvz. užstatą, intensyvią priežiūrą, namų areštą arba kelias jų (BPK 121 straipsnio 3 dalis). Tik tokiu atveju, jei bylos medžiagoje būtų konkrečių duomenų, kad L. A. turi intencijas bėgti/slėptis, būtų galima daryti išvadą, kad jokiomis kitomis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanoma pasiekti kardomųjų priemonių tikslų.Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo L. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas.Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamoje nutartyje. Vertindamas duomenų pakankamumą, Kauno apygardos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo gynėjos skunde.Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam L. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu skiriama ar jos terminas pratęsiamas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. A., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu, kiek daugiau nei 17 kg, narkotine medžiaga – kokainu. Kita vertus, priešingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas, pratęsdamas L. A. suėmimo terminą, pagrįstai įvertino ne tik nusikaltimo sunkumą, bet ir visas kitas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.Sutiktina su kaltinamojo gynėja, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas pratęsti suėmimą ir ši aplinkybė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) teismo, nuo gresiančios bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Būtent tai akcentuojama ir EŽTT (sprendimai bylose Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo L. A. socialiniais, ekonominiais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.Kaltinamojo gynėja, cituodama skundžiamą nutartį, nurodo, kad L. A. Lietuvoje socialinių, ekonominių, darbinių ryšių nėra užmezgęs, jo sugyventinė ir tėvai gyvena Rusijoje, kaltinamojo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Rusijoje, jį sieja glaudūs ryšiai su šia užsienio šalimi. Vertinant kaltinamojo galimybes pasislėpti, reikšminga ir tai, kad L. A. turi pakankamai glaudžius ryšius kitose užsienio šalyse, o tai leidžia spręsti apie didesnę riziką, jog būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti vykstančio baudžiamojo proceso, o kartu ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali siekti šiais ryšiais pasinaudoti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal byloje reiškiamus kaltinimus, L. A. galimai nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, kuriais gali pasinaudoti slapstymosi tikslais. Kaip matyti, L. A. inkriminuojamas nusikaltimas yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu, kiek daugiau nei 17 kg, narkotine medžiaga – kokainu, kurį L. A. galimai padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, siekdamas iš to gauti pakankamai didelę turtinę naudą. Nors L. A. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės šioje proceso stadijoje nevertinamos kaip įrodytos, tačiau jos rodo, kad veika buvo iš anksto planuota ir gerai apgalvota, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad inkriminuojamas kaltinamojo elgesys nėra vien spontaniško ar atsitiktinio pobūdžio. Taigi sutiktina su Kauno apygardos teismo vertinimu, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti ir slėptis, išvykti į Rusijos Federaciją, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė ir su kuria teisinis bendradarbiavimas nevyksta.Kaltinamojo gynėja skunde kritikuoja argumentų perrašymą iš vienos nutarties į kitą, neva tai iš naujo aplinkybės nebuvo vertintos. Pažymėtina, kad BPK nėra įtvirtintas joks imperatyvus reikalavimas (taisyklė), pagal kurį, sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, būtų draudžiama vertinti aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos ankstesnėmis teismų nutartimis. Priešingai, BPK 121, 122, 125 ir 127 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad ankstesnės aplinkybės gali būti vertinamos pakartotinai, jeigu jos sprendimo priėmimo metu tebėra aktualios. Teisinę reikšmę turi ne skunde akcentuojamas aplinkybių „naujumas“, o jų aktualumas. Todėl sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo, iš naujo tikrinama, ar BPK 122 straipsnyje nustatyti pagrindai, įskaitant ir pagrindą, nustatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vis dar egzistuoja, t. y. ar aplinkybės, patvirtinančios BPK 122 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimą, yra aktualios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apygardos teismas, nesant BPK įtvirtinto draudimo remtis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, iš naujo įvertindamas jų aktualumą, baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir jį taikė tinkamai. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, Įvertinus pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai – kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, nuosprendžio įvykdymas gali būti pasiekti tik L. A. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias pasislėpti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – gresiančią bausmę, nusikalstamą veiką, dėl kurios L. A. pareikšti kaltinimai, ryšius Lietuvoje ir užsienyje, konstatuoja, kad gynėjos skunde nurodytos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas ir kitos, jau minėtos švelnesnės priemonės, efektyviai neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Suėmimo termino pratęsimas 3 mėnesiams, įvertinus bylos pobūdį, kaltinamųjų skaičių, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir galimą organizuotumą, taip pat nėra akivaizdžiai per ilgas ar neproporcingas. Be to, kaltinamajam L. A. bendra taikomo suėmimo trukmė – kiek ilgiau nei 6 mėnesiai, taip pat nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog suėmimo taikymas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Nepagrįsto bylos vilkinimo požymių teisėjų kolegija taip pat nenustatė, tokių požymių nenurodoma ir gynėjos skunde. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2) duomenų matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui tik prieš kelis mėnesius, t. y. 2026 m. birželio 26 d., 2026 m. liepos 13 d. priimta nutartis perduoti bylą į teisiamąjį posėdį, pirmas teisiamasis posėdis suplanuotas 2026 m. rugpjūčio 3 d. Taigi įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą žemesniojo teismo nutartį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartis, kuria kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :Kaltinamojo L. A. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam L. A. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 21 d.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.