Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai V. D. ir R. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovų Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – ir Direkcija) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimus, kuriais atmestas pareiškėjų prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti (prašymo reg. Nr. PSR-100-220912-04335) (toliau – ir Sprendimai).Pareiškėjai skundą grindė argumentais, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso neužstatytas 0,2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas padalijus pareiškėjams priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į tris atskirus sklypus ((duomenys neskelbtini)). Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo sprendiniams. Įsakymo 1.2.7.2 papunkčiu patvirtintos Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir gamtos apsaugos apribojimai – laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų; žemės sklypas tvarkomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 patvirtintame Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu. Įsakymu taip pat nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos), naudojimo pobūdis (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų), užstatymo tipas (vienbučių gyvenamųjų pastatų), urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos (pastatų aukštis iki 2 aukštų, užstatymo tankis iki 23 proc.) bei patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, kuriame nustatyta, kad Žemės sklype, esančiame GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) zonoje, galima vienbučio gyvenamojo namo statyba, suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnais ir Direkcija. Įsakymas ir juo patvirtintas Žemės sklypo planas yra galiojantys.Direkcija ir Administracija išnagrinėjo pareiškėjų prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti (prašymo reg. Nr. PSR-100-220912-04335) (toliau – ir Prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus) ir priėmė Sprendimus prašymą atmesti. Atsakovų nurodyta pagrindinė Prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus atmetimo priežastis yra tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (toliau – ir Reglamentai) 28 punktas draudžia naują statybą bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad nuo 2013 metų (kai buvo priimtas Įsakymas) nesikeitė su Žemės sklypu susijęs reglamentavimas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Reglamentų 28.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kad GŪe zonoje gali būti vykdomos statybos tik su apribojimais – radikaliai nepertvarkant aplinkos. Tai, kad nurodoma, jog apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis, nereiškia, kad GŪe zonoje galima tik renovacija ir negalima nauja statyba. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), Žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris – KUČ-1-4). Šioje funkcinėje zonoje, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, minimalus sklypo dydis naujai statybai yra 1 500 kv. m. Taigi, teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, tikrindama Bendrąjį planą, nenustatė jokių Bendrojo plano sprendinių prieštaravimų saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendiniams dėl naujos statybos ekstensyvaus užstatymo zonoje, todėl nauja statyba ginčo Žemės sklype yra galima. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjų žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: valstybiniai parkai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, t. y. žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Įsakyme nurodyta, kad ginčo Žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: gamtos apsaugos apribojimai – laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (XXXIV sk. „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“); sklypas tvarkomas, vadovaujantis Ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 patvirtintame Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu; statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien tai, jog Reglamentų nuostatos, jas aiškinant izoliuotai nuo ginčo faktinės situacijos ir teisinio reguliavimo visumos, nesukuria absoliutaus naujos statybos draudimo, nesuponuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nauja statyba ginčo Žemės sklype yra leistina. Pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas yra suformuotas padalijant prieš tai buvusį sklypą į tris dalis, o pagal Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtinto Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkto nuostatas, sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, kuriame buvo vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas); tais atvejais, kai plotas, kuriame buvo norimos atstatyti sodybos gyvenamasis namas, patenka į kelis žemės sklypus, sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, į kurį patenka didžioji dalis namo. Ginčo atveju pareiškėjams priklausančiame sklype Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) nėra buvusio gyvenamojo namo (sodybos), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 1 dalies nuostatomis, statyba yra draudžiama, dėl to atsakovai pagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti specialiuosius reikalavimus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-305-556/2025 atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Direkcijos ir Administracijos Sprendimai, kuriais paneigta galimybė gauti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo statybos projektui rengti, iš esmės grindžiami ta aplinkybe, jog iki žemės sklypo padalinimo gyvenamasis namas stovėjo ne (duomenys neskelbtini), o kitoje buvusio žemės sklypo dalyje, kurioje nauja statyba pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 2 dalies 16 punktą draudžiama. Statybos darbai galimi tik esamoje / buvusioje sodyboje(-se). Pagal byloje pateiktus duomenis, Įsakymu buvo patvirtinti trys žemės sklypo planai: žemės sklypo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypo Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypo Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)). Įsakyme nurodoma apie visiems šiems trims sklypams tvarkyti taikytiną Ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-342, o galimybė vykdyti statybos darbus Įsakyme numatyta tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 buvo patvirtintas Verkių regioninio parko tvarkymo planas, kurio VI skyriaus (Gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptys) 20 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų vietovių sistema regioniniame parke nekeičiama. Visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose, nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus galima vykdyti statybos darbus. Taigi ši, ką tik cituota taisyklė, suponuoja išvadą, kad yra siekiama išlaikyti tokią gyvenamųjų vietovių sistemą, kokia jau buvo pirmiau ir nauja statyba galima tik ten, kur buvo sodybos ar jau yra kitos realiai užstatytos teritorijos. Visais kitais atvejais teisės aktų leidėjas nepasisakė dėl galimybės vykdyti statybos darbus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, jog tais atvejais, kai iš pateiktų valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijų matyti, kad žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, buvo pastatyti tik vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) priklausiniai, o vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) buvo pastatytas kitame žemės sklype, pirmajame žemės sklype sodybos atstatyti neleidžiama. Sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, kuriame buvo vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Tais atvejais, kai plotas, kuriame buvo norimos atstatyti sodybos gyvenamasis namas, patenka į kelis žemės sklypus, sodybą leidžiama atstatyti tik tame žemės sklype, į kurį patenka didžioji dalis namo.Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog iki žemės sklypo padalinimo į tris atskirus žemės sklypus gyvenamasis namas stovėjo ne (duomenys neskelbtini), o kitoje buvusio žemės sklypo dalyje ir dėl to byloje nekilo ginčas, nėra pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei jį priėmė pirmosios instancijos teismas.