Vilniaus apygardos teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius (toliau – ir Skyrius) teismo įpareigojimu pateikė 2026 m. balandžio 2 d. išvadą Nr. 1SD- -(8.1.27.Mr) dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesų taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodoma, kad, atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, kai galiojančiu 2024 m. sausio 29 d. teismo sprendimu iš esmės nėra nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, o tik numatyta kokia tvarka vaikas su tėvu bendrauja švenčių ir vaiko atostogų laikotarpiu, tikslinga ir reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją IES1 bendravimo su sūnumi tvarką.

Skyriaus nuomone, bylos nagrinėjimo metu, iki teismas klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos išspręs iš esmės, ieškovas turėtų su vaiku bendrauti motinai nedalyvaujant, visą laiką praleidžiant savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad berniukas iki šiol nėra likęs su tėčiu nakvoti ir su tėvu bendravo tik motinai dalyvaujant, kol kas likti su tėvu su nakvyne vaikas neturėtų, Skyriaus nuomone, ieškovas su mažamečiu vaiku galėtų praleisti ir šeštadienį, ir sekmadienį, paimant M. V. šeštadienį tarp 10.00 val. 10.30 val. ir grąžinant tą pačią dieną tarp 16.30 val. - 17.00 val.

Nutartis pažeidžia vaiko interesus, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, remiamasi netiksliais ir interpretuojamais faktais, darant psichologinį spaudimą.

Nesutinka su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl to, kad jo pateikti reikalavimai visiškai neatitinka nepilnamečio sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) interesų ir jiems prieštarauja. Atsakovė dirba Vilniuje įsikūrusioje įmonėje nuotoliniu būdu, nes sūnus lanko darželį, gyvena Vilniuje, nuomojamame bute. Jame yra įrengtos kameros, to neneigia, bet jos dėl vaiko saugumo. Atsakovo nurodytos aplinkybė neatitinka realybės, nei vaiko gerovės. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė vienašališkai nenustatė jokios bendravimo tvarkos. Tai buvo bendru sutarimu ir jo atsakovė tvarkingai laikėsi nuo to laiko, kai atsikraustė į Vilnių. Ieškovas rašo melagingus dalykus. Jis pats sutiko su tokia bendravimo tvarka.

Paaiškino, jog pradžioje sirgo su vaiku, pirmas sutarimas vyko sausio 8 dieną. Nuo 13:00 iki 17 val. ir tai buvo startinis savaitgalis, nuo kurio prasidėjo pasimatymai kas antrą savaitgalį. Tai buvo tęstiniai pasimatymai, kurių metu stebėjo, ar tinka, nes Rokiškyje buvo pripratę prie vienokio grafiko, o dabar dėl vaiko užimtumo ir atstumų darbo dienomis pasimatymams nebėra laiko fiziškai. Pasimatymus atsakovė prailgino pagal galimybes nuo 12 iki 18 val., nes vaikas kartais išmiega iki 10 val. ir būna be pietų miego, o 18 val. būna tikrai pavargęs. Pats atsakovas dažnai per pasimatymus apie 17 val. jau skuba išeiti. Tuo labiau, kas liečia bendrus susitarimus, atsakovas nesitaria, jis tik eina į vienašališkus sprendimus. Jei atsakovė nepadarys kaip ieškovas nori, tai jis užtampys po instancijas. Tai kalba ne apie vaiką, o apie vaikišką interesą atsakovę nustekenti, kontroliuoti ir keršyti. Tai puikiai įrodo tai, jog dėl gimtadienio ieškovas nesiūlė alternatyvų, neklausė ar gali kitą dieną atvykti. Pirmiausia, jis užsipuolė teisme, tada apskundė instancijoms, o tik tada paklausė, ar gali kitą dieną aplankyti, taip sukurdamas melagingą įvaizdį, jog atsakovė neleidžia su vaiku matytis. Atsakovas nesitaria, reikalauja nerealių arba vaikui netinkamų dalykų. Dėl to gimtadienio susitikimas įvyko kovo 29 dieną, kadangi 27 dieną sūnus nešventė savo gimtadienio ir pavargęs jau miegojo apie 19 val., po to ieškovas savo noru su vaiku nebesusitiko tris savaites. Tai tik įrodo, jog jis tenkina tik savo interesus. Vaiką bando kontroliuoti per pirkinius. Sako, jei tu nenori bendrauti su manimi, aš pas tave niekada nebevažiuosiu.

Pasimatymų vieta namuose parinkta ne šiaip sau. Jei teismas gautų visus dokumentus iš policijos ir Vaikų teisių, perskaitytų kiekvieną dokumentą, būtų akivaizdu, jog jam negalima palikti vienam vaiko niekada. Šalys jau turėjo tokią praktiką Rokiškyje, kuomet pasimatymai vykdavo viešose vietose, vaikas būdavo išbalansuotas, verkiantis iki pasikūkčiojimo, kad tėtis ištisai, ką nors pirktų ir jokios kokybiškos veiklos kartu, tik pirkiniai. Dabar ieškovas su vaiku namų aplinkoje praleidžia kokybiškesnį laiką – skaito žurnaliukus, sprendžia užduotėles, žaidžia berniukiškus žaidimus. Ir vaikas visada turi vietą kur prigulti, jei pavargo, visada yra šalia tualetas ir vonia, visada galia atbėgti pas mamą, jei vėl jaučiasi nesaugus, visada gauna naminio maisto. Ieškovas su vaiku gali išeiti į kiemą, kuris yra maždaug Šepkos parko dydžio, kiemas pritaikytas vaikams: krepšinio aikštelė, žaidimų aikštelės, vaikui tai pati geriausia aplinka.

Kita priežastis, jog ieškovas neužtikrins vaikui saugumo – nes jis pats yra nesaugumo šaltinis. „Užuovėjoje“, atsakovės nuomone, psichologė patvirtino jog vaikas galėjo būti tvirkinamas, tik dėl jo amžiaus negali rašyti 100 proc. Vaikas tuo metu net nekalbantis buvo - jam buvo dveji metukai. Ieškovas pasiimdavo vaiką ant rankų girtas ir sėsdavo už vairo. Prieš policininkus atsakovas atsikalbinėja ir keiksnojasi, nes jo mašinoje yra galimai kontrabanda. Ant elektrinio paspirtuko vežą mažą vaiką ir užgavęs buvo ne kartą. Tik dėl to vaiko kambaryje yra kameros ir tik dėl to atsakovė pasimatymuose dalyvauja nuolat, kurių metu dar sulaukia patyčių.

Atsakovė bandė su ieškovu tartis, jog galima pakoreguoti grafiką, jog kurią dieną dažniau atvyktų pas vaiką pagal galimybes, tačiau jis užsispyrusiai atsisakė bendradarbiauti, nes jis negali pasiimti vaiko. Atsakovė iš esmės nesikiša į jų bendravimą ir pasimatymus, bet kameros ir viešumas reikalingas ir dėl atsakovės saugumo taip pat. Ne veltui buvo nustatytos policijos kardomosios priemonės dviem savaitėms, nes ieškovas elgėsi agresyviai, išgąsdino vaiką.

Apeliantės vertinimu, ieškovui vaiko patikėti tikrai negalima, todėl nebuvo jam pranešta apie vaiko ugdymosi įstaigas, nes jis ateidavo vidury dienos, išgąsdindvo auklėtojas, trukdydavo ugdymui. Atsakovė baiminasi, kad ieškovas sūnų išsives ir padarys tą patį, ką ir anksčiau darė, t. y. tvirkins vaiką.

Nustatytas teismo laikas, kad ieškovas ateitų pas vaiką 10 val-10.30 val., yra per ankstyvas, būna, kad sūnus miega tokiu laiku. Vaikas iš ugdymo įstaigų grįžta apie 19 val., pavalgo, nusiprausia ir apie 20 val. eina miegoti, todėl atsakovės pateikta bendravimo tvarka vienintelė galima. Tai nereiškia, jog atsakovė neleidžia susitikti ieškovui su sūnumi dažniau nei kas antrą savaitgalį, tiesiog reiktų pasiderinti pagal galimybes.

Apeliantės vertinimu, toks tėvas neturėtų turėti teisių į vaiką, tačiau atsakovė bando atrasti išeitį, taiką, kad vaikas ramiai ir saugiai galėtų augti, ugdytis ir džiaugtis gyvenimu. Ieškovas tuo nesuinteresuotas. Atsakovė daug savęs investuoja, kad vaikas matytų kuo daugiau pozityvių pavyzdžių ir nepasirinktų blogo kelio, domisi vaiko psichologija ir vaiko raida. Tuo tarpu ieškovas stipriai pažeidžia savo pareigas elgdamasis neatsakingai su vaiku, netinkamai bei būdamas nedoru ir rizikuodamas vaiko sveikata, pastebimos tik manipuliacijos. Deja, ieškovas pagal CK 3.159 str. neatsako už auklėjimo pasekmes ir jo elgesio vaikui pasekmes. Vaikas po pasimatymų su ieškovu būna išbalansuotas, reiškia nepasitenkinimą mamai, atsakovės kaip mamos autoritetas silpsta.

Atsakovės vertinimu, tikslinga kaip ir anksčiau ieškovui su vaiku matytis kas antrą savaitgalį nuo 12 iki 18 val., vietoje, kur vaikui būtų saugu, nes atsakovė prieštarauja, kad vaikas būtų paimamas, kadangi nežinoma, ką ieškovas susitikimo metu darys su vaiku.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi visiškai priklauso nuo apeliantės geros valios ir sutikimo. Siekdama maksimaliai riboti ir kontroliuoti apeliantė/atsakovė man leidžia matytis su sūnumi tik jų gyvenamojoje vietoje. Visame bute yra įrengtos kameros, viso susitikimo metu atsakovė gretimame kambaryje ieškovą su vaiku stebi. Ieškovas negali net oriai pasinaudoti tualetu, nes ir šioje patalpoje apeliantė/atsakovė yra įrengusi stebėjimo kamerą. Pabūti su vaiku lauke gali tik lydint apeliantei/atsakovei. Taigi, vaiko mama siekia maksimaliai valdyti susitikimų su sūnumi eigą ir laiką.

Apeliantė/atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kaltina atsakovą pedofilija, nors pati pripažįsta, kad jokių tai patvirtinančių duomenų neturi. Globos namų „Užuovėja“ psichologė organizavo tris susitikimus ir nustatė, kad vertinimo metu neiškilo konkrečių situacijų, kurios leistų kelti prielaidą apie patirtą seksualinę prievartą. Taigi, šio tyrimo metu nebuvo nustatyta net mažiausių įtarimų apie galimai vaiko patirtą seksualinę prievartą, o pokalbių apie lytiškumą su vaiku metu buvo stebimos vaiko amžiui būdingos emocinės reakcijos. Pažymėtina, kad globos namų „Užuovėja“ psichologė parengė ir ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijas, kurių 4 p. nurodyta, kad „svarbu, kad (duomenys neskelbtini) mama gautų konsultacijas iš įvairių sričių specialistų, orientuotas į jos emocinės būklės palaikymą, pagalbą sprendžiant vaiko poreikių supratimo ir atliepimo klausimus“. 2025 m. rugpjūčio 17 d. susitikimo su sūnumi metu, norėdama užbaigti susitikimą, net neleido mažamečio vaiko į kavinės tualetą, o ieškovui nuvedus vaiką už medžio, institucijai vėl apkaltino ieškovą pedofilija, bei siekimu kažkokių tik jai vienai suprantamų piktybinių tikslų.

2025 m. rugsėjo 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 7VSV-2717 yra nurodyta, kad vaiko motinos motyvacija priimti specialistų pagalbą, įsiklausyti į siūlymus, yra silpna. Pažymėtina, kad šiame sprendime konstatuotas pažeidimas apeliantei/atsakovei ATS1 - nepakankamai užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu.

Nuo 2026 m. pradžios apeliantė/atsakovė su mūsų sūnumi išvyko gyventi į Vilnių. Tik su specialistų pagalba pavyko sužinoti sūnaus gyvenamosios vietos adresą. Apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, apeliantė/atsakovė, motyvuodama vaiko saugumu, atsisakė teikti duomenis. Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 27 d. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš surinktų duomenų matyti, kad IES1 kontaktuoja su ATS1 norėdamas pasimatyti su vaiku, o ne siekdamas ją persekioti. 2024 m. balandžio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 7VSV-1103 fiksuota (pagal Obelių socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkės informaciją), kad „..pagrindinės problemos kyla dėl tėvo bendravimo su vaiku užtikrinimo, nėra laikomasi nustatytos tvarkos. Bendravimo su paslaugų gavėja metu pastebima, kad moteris vengia atviro bendravimo su socialine darbuotoja, turi susiformavusią išankstinę nuostatą dėl tėvo netinkamo bendravimo su vaiku. Pastebima, kad pastaruoju metu vaikas retai vedamas į darželį. Su ATS1 kalbamasi, kad būtina kompensuoti praleistas bendravimo dienas vaiko su tėčiu, ieškoti kitų bendravimo būdu, tačiau moteris nesutinka“. 2024 m. gegužės 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-1833 fiksuotas vaiko pasisakymas, kad “berniukas išsakė, kad su tėčiu draugauja, susitinka, jam patinka būti su tėčiu”. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad vaiko tėvams nuo 2023 m. vasario 2 d. dėl nesutarimų, sprendžiant su vaiko priežiūra susijusius klausimus vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. 2024 m. birželio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-2140 fiksuota kad „..nuolat kalbamasi su ATS1., motyvuojama laikytis nustatytos tvarkos, kompensuoti praleistas valandas, jei vaikas negali susitikti su tėvu dėl objektyvių priežasčių. Pastebimi tik epizodiniai teigiami pokyčiai“. Pažymėtina, kad buvo fiksuotas rizikos veiksnys su vaiko patiriamu bet kokios formos smurtu, susijęs su vaiko motina, t. y. vaiko motina galimai panaudojo smurtą prieš sūnų. 2024 m. liepos 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-2259 fiksuota kad „ATS1 atsisako sudaryti galimybes vaiko tėvui susitikti su vaiku. Yra išsakoma, kad (duomenys neskelbtini) serga apie tiesiog nenurodoma priežasčių arba įvardinami neaiškūs kaltinimai. 2024 m. birželio 28 d. buvo siūlyta ATS1 sudaryti galimybes tėčiui pamatyti vaiką nuotoliniu būdu, nes vaikas serga, bet moteris kategoriškai atsisakė“. Byloje pateiktas 2025 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 7VSV-2717. Šiame dokumente fiksuoti apeliantės/atsakovės paaiškinimai, kad „ji nori matyti ir girdėti kaip vyksta pasimatymas“, „kai vaiko tėvas su paspirtuku vaiką išsiveža toliau, dingsta iš matymo zonos. Tai sukelia jai daug įtarimų ir nepasitikėjimo“, „tėvas piktybinis, nors vaiką papirkinėja (vaikas jau tėtį myli), bet siekia piktybinių tikslų“. 2025 m. rugsėjo 23 d. IES1 šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokole Nr. 17 fiksuota, kad apeliantės/atsakovės esu kaltinamas tuo, kad susitikimų su sūnumi metu leidžiu jam pažaisti telefonu. 2025 m. rugsėjo 30 d. Rokiškio socialinių paslaugų centras parengė pagalbos planą, kuriame šio centro specialistės išsakė nuomonę, kad tėvas pagal dabartinę situaciją gali maksimaliai bendrauti su vaiku, apsilankyti darželyje, renginiuose, lydėti į gydymo įstaigą (specialistės (duomenys neskelbtini) nuomonė), vaiko tėvas gali laisvai bendrauti su vaiku, domėtis ugdymo, gydymo įstaigoje (specialistės (duomenys neskelbtini) nuomonė). Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ginčo šalių patvirtina apeliantės/atsakovės siekį nustatyti ir kontroliuoti tiek susitikimo laiką, tiek jo eigą. Byloje pateiktas 2026 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-126, šiuo sprendimu nustatytas vaiko teisių pažeidimas, pasireiškiantis tuo, kad „vaiko motina pažeidžia LR VTAPĮ 12 straipsnyje įtvirtintą nuostatą į vaiko teisę gyventi ir bendrauti su savo atstovais pagal įstatymą”.

Ieškovo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie nuo 2023 m. tebesitęsiantį trukdymą vaiko tėvui bendrauti su mažamečiu sūnumi, bei galiojančios teisės normos, įgalino pirmosios instancijos teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje ieškovo prašymą tenkinant iš dalies.

Ieškovas pažymi, jog neturi ir niekada neturėjo priklausomybės nuo alkoholio. Pastaruosius pusantrų metų alkoholio nevartoja visiškai. Neturi kitų žalingų įpročių. Apeliantė/atsakovė įžūliai meluoja, kad ieškovas vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Apeliantė/atsakovė akivaizdžiai pati susipainioja: teigia, kad ieškovas važinėja automobiliu neblaivus pasisodinęs vaiką ant kelių, tačiau pamiršta, kad pastaruosius ketverius metus neleidžia pabūti su vaiku vienam be jos griežtos priežiūros ir kontrolės.

Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas nesupranta vaiko poreikių, nes susitikimai su vaiku Rokiškyje vykdavo viešose vietose, tačiau pažymėtina, kad visų susitikimų vietas su vaiku Rokiškyje pasirinkdavo atsakovė. Tai jos valia ir pasirinkimu ieškovas su sūnumi bendravo kavinėse arba prekybos centruose. Tai, kad atvejo vadybos dokumentuose yra fiksuoti ieškovo nusiskundimai dėl galimybės matytis su mažamečiu vaiku tik kavinėse ar prekybos centruose. Specialistės dėl to apeliantei/atsakovei yra išsakę pastabas. Vaikas jau treti metai yra įsiaudrinusios atsakovės fantazijos įkaitas. Spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas susikoncentravo į objektyvią byloje esančią įrodomąją medžiagą ir ją analizavo sistemiškai su subjektyvaus pobūdžio ginčo šalių paaiškinimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad ji gali užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, nustatyta tvarka neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų, kadangi atsakovė dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas nesitaria su ieškove ir eina į vienašališkus sprendimus, reikalauja nerealių arba vaikui netinkamų dalykų. Apeliantės vertinimu, ieškovui palikti vienam vaiko negalima, kadangi jis neužtikrins vaikui saugumo, ieškovas vartoja alkoholį, negali išmokyti vaiko moralinių vertybių, dvasinio ugdymo. Teigia, kad nutartimi nustatytas laikas yra netinkamas, nes būna, kad 10 val-10.30 val. vaikas dar miega, o apie 20 val. eina miegoti.