Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini), kuri iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (duomenys neskelbtini) ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.s Teismas

Rezoliucinė dalis

n u s t a t ė: D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2023-03-03 iki 2026-02-02, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.Iš VMI pareiškimo ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2026-07-07 duomenimis, yra 69 502,90 Eur. 2026-01-15 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi bendrijai nemokumo (bankroto) bylą. VMI su bendrove buvo sudariusi tris mokestines paskolos sutartis 2025-01-02, 2025-01-29 ir 2025-03-03, kurios buvo nutrauktos dėl jų nevykdymo. Siekiant nustatyti ar bendrovė, turėdama mokestinį įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, 2025-09-24 AB „SEB“ išsiųstas paklausimas dėl bendrovei priklausančių sąskaitų išrašų pateikimo. Iš gautos AB „SEB“ informacijos nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, t. y.: 2025-01-28 „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 7 5 00 Eur, 2025-01-28 „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 27 845 Eur, 2025-03-04 MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 7 400 Eur, 2025-03-05 „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta 5 000 Eur, 2025-04-14 M. J. sumokėta 9 100 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrovė, gaudama dideles pajamas į banko sąskaitą (2025-01-25 gauta 35 000 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“, 2025-01-31 gauta 12 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“, 2025-02-04 gauta 17 500 iš R. K.), turėjo didelę galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) D. J. ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) . Institucijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; D. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini). Teismaskonstatuoja:ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2023-03-03 iki 2026-02-02 buvo D. J.. Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026-07-07 duomenimis buvo 69 502,90 Eur, kurį sudarė: pridėtinės vertės mokestis – 59 416,82 Eur, mokestis už aplinkos teršimą – 4,00 Eur, gyventojų pajamų mokestis 6 310,71 Eur; mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-01-26. Nors bendrija su VMI buvo sudariusi tris mokestines paskolos sutartis dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo išdėstymo, tačiau jos buvo nutrauktos, nes bendrija jų nevykdė. Byloje pateikti AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. J. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.3901 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. J., nuo 2023-03-03 iki 2026-02-02, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakingas už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl jis pripažintina padaręs šį administracinį nusižengimą.Skirdamas D. J. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kad 2026-07-07 bendrovės mokestinė nepriemoka yra 69 502,90 Eur, į pažeidėjo asmenybę, kad jis inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus lygią apskaičiuotam vidurkiui baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,n u t a r i a: