Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2327/2026 Bylos Nr. BIK-535/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08709-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovo R. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „NAPC“ atstovas R. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui nutraukti, civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasatorius skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2558 redakcija), nes medžių iškirtimą nepagrįstai kvalifikavo kaip didelę žalą pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą medžių iškirtimą yra reguliuojama specialiosios teisės normos, įtvirtintos BK 273 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijai, turi būti taikoma specialioji norma. Teismai netinkamai pritaikė BK 270 straipsnio 2 dalį, nes teismų nustatytas iškirstų medžių kiekis – 5,46 kietmetrių yra mažesnis negu BK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas kiekis, todėl K. P. turėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 1 dalį. Teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes didelę žalą aplinkai konstatavo vadovaujantis tuo, kad teršalai pateko į aplinką ir taip nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Teršalų patekimą į vandenį teismai laikė didele žala vandeniui, nors byloje civilinį ieškinį pareiškęs Aplinkos apsaugos departamentas atsisakė reikalavimo dėl žalos vandeniui priteisimo, nurodydamas, kad nėra žinomas tikslus ribines vertes viršijantis užteršto vandens tūris. Teismai nepateikė motyvuotų išvadų dėl didelės žalos žemei, gyvūnijai, augmenijai, vandeniui. Nevertinę pirminės aplinkos būklės teismai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal pirminę aplinkos būklę. Teismai priteisė žalos atlyginimą, neatsižvelgę į tai, kokia buvo pirminė aplinkos būklė, nenustatė, ar priteistas žalos atlyginimas yra reikalingas aplinkos būklės atkūrimui, nesprendė, ar yra pagrindas nukrypti nuo žalos apskaičiavimo metodikos. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino įrodymų visumos, in dubio pro reo principą. Teismai nevertino jo ginamąjį teisinančių įrodymų. Teismai nepagrįstai vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes į Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neteisėtai pateko į UAB „NAPC“ teritoriją, todėl visi surinkti duomenys gauti neteisėtai. Teismai nepagrįstai vadovavosi judrumo slopinimo tyrimo rezultatais dėl medžiagų toksiškumo, nes tyrimas buvo atliktas neakredituotu metodu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje gausu abstrakčių, bendro pobūdžio samprotavimų ir teiginių. Teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl į aplinką išleistų atliekų kiekio apskaičiavimo, dėl nepasirašyto Teršalų pasklidimo apmatavimo akto, dėl jo ginamojo kaltės, dėl žalos dydžio aplinkai nustatymo, dėl liudytojų parodymų.Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 15 straipsnį. Teismai, spręsdami dėl K. P. (K. P.) kaltės nurodė tik kaltės formą ir nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog jis norėjo padaryti didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnijai ir augalijai. Tokia teismų išvada turėjo įtakos ir sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės. Teismai netinkamai pritaikė BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai UAB „NAPC“ nuteisė vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi, nors nustatė BK 20 straipsnio 3 dalies požymį. Teismai nepagrįstai sprendė, kad K. P. juridiniame asmenyje užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens naudai.