Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjui dėl viešojo pirkimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nepagrįstu (panaikinti) atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus 2026 m. kovo 12 d. sprendimą jo apimtyje dėl (i) viešojo pirkimo sutarties Nr. CPO342228 (toliau – Sutartis) vienašališko nutraukimo, (ii) netesybų pritaikymo ir (iii) ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai konstatavo tariamus Sutarties pažeidimus, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T8 (maisto gamyboje naudojamo viso grūdo produkcijos kiekio) neįgyvendinimu, taip pat neteisingai įvertino šių pažeidimų skaičių ir reikšmingumą. Nustatyti pažeidimai nelaikytini esminiais, nes nepatenka į jų aiškų apibrėžimą, esantį Sutarties 9.5.1–9.5.4 papunkčiuose; nėra nustatytas pažeidimų pakartotinumas – trys savarankiški, tarpusavyje susiję pažeidimai per ketvirtį, būtini supaprastintam Sutarties nutraukimui, – todėl nėra pagrindo konstatuoti būtinos sąlygos vienašališkai nutraukti Sutartį.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, išbraukti ieškovę UAB „Sotega“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai (prie ieškinio pridėti dokumentai) bei ieškinio motyvai yra pakankami padaryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį ir todėl ieškinys, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pareiškėjos vertinimu, jos įtraukimas (kad ir laikinai, kol teisme bus nagrinėjamas ginčas) į Nepatikimų tiekėjų sąrašą sukels itin didelę žalą ieškovės reputacijai bei užkirs galimybę dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra pagrindas tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų. Nuolat viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiai ir būtent iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymo didžiąją dalį savo daugiau kaip 6 mln. Eur metinių pajamų generuojančiai ieškovei tai reikštų esminius veiklos sutrikdymus bei nuostolius (o taip pat ir nemažos darbuotojų, vykdančių tokias sutartis, dalies atleidimus, kas suponuoja ir viešojo intereso pažeidimą), kurių santykinai lengvai galima išvengti, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę. Nei atsakovės interesų, nei viešojo intereso laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų, nes tai ribotą ginčo nagrinėjimo laiką galiojantis teisinis institutas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – kol byla bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis sprendimas nurodė išbraukti UAB „Sotega“ iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės prašymu yra siekiama užkirsti kelią tolimesniam galimam teisių pažeidimui, žalos padidėjimui bei naujo teisinio ginčo kilimui.

Atsakovė BĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Sotega“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas. Argumentai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų didelių nuostolių, nepagrįsti, nes tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se (savaime) neeliminuoja galimybės jai dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose.

Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieškovė visuomet turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, turi teisę nuspręsti, leisti ar ne ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje. Galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose iš esmės priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ieškovė pateikia savo paaiškinimą ir koks to paaiškinimo turinys.

Be bendrųjų deklaratyvių teiginių apie neva kilsiančią žalą, nes ieškovė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kol vyksta ginčas, jokių kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie kilsiančią žalą, ieškovė nepateikė. Nėra pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sotega“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė nutartį ginčija ženkliai siauresne apimtimi, nei ji buvo priimta, eliminuodama galimą ieškovės reputacijos pažeidimą bei jau vykdomų sutarčių nutraukimo riziką. Tokiu būdu atsakovė iš esmės nekvestionuoja nutarties išvadų dėl būtinybės apsaugoti ieškovės reputaciją bei užtikrinti šiuo metu vykdomų sutarčių tęstinumą iki galutinio ginčo išsprendimo, t. y. pripažįsta šių interesų apsaugos svarbą ir jų laikiną procesinę apsaugą skundžiama nutartimi.

VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, susijusios su tiekėjo „apsivalymo“ priemonėmis, tampa objektyviai neįgyvendinamos. Ieškovė, ginčydama pažeidimo buvimą ir laikydama, kad pažeidimas apskritai neegzistuoja, objektyviai negali nuosekliai ir teisėtai pripažinti veiksmų, kuriuos atsakovė laiko Sutarties pažeidimu, ir tuo pagrindu pagrįsti „prevencinių priemonių“ įgyvendinimo. Kitaip tariant, ji negali imtis priemonių „pažeidimo prevencijai“, kurio egzistavimo ji pati nepripažįsta. Be to, net ir visiškai įgyvendinus VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto reikalavimus, galutinis sprendimas dėl tiekėjo teisės dalyvauti konkrečiuose pirkimuose išlieka perkančiųjų organizacijų diskrecijoje.

Ieškovės teisė į veiksmingą teisinę gynybą, jos reputacijos apsauga bei realios konkurencijos viešuosiuose pirkimuose užtikrinimas yra tos vertybės, kurių neapsaugojus būtų sukeliama didesnė ir sunkiau atitaisoma žala, nei laikinas atsakovės formalios pareigos įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymo sustabdymas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sąlygotų ir papildomos žalos atsiradimą, kadangi kiti ieškovės kontrahentai, vadovaudamiesi sudarytų viešojo pirkimo sutarčių nuostatomis, įgytų teisę nutraukti jau vykdomas viešojo pirkimo sutartis vien dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tokie veiklos sutrikdymai neišvengiamai turėtų ir platesnių pasekmių – galėtų lemti dalies darbuotojų atleidimą, kas ne tik dar labiau padidintų ieškovei daromą žalą, bet ir turėtų neigiamą poveikį viešajam interesui.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atsakovė, atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau teigia, kad įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose.

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, nėra ginčijama, vertintina, kad pastarąją sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamos padėties) nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018, 20 punktas).

VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šios straipsnio dalies 1-4 punktuose nurodytą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, be kita ko, priežastis, dėl kurių perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Vadovaudamasi VPĮ 91 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. Nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnio 4 dalis).

Lingvistinis ir sisteminis nurodytų VPĮ normų aiškinimas suponuoja, kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Atitinkamai pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-912/2022, 27 punktas). Nurodytos aplinkybės leidžia pritarti apeliantei, kad tiekėjos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja ieškovės galimybės dalyvauti skelbiamuose viešuose pirkimuose.

Kita vertus, kaip pagrįstai teigia ieškovė atsiliepime į skundą, net ir visiškai įgyvendinus VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto, susijusio su tiekėjo „apsivalymo“ priemonėmis, reikalavimus, galutinis sprendimas dėl tiekėjo teisės dalyvauti konkrečiuose pirkimuose priklauso nuo perkančiųjų organizacijų sprendimų. Tai reiškia, kad net ir pateikus paaiškinimus, kiekvienu atveju būtų atliekamas individualus jų pakankamumo vertinimas, kas iš esmės patvirtina tokios tiekėjos dalyvavimo kituose viešuosiuose pirkimuose praktinį neapibrėžtumą. Be to, pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktą tiekėjo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros.

Remdamasis nurodytomis VPĮ nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – iki byla bus išnagrinėta teisme neišbraukus ieškovės iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, ji galimai būtų eliminuojama iš vykdomų viešųjų pirkimų ir dėl to patirtų nuostolių dar teismui neišnagrinėjus bylos. Tokiu būdu, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, galimai būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje įtvirtinta laisvė užsiimti verslu. Analogiško susiklosčiusios situacijos vertinimo laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2021 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2023).

Ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Sotega“ yra nuolatos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis ūkio subjektas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymas galimai nulemtų ieškovės reputacijos pažeidimą, apsunkintų jos grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį jos galimai palankaus teismo sprendimo atveju, nes tiekėja būtų netekusi galimybės dalyvauti iki tokio sprendimo priėmimo vykusiuose viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirtų nuostolių.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.