- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-623-912/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skominta“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus inžinerija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skominta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus inžinerija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skominta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. panaikinti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ sprendimą įtraukti ieškovę į Centrinės viešųjų pirkimų sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą (toliau – nepatikimų tiekėjų sąrašas);
1.2. įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovę iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo;
1.3. uždrausti 2020 m. lapkričio 30 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 40410/502027 neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl dujotiekio įrengimo ir remonto darbų vykdymo pagal atsakovės teikiamus užsakymus. Ieškovė perdavė sutartį faktiškai vykdyti subrangovei UAB „Kretingos santechnika“. pastaroji vėlavo atlikti darbus, todėl atsakovė (užsakovė) nutraukė su ieškove (rangove) sudarytą sutartį ir įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės teigimu, sutartis neįvykdyta ne dėl jos, bet dėl subrangovės veiksmų, todėl rangovė yra patikima. Dėl to ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga pasekmė.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
3.1. sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje;
3.2. įpareigoti atsakovę kreiptis dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo laikotarpiui iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje;
3.3. laikotarpiu iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti 2020 m. lapkričio 30 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 40410/502027 neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
4. Ieškovė nurodė, kad jos veikla – inžinerinių tinklų (dujotiekių) įrengimo darbų vykdymas, todėl beveik visas pajamas ji gauna būtent iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo. Dėl to ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą neišnagrinėjus šalių ginčo padarytų ieškovei itin didelės žalos. Įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, yra pašalinta iš atsakovės tiekėjų kvalifikacinės sistemos, todėl nebegali dalyvauti jokiame atsakovės vykdomame pirkime. Ieškovė beveik 30 metų sėkmingai ir tinkamai vykdo visas viešųjų pirkimų sutartis, yra užsitarnavusi itin patikimos ir kokybiškai darbus atliekančios tiekėjos reputaciją, bet dėl subrangovės kaltės laikoma nepatikima tiekėja. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės verslui bus sukelta itin didelės žalos, pakenkta jos dalykinei reputacijai, iškreipta ir apribota konkurencija rinkoje, kurioje veikia ieškovė. Dėl to būtina taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimams užtikrinti: 1) sustabdė atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; 2) įpareigojo atsakovę kreiptis dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo laikotarpiui iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; 3) laikotarpiu iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė 2020 m. lapkričio 30 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 40410/502027 neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, nustatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte.
6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumą, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad ieškovė beveik visas pajamas gauna iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, o įtraukus ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir yra pašalinta iš atsakovės tiekėjų kvalifikacinės sistemos, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią galimos žalai atsirasti. Teismas vertinimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebus pažeisti atsakovės interesai, nes ji bus apsaugota nuo pareigos atlyginti ieškovei žalą, šiai negalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė ginčija ne savarankišką atsakovės sprendimą, bet įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinto teisėto viešųjų pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo teisinį padarinį – ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tam, kad ieškovė būtų pašalinta iš nurodyto sąrašo, būtinas teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo yra neteisėtas. Ieškovė nepareiškė tokio reikalavimo. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022). Nei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – PĮ), nei VPĮ nenumatyta, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali ar turi priimti atskirą sprendimą dėl tiekėjo (ne)įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat nenumatyta galimybė skųsti tokį sprendimą.
7.2. Nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovė nepateikė argumentų, kodėl atsakovė galėtų nevykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo. Pagal imperatyviąsias PĮ ir VPĮ nuostatas atsakovė neturi diskrecijos neįtraukti tiekėjų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo. Teismas turėjo nepriimti ieškinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais konstatuota, kad atsakovė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022).
7.3. Atsakovė atsakinga už dujų skirstymo sistemos ilgalaikį pajėgumą vykdyti gamtinių dujų skirstymo poreikius. Neužtikrinus dujų skirstymo sistemos priežiūros, atnaujinimo ir plėtros darbų, kiltų rizika, kad neapibrėžtas ratas vartotojų, kuriems nuolat privalo būti tiekiamos gamtinės dujos, patirs didelių nepatogumų. Atsakovė nuolat organizuoja pirkimus ir sudaro viešojo pirkimo sutartis įstatymuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė, kad ne tik atsakovė, bet taip pat ir kiti perkantieji subjektai ar perkančiosios organizacijos susidurs su situacija, kai aplinkybė apie ieškovės nepatikimumą iš tikrųjų bus, bet informacija apie tai liks neišviešinta VPĮ ir PĮ nustatyta tvarka ir pirkimų vykdytojai negalės ja pasinaudoti. Dėl to su ieškove gali būti sudarytos naujos viešųjų pirkimų sutartys, kurių ji vėl nevykdys. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės neigiamų pasekmių viešajam interesui.
7.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neproporcingai suvaržytos atsakovės ir kitų pirkimų vykdytojų teisės ir pareigos, nes vykdydami pirkimus iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje, jie neturės teisinio pagrindo pašalinti ieškovę iš pirkimų procedūrų, nors vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, toks pašalinimo pagrindas bus. Tokia ydinga praktika neabejotinai sukurs neigiamų pasekmių viešųjų pirkimų sistemai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia didesnės žalos, negu jų netaikymas, reiškia nepagrįsto prioriteto teikiamą vieno ūkio subjekto interesams apsaugoti, paneigiant atsakovės ar kitų pirkimų vykdytojų interesus.
7.5. Teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, rėmėsi tik ieškovės subjektyviai aprašytu situacijos vertinimu. Priešingai negu teigia ieškovė, net ir būdama įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, naudotis teisės aktuose įtvirtintu tiekėjų „apsivalymo“ institutu, pateikdama pirkimų vykdytojams informaciją apie padarytą sutarties pažeidimą, nurodyti, kokių priemonių ji ėmėsi, kad tokie pažeidimai nesikartotų ateityje. Pagal VPĮ nuostatas pirkimų vykdytojai žinodami visą aktualią informaciją apie atliktą pažeidimą ir tiekėjo „apsivalymo“ veiksmus, gali priimti sprendimą sudaryti su tokiu nepatikimu tiekėju naujas viešųjų pirkimų sutartis ar ne, įvertinti netinkamo vykdymo ar neįvykdymo rizikas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimų vykdytojai neteks nurodytos galimybės.
7.6. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus VPĮ pakeitimams (VPĮ 91 straipsnio 3 dalis), tiekėjai turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą ir sumažinti kylančius neigiamus padarinius. Viešai prieinamos informacijos duomenimis, ieškovė nepasinaudojo tokia galimybe ir nepateikė savo paaiškinimo. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstas ir neproporcingas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškinys pagrįstas. Priešingai negu teigia apeliantė, jos sprendimas įtraukimą ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti skundžiamas teismui. Pirmiau nurodytą aplinkybę patvirtina kasacinio teismo nutartis ir joje nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinė byla Nr. e3K-3-261-469/2021). Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Anksčiau iškeltoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir ieškovė ieškinį grindė pačios užsakovės netinkamu sutarties vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl tiekėjos patikimumo viešuosiuose pirkimuose vertinimo ir ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad de facto (faktiškai) sutartis neįvykdyta dėl subrangovės, bet ne dėl ieškovės veiksmų. Taigi, šių dviejų bylų dalykas ir pagrindas skirtingi. Dėl to teismas pagrįstai priėmė ieškinį.
8.2. Laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, nepažeis viešojo intereso ir nesukels jokių neigiamų padarinių ar žalos. Ieškovė patikima tiekėja, vykdo savo įsipareigojimus, todėl jos dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose neš naudą visuomenei ir viešajam interesui.
8.3. Ieškovės veikla – inžinerinių tinklų (dujotiekių) įrengimo darbų vykdymas, todėl beveik visas pajamas ji gauna būtent iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo. Dėl to ieškovės įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą neišnagrinėjus šalių ginčo padarytų ieškovei itin didelės žalos. Įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji nebegalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir apeliantės vykdomame pirkime.
8.4. VPĮ nustatyta „apsivalymo“ procedūra nepakankama ir netinkama priemonė, neapsauganti tiekėjų. Situacija, kai kiekvieną kartą norėdamas dalyvauti viešajame konkurse rangovas turėtų pasigrįsti savo patikimumą, o perkančiosios organizacijos galėtų jo argumentus vertinti skirtingai ir prieiti prie ne vienodų išvadų, yra ydinga ir netinkama apginti rangovo interesus. Ieškovė neprisiėmė rizikos, kad gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes tokia rizika nustatyta VPĮ. Dėl to VPĮ nuostatos atkartojimas sutartyje nepaneigia ieškovės argumentų dėl jos patikimumo ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą; įpareigojo atsakovę kreiptis dėl ieškovės pašalinimo iš nepatikimų tiekėjų sąrašo; uždraudė viešojo pirkimo sutarties neįvykdymą laikyti aplinkybe, sudarančia ieškovės pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, ar ne, kai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė siekiu išvengti itin didelės žalos ieškovei atsiradimo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.
11. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, išdėstytos CPK 423⁷ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
12. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, taip pat įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Apeliantė nesutinka su pirmiau nurodyta teismo išvada, teigia, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė ginčija ne savarankišką atsakovės sprendimą, bet įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinto teisėto viešųjų pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo teisinį padarinį – ieškovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Anot apeliantės, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais konstatuota, kad atsakovė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
14. Sutiktina su apeliante, kad pagal VPĮ 91 straipsnį perkančiosios organizacijos neturi pasirinkimo laisvės (diskrecijos), ar įrašyti atitinkamą ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jei šis padarė esminį viešojo pirkimo sutarties pažeidimą ir todėl perkančioji organizacija šią sutartį vienašališkai nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad tiekėjų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal Lietuvos teisinį reguliavimą yra ne atskiras sprendimas, bet kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys: jei ūkio subjektas sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo neginčija apskritai ar teismas tokį sprendimą pripažįsta teisėtu, atitinkamas ūkio subjektas, vykdęs šią sutartį vienas ar su partneriais, neišvengiamai įtraukiamas (-i) į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, pirma, negalimos de jure (teisiškai) situacijos, kad perkančioji organizacija dėl esminio sutarties pažeidimo galėtų teisėtai nutraukti sutartį, bet tiekėjas dėl konkretaus atvejo aplinkybių nepatektų į nepatikimų tiekėjų sąrašą; antra, tiekėjas iš esmės gali ginčyti tik vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021 45–46 punktai).
15. Vis dėlto kasacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad atitinkamų ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą riboja jų teises sudaryti kitas viešojo pirkimo sutartis, o nutraukiant sutartį dėl esminio pažeidimo, iš esmės neatsižvelgiama į sutartį pažeidusios šalies veiksmų subjektyviąją pusę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sutarties pažeidimą lėmusios priežastys, pobūdis ir kitos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl tiekėjų teisės dalyvauti kituose pirkimuose ribojimo (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18). Kasacinis teismas pirmiau nurodyta nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, klausimu, ar perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti atitinkamą ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir taip tam tikrą laiką suvaržyti jo galimybes dalyvauti vėliau skelbiamuose pirkimuose dėl to, jog šis ūkio subjektas esmingai pažeidė su šia perkančiąja organizacija sudarytą sutartį, yra aktas, kurį galima apskųsti teismui.
16. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais konstatuota, kad apeliantė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vertinant ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, negalima daryti išvados, kad ieškovės ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas.
17. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
18. Nagrinėjamojoje byloje pareikštame ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.
19. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl sutarties pažeidimą lėmusių priežasčių yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantės nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos.
20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
21. Konstatavęs, kad apeliantė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimui įvykdyti).
Dėl grėsmės nagrinėjamoje byloje priimtinam teismo sprendimui įvykdyti ir galimos žalos ieškovei atsiradimo rizikos
22. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos prevenciniu tikslu, kuriuo siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą bei užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė būtent siekiu užkirsti kelią žalai atsirasti, nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jos verslui bus sukelta itin didelė žala ir pakenkta jos dalykinei reputacijai, nes įtraukus ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl neteks didelės dalies savo pajamų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmiau nurodytiems ieškovės argumentams ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
23. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, būtina vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti prašymą pareiškusio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti tokias priemones, bei spręsti, atitinka šis prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ar ne.
24. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios VPĮ redakcijos 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. VPĮ 91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus.
25. Taigi, pagal naują VPĮ redakciją perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį (nepatikimą) tiekėją (įtraukti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą), neatsižvelgiant į tai, ar šis tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.
26. Pažymėtina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą perkančiajai organizacijai atsirado pareiga skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (VPĮ 91 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis), o tiekėjui atsirado teisė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą (VPĮ 91 straipsnio 3 punktas).
27. Lingvistinis ir sisteminis nurodytų šiuo metu galiojančių VPĮ normų aiškinimas suponuoja pasikeitusią įstatymo leidėjo valią, t. y. kad dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo kiekvienu atveju, net ir nesant galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinančio tiekėjo neteisėtus veiksmus, būtų viešai pranešta, šią informaciją patalpinant Centrinėje viešųjų pirkimų informacinė sistemoje. Atitinkamai, pagal šioje sistemoje esančius duomenis kitos perkančiosios organizacijos, vertindamos priežastis, dėl kurių viešojo prikimo sutartis su konkrečiu tiekėju buvo nutraukta, atsižvelgdamos į tiekėjo pateiktų paaiškinimų (pasiteisinimų) turinį, taip pat į tai, ar dėl sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas (VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai), turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar tokiam tiekėjui leisti dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.
28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės argumentai, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to patirs žalos, yra nepagrįsti. Priešingai negu teigia ieškovė, pagal pirmiau nurodytas VPĮ nuostatas, tik jos įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio pagrindu per se (savaime) neeliminuoja galimybės ieškovei dalyvauti skelbiamuose viešuose konkursuose. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad apeliantė turi pareigą skelbiamoje informacijoje nurodyti priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turi teisę pateikti savo paaiškinimą, o kitos perkančiosios organizacijos, susipažinusios su pateikta informacija, ieškovės paaiškinimo turiniu, turi teisę nuspręsti, leisti ieškovei dalyvauti konkrečioje viešojo pirkimo procedūroje ar ne. Taigi, iš esmės galimybė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje priklauso ir nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar ji pateikia savo paaiškinimą ir koks to paaiškinimo turinys. Aptarto reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad ieškovės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą per se nelaikytinas neproporcingu pačios ieškovės elgesiui vykdant viešųjų pirkimų būdų prisiimtus įsipareigojimus.
29. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad apeliantė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022). Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tik dėl to, kad ieškovė pareiškė ieškinį panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus ieškovei galėtų atsirasti žalos, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas proporcingumo principas. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų suteiktas prioritetas išimtinai tik ieškovės interesams, bet aiškiai paneigta įstatymo leidėjo valia, kuria nustatytas specifinis viešojo pirkimo procedūrų reguliavimas, susijęs su tiekėjų patikimumo nustatymu bei šio fakto išviešinimu, t. y. perkančiosios organizacijos prarastų galimybę susipažinti su VPĮ 91 straipsnyje nurodyta informacija apie tiekėją, kas gali sukelti joms itin neigiamų padarinių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl to ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, jų neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suteikė prioritetą tik ieškovės interesams, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir VPĮ 91 straipsniu siekiamus tikslus, neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, todėl nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skominta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.