Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2T-50-1097/2026 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00035-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. A. ( D. A. ) patikslintą prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje Nr. 18/2025, suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „Matata“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo D. A. patikslintas prašymas dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje Nr. 18/2025, kuriuo patenkintas pareiškėjo ieškinys suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Matata“ dėl skolos priteisimo, priteisti pareiškėjui iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu byloje Nr. 18/2025 priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens 7 289,42 Eur. Sprendimas yra galutinis ir privalomas šalims. Pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą nėra. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą prašymą ir nustatė suinteresuotajam asmeniui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, pateikti atsiliepimą į jį. Teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui laikomi įteikti 2026 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – nepavykus įteikti suinteresuotam asmeniui buveinės vietos adresu registruota pašto siunta siųstų procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai 2026 m. gegužės 13 d. pakartotinai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Teismas papildomai pranešimą apie pareiškėjo patikslintą prašymą, paskirtą bylos nagrinėjimo datą, teisę pateikti atsiliepimą į patikslintą prašymą 2026 m. gegužės 13 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui elektroniniu paštu ir bendrijos vadovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apie priimtą patikslintą prašymą, terminą atsiliepimui į jį pateikti bei patikslinto prašymo nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą, taip pat iki bylos nagrinėjimo teisme, suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą, prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą tokiam atsiliepimui į pareiškėjo patikslintą prašymą pateikti, negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2023 m. birželio 15 d. sutartį Nr. 8 ir sąskaitą faktūrą Nr. 8 pareiškėjas pardavė suinteresuotam asmeniui bendros 3 681,53 Eur vertės prekių; pagal 2023 m. spalio 2 d. sutartį Nr. 9 ir sąskaitą faktūrą Nr. 9 – 2 540,19 Eur vertės prekių. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo minėtose sutartyse nustatytos mokėjimo už prekes tvarkos nesilaikė, atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas pareiškėjui 3 131,72 Eur. Sutarčių 8.2 papunkčių pagrindu pareiškėjas paskaičiavo suinteresuotam asmeniui 1 265,02 Eur netesybų ir, vadovaudamasis Ukrainos civilinio kodekso 625 straipsnio 2 dalimi – 131,30 Eur palūkanų už pavėluotą piniginės prievolės įvykdymą.

Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu byloje Nr. 18/2025 patenkino ieškovo D. A. ieškinį atsakovei MB „Matata“ dėl skolos, netesybų, palūkanų, arbitražo proceso ir teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui D. A. iš suinteresuoto asmens MB „Matata“ 3 131,72 Eur skolos, 1 265,02 Eur baudos, 131,30 Eur palūkanų, 2 186,66 Eur arbitražo mokesčio ir 574,72 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 7 289,42 Eur. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo skolos pagrindas – 2023 m. birželio 15 d. sutartis Nr. 8 ir sąskaita faktūra Nr. 8 bei 2023 m. spalio 2 d. sutartis Nr. 9 ir sąskaita faktūra Nr. 9. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytą užsienio arbitražo sprendimą.

Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis).

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas, teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti šį sprendimą, konstatavęs bent vieną Niujorko konvencijoje nustatytą pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-3-912/2024). Teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie pateiktą pareiškėjo patikslintą prašymą (žr. šios nutarties 3 punktą), nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, taigi, nepareiškė ir prašymo(-ų) taikyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, nustatytus Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo teismo nepripažinimo pagrindų (ne)buvimas nagrinėjamu atveju nenustatinėtinas.

Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas; Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta, kad valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, byloje įvertintina, ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ginčo, išspręsto prašomu pripažinti užsienio arbitražo sprendimu, objektas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas ir ar arbitražo sprendimo pripažinimas (ne)prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nurodytų vertintinų atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindų nenustatė.

Pirma, KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimu išspręsto ginčo objektas – piniginė prievolė (skola), kylanti iš komercinių teisinių santykių. Tokio pobūdžio ginčas pagal Lietuvos Respublikos teisę nevertintinas kaip ginčas, kuris negalėtų būti perduotas arbitražui (KAĮ 12 straipsnis), taigi, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

Antra, sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktą medžiagą, nenustatyta, kad arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo patikslinto prašymo tenkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo patikslinto prašymo pripažinti arbitražo sprendimą netenkinimo pagrindų nenustatyta. Atitinkamai, arbitražo teismo sprendimas pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui išaiškinama, kad, siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai).

Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių tokias išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patikslintą prašymą tenkinti. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje pagal ieškovo D. A. ( D. A. ) ((duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Matata“ dėl skolos, netesybų, palūkanų, arbitražo proceso ir teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (bylos Nr. 18/2025), kuriuo arbitražo teismas priteisė iš mažosios bendrijos „Matata“ D. A. (D. A.) naudai 3 131,72 Eur skolos, 1 265,02 Eur baudos, 131,30 Eur palūkanų, 2 186,66 Eur arbitražo mokesčio ir 574,72 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 7 289,42 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 42 ct). Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.