Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2764 Bylos Nr. eCIK-891/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11690-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovo D. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščią teisės taikymo klaidą. Teismas apeliacinio skundo visų reikalavimų ir argumentų išsamiai netyrė ir teisiškai neįvertino, o formaliai nurodė, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip neteisėtai užkirsdamas kelią šioje byloje įvykdyti teisingumą ir atkurti nukentėjusio asmens (ieškovo) teises.

Apeliacinės instancijos teismas nepašalino ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, formaliai ir deklaratyviai palikdamas tuos pačius procesinius pažeidimus, be pagrindo, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neužtikrino ir tinkamo apeliacijos proceso. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė apeliacinio proceso paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Teismai neteisingai nustatė ieškinio ginčo objektą, neįsigilino, kad šioje teisinėje situacijoje pažeistus ieškovo interesus tinkamai galima ginti tik pateikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismai neišnagrinėjo patikslinto ieškinio dalies dėl žalos, atsiradusios dėl nepagrįsto proceso neatnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27534-1077/2021. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo trumpa išvada dėl ko nebus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies

1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio

2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi, n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.