Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, išieškotoja G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Dainius Šidlauskas 2026 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-26-178-22908 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 11 d. 16.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. balandžio 29 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2026 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/26/00783 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-15494-869/2026 dėl 2350 Eur skolos už išlaikymą ir 800 Eur/mėn. periodinių išmokų (po 400 Eur kiekvienam vaikui (2 vaikai) išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos G. S. naudai. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus Gedimino Technikos Universitete, VšĮ „Culture Bridge“ ir UAB „Omnia Media“. Antstolis 2026 m. balandžio 27 d. priėmė patvarkymus Nr. S26-1045, Nr. S26-1046 ir Nr. S26-1047 „Dėl išlaikymo išieškojimo“, kuriuos išsiuntė skolininko darbovietėms VGTU, UAB „Omnia Media“ ir VšĮ „Culture Bridge“ įpareigodamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2026 m. balandžio 24 d. nurodymu nustatė 468 Eur neišieškomą sumą skolininko sąskaitai.

Pareiškėjas prašo įvertinti ir grąžinti komandiruočių išlaidų kompensaciją (157,74 Eur), išskaitytą 2026 m. gegužės 12 d., nes, jo teigimu, komandiruočių išlaidų kompensacija nėra darbo užmokestis, kadangi jos skirtos komandiruočių išlaidoms padengti ir turi būti grąžintos darbdaviui pagal pateiktas ataskaitas. Pagal byloje pateiktą pareiškėjo banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad VšĮ „Culture Bridge“ bankiniais mokėjimo pavedimais per 2026 m. gegužės mėnesį viso skolininkui pervedė 450 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „atskaitingas asmuo“. Taip pat byloje pateiktas 2026 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad skolininkas A. B. yra VšĮ „Culture Bridge“ vadovas. Teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju šios lėšos buvo gautos kaip komandiruočių išlaidų kompensacija. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių skolininko teiginius, kad šios piniginės lėšos gautos iš įmonės VšĮ „Culture Bridge“ yra komandiruočių išlaidų kompensacija ir šios lėšos turės būti grąžintos darbdaviui pagal pateiktas ataskaitas. Antra, mokėjimo paskirtyje nurodyta „atskaitingas asmuo“, todėl šios lėšos negali būti laikomos ir suprantamos kaip komandiruočių išlaidų kompensacija. Trečia, skolininkas A. B. būdamas VšĮ „Culture Bridge“ vadovas nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo teiginius, kad šias gautas lėšas turės grąžinti darbdaviui pagal pateiktas ataskaitas. Be to kaip rodo byloje esanti vykdomosios bylos medžiaga, VšĮ „Culture Bridge“ neatliko nei vienos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio pagal antstolio 2026 m. balandžio 27 d. patvarkymą. Dėl šio antstolis teisėtai ir pagrįstai 2026 m. gegužės 12 d. išskaitė 157,74 Eur sumą.

Byloje pateiktas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2026 m. gegužės mėnesį iš jo buvo išieškota: 2026 m. gegužės 6 d. – 165,34 Eur; 2026 m. gegužės 12 d. – 157,74 Eur; 2026 m. gegužės 21 d. – 289,07 Eur; 2026 m. gegužės 27 d. – 61,68 Eur; 2026 m. gegužės 28 d. – 19,41 Eur; 2026 m. gegužės 28 d. – 97,98 Eur; 2026 m. gegužės 28 d. – 198,42 Eur. Viso 989,64 Eur.

Iš skolininko banko sąskaitos taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. skolininkas viso gavo 1 422,65 Eur pajamų, iš jų 375,80 Eur darbo užmokesčio iš VGTU, 596,85 Eur darbo užmokesčio iš VšĮ „Culture Bridge“ ir iš VšĮ „Culture Bridge“ 450 Eur lėšas mokėjimo paskirtyje nurodytas kaip „atskaitingas asmuo“.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kol visiškai padengiamos išieškomos sumos, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 procentų, o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Taigi viso per 2026 m. gegužės mėnesį skolininkas gavo 1 422,65 Eur pajamų, iš kurių antstolis iš skolininko darbo užmokesčio išskaitė 989,64 Eur (1 422,65 Eur - 989,64 Eur = 433,01 Eur). Byloje pateiktas 2026 m. gegužės 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-26-178-22130 patvirtina, kad antstolis grąžino skolininkui 206,40 Eur gauto darbo užmokesčio dalį (433,01 Eur + 206,40 Eur = 639,41 Eur). Pažymėtina, kad iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos taikomos bendrai sudėjus visas su darbo santykiais gaunamas pajamas, o ne kiekvienam gautam darbo užmokesčiui atskirai.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, kad iš VGTU gaunamo atlyginimo buvo atliktas dvigubas išskaitymas ir kad antstolis 2026 m. gegužės mėnesį atliko išskaitas viršijančias įstatyme numatytas galimas daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, teismo vertinimu, antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko išskaitas bei neviršijo CPK 736 straipsnyje nustatytos leistinos ribos. Kaip byloje pateikti duomenys rodo, antstolis atlieka veiksmus vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą Nr. e2VP-15494-869/2026 dėl išlaikymo po 400 Eur kiekvienam vaikui (2 vaikai) išieškojimo iš skolininko, viso 800 Eur. Antstolis iš per 2026 m. gegužės mėnesį iš skolininko išskaityto 989,64 Eur darbo užmokesčio, 2026 m. gegužės 29 d. patvarkymu grąžino skolininkui 206,40 Eur, taigi viso per 2026 m. gegužės mėnesį iš skolininko buvo išieškota 783,24 Eur (989,64 Eur - 206,40 Eur), kas akivaizdžiai neviršija ir yra mažiau nei išieškoma 800 Eur skola. Taip pat pastebėtina, kad antstolis per 2026 m. gegužės mėnesį išskaitė iš skolininko darbo užmokesčio mažiau nei galėjo tai padaryti, nes pritaikęs skolininkui taikomą minimalių vartojimo poreikių dydį (468 Eur), antstolis galėjo iš skolininko išskaityti 954,65 Eur (1 422,65 Eur – 468 Eur), tačiau išskaitė 783,24 Eur, t. y. 171,41 Eur mažiau. Todėl atmestini skolininko argumentai, kad buvo atlikta dviguba išskaita iš to paties darbo užmokesčio bei, kad antstolis atliko per dideles išskaitas iš darbo užmokesčio.

Skolininkas taip pat prašo užtikrinti, kad ateityje kiekvienam mokėjimui būtų paliekama ne mažiau kaip minimalių vartojimo poreikių dydis (468 Eur) pagal CPK 689 straipsnį. Sutiktina su antstoliu, kad minimalių vartojimo poreikių dydis nustatomas visam mėnesiui, o ne kiekvienam į skolininko sąskaitą gautam pavedimui atskirai, todėl šis pareiškėjo prašymas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tai konstatuoti, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 513 straipsnis). Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundo dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.