Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaziukas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaziukas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MK Projektai“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kaziukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 3 541,00 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. K. 3 541,00 Eur sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas, kadangi, ieškovės manymu, tokias lėšas atsakovas M. K. gavo be teisinio pagrindo. Pasak ieškovės, teisinio pagrindo atsakovui gauti iš UAB „Domesfera“ 3 541,00 Eur sumą nebuvo, kadangi: 1) atsakovas nebuvo Trišalių sutarčių šalimi; 2) šalys Trišalių sutarčių pagrindu neatliko ir negalėjo atlikti įskaitymų, kadangi jos neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Kadangi ieškovė, vadovaudamasi civiliniame procese taikomais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), savo galimai pažeistas teises pasirinko ginti prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismas vertina, ar byloje egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 541,00 Eur sumą, kaip atsakovo nepagrįstai gautas lėšas. Ieškovei teigiant, kad atsakovas 3 541,00 Eur sumą iš UAB „Domesfera“ įgijo nesant tam teisinio pagrindo, visų pirma, vertintina, ar iš tikrųjų nurodytai sumai atsakovui įgyti neegzistavo teisinio pagrindo.

Teismas vertino, jog iš trišalių sutarčių turinio matyti, kad jose nėra nurodyta faktinių aplinkybių apie tai, kad sutarties šalys turėtų viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, t. y. kad ieškovė turėtų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų UAB „Domesfera“, o ši – ieškovei, ar kad ieškovė turėtų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo – ieškovei, ar kad UAB „Domesfera“ turėtų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo – UAB „Domesfera“. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Teismas vertino, jog nustačius, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (kuris, kaip minėta, vadovavo trečiajam asmeniui sudarant Trišales sutartis) patvirtino, kad Trišalėmis sutartimis nebuvo siekta įskaityti Trišales sutartis sudariusių šalių vienarūšių tarpusavio reikalavimų, ir iš Trišalių sutarčių turinio matyti, bei byloje nėra duomenų, kad sudarant Trišales sutartis šių sutarčių šalys turėjo viena kitai vienarūšių priešpriešinių tarpusavio reikalavimų, pripažintina, kad Trišalės sutartys negali būti laikomos susitarimais dėl įskaitymo.

Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad nustačius, jog Trišalės sutartys negali būti laikomos susitarimais dėl įskaitymo, tai savaime (lot. ipso facto) reiškia, kad neegzistavo teisinis pagrindas atsakovui gauti ieškinyje nurodytas sumas iš UAB „Domesfera“. Nustačius, kad Trišalės sutartys negali būti laikomos susitarimais dėl įskaitymo, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti Trišales sutartis ir nustatyti, kokias teises ir pareigas minėtos sutartys šalims sukūrė ir atsakyti į klausimą, ar Trišalės sutartys sukūrė teisinį pagrindą atsakovui gauti iš UAB „Domesfera“ 3 541,00 Eur.

Teismas pažymėjo, kad, vertinant šalių tikruosius ketinimus sudarant Trišales sutartis, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismui ieškovės atstovo paklausus, ar jis žino, kokie teisiniai santykiai siejo Trišales sutartis sudariusias šalis, jis nurodė tokiomis aplinkybėmis nesidomėjęs ir jų nežinantis. Atsakovas, kaip minėta, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Trišalės sutartys buvo skirtos nuompinigių mokėjimo tvarkos pakeitimui, t. y. kad nuompinigių įsiskolinimą už ieškovę dengs UAB „Domesfera“, o tuo pagrindu ieškovė atsisako finansinių reikalavimų subnuomininkei „Domesfera. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino ir tai, kad ieškovė ilgą laiką nemokėjo trečiajam asmeniui nuomos mokesčių pagal Pastato nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (tokias aplinkybes faktines aplinkybes patvirtina ir Utenos apylinkės teismo priimtas įsiteisėjęs 2024 m. vasario 13 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. gruodžio 19 d. Skolų suderinimo aktas), todėl Trišalėmis sutartimis šalys siekė, kad ieškovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui būtų sumažintas, subnuomininkės UAB „Domesfera“ ieškovei mokėtinas lėšas pervedant tiesiogiai nuomotojui – trečiajam asmeniui. Nurodė, kad ieškovei nemokant nuomos mokesčių ir komunalinių mokesčių, pastatui būdavo atjungiama elektros energija, todėl trečiasis asmuo turėjo interesą gauti iš „Domesfera“ mokamą subnuomos mokestį tiesiogiai, o ne per ieškovę, kuri vengdavo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Trišalės sutartys buvo sudarytos ieškovės iniciatyva, taigi ieškovė Trišalėmis sutartimis siekė tokių pat teisinių pasekmių, kaip ir trečiasis asmuo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nurodytas Trišalių sutarčių sudarymo aplinkybes bei jų sudarymo tikslą.

Teismas vertino, jog aptartos faktinės aplinkybės patvirtinta faktą, kad aptarto pobūdžio trišalių sutarčių sudarymas tarp ieškovės, trečiojo asmens ir UAB „Domesfera“, buvo įprasta šalių tarpusavio santykių praktika.

Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad Trišalėmis sutartimis buvo sukurtos tokios teisinės pasekmės, kai ieškovės skola trečiajam asmeniui sumažėjo tokiu dydžiu, kokio dydžio reikalavimo teisės į UAB „Domesfera“ ieškovė neteko, o ieškovės perleistą reikalavimo teisę UAB „Domesfera“ atžvilgiu perėmė trečiasis asmuo, Trišalėmis sutartimis buvo įformintas ieškovės reikalavimo teisės UAB „Domesfera“ atžvilgiu perleidimas trečiajam asmeniui. Taigi, tokiu būdu subnuomininkės UAB „Domesfera“ prievolėje dėl 3 541,00 Eur skolos sumokėjimo ieškovės naudai, ieškovę pakeitė trečiasis asmuo, įgijęs teisę reikalauti iš UAB „Domesfera“ 3 541,00 Eur skolos sumokėjimo trečiojo asmens naudai. Byloje nėra duomenų, kad aptartas reikalavimo teisės perleidimas neatitiko jam įstatyme keliamų reikalavimų ir sąlygų (CK 6.101–6.110 straipsniai). Ieškovė neginčijo Trišalių sutarčių, byloje nereiškė reikalavimų dėl jų pripažinimo negaliojančiomis (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu), neteikė dėl to ir jokių argumentų.

Teismas pripažino, kad galiojančiomis Trišalėmis sutartimis trečiasis asmuo įgijo iš viso 3 541,00 Eur (1 000,00 Eur + 2 541,00 Eur) dydžio reikalavimo teisę UAB „Domesfera“ atžvilgiu, taigi konstatuotina, kad Trišalių sutarčių pagrindu įvykio reikalavimo perleidimas. Nustačius Trišalėmis sutartimis sukurtas teisines pasekmes bei jas teisiškai kvalifikavus, spręstinas klausimas, ar pagal tokio turinio ir pobūdžio Trišales sutartis buvo teisinis pagrindas atsakovui iš UAB „Domesfera“ gauti 3 541,00 Eur dydžio pinigines lėšas.

Teismas vertino, jog tokiu būdu, nurodydamas savo rekvizituose 2 sąskaitas, trečiasis asmuo pažymėjo, kad jam yra tinkami 2 alternatyvūs Trišalių sutarčių pagrindu trečiojo asmens įgytos reikalavimo teisės įgyvendinimo būdai, t. y. kad UAB „Domesfera“ sumokėtų trečiajam asmeniui skolą (atsiradusią reikalavimo perleidimo pagrindu) arba į trečiojo asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), arba į trečiojo asmens vadovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas darė išvadą, kad 2024 m. balandžio 26 d. ir 2024 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimais atsakovas iš UAB „Domesfera“ gavo 3 541,00 Eur kaip trečiojo asmens atstovas. Minėtų piniginių sumų gavimui į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo teisinis pagrindas – Trišalės sutartys, kurias vykdydama UAB „Domesfera“ ir pervedė atsakovui 3 541,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Kaziukas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2026 m. vasario mėn. 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė nesutinka su teismo sprendime pateiktu įvertinimu, kad buvo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir tai teismui sudarė pagrindą ieškovės ieškinį atmesti. Kokiu tikslu byloje yra pateikta 2023-11-15 trišalė sutartis, atsakovas nepaaiškina ir ieškovė iš atsiliepimo argumentų negali suprasti paminėtos sutarties sąsajų su tarp šalių kilusiu ginču.

Šiuo atveju UAB „Domosfera“ turėjo piniginių įsipareigojimų pagal sąskaitas UAB „Kaziukas“, o UAB „Kaziukas“ turėjo piniginių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį UAB „MK Projektai“. Todėl šalys galėjo įskaityti tarpusavio priepriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus. Šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Šiuo atveju UAB „Kaziukas“ turėjo įsipareigojimus būtent trečiam asmeniui UAB „MK Projektai“. Ieškovė neturi jokio pagrindo ginčyti įskaitymo, nes įskaitymas nebuvo atliktas/įskaitymui nebuvo pagrindo.

Byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu po to, kai gavo iš UAB „Domesfera“ lėšas pagal Trišalę sutartį. Aplinkybės apie atsakovo atsiskaitymo (ne)tinkamumą su trečiuoju asmeniu yra teisiškai reikšmingos tik trečiojo asmens ir atsakovo tarpusavio santykiams, peržengia šioje byloje kilusio ginčo ribas bei nedaro įtakos šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumui, todėl teismas neturi pagrindo tokių faktinių aplinkybių nagrinėti ir vertinti.

Atsakovas, teigdamas, kad UAB „Domosfera“ prievolė sumokėti ieškovei BUAB „Kaziukas“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras pasibaigė priešpriešiniu piniginių prievolių įskaitymu, turėjo pateikti įrodymus, pažymint, kad atliekant įskaitymą yra įskaitomos šalių priešpriešinės prievolės, todėl jokie mokėjimai nėra atliekami, nes toks ir yra įskaitymo tikslas.

Iš ieškovės pateiktų UAB „Domosfera“ atliktų apmokėjimų 2024-04-26 ir 2024-10-09 matyti, kad ši bendrovė už UAB „Kaziukas“ atliko apmokėjimus į M. K. sąskaitą už UAB „Kaziukas“. Taigi atsakovo įvardijamos kaip užskaitymo sutartys nėra sutartimis dėl įskaitymo, nes kaip paminėta šalims atliekant įskaitymą daroma priepriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas ir pinigai nėra mokami.

Atsakovas M. K. apmokėjimą gavo visiškai be jokio teisinio pagrindo, kaip yra nurodyta ieškinyje, BUAB „Kaziukas“ neturėjo jokių įsipareigojimų M. K., todėl atsakovas turi grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautas pinigines lėšas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.193 str. Kadangi ieškovė kritikavo būtent savo pačios parengtas ir pasirašytas 2024-04-01, 2024-10-09 ir 2024-11-15 sutartis, teismas kelis kartus pasiūlė jas ginčyti, jei ieškovė mano esant tam pagrindo. Ieškovė atsisakė ginčyti sutartis, nes pati reiškia reikalavimus tų pačių sutarčių pagrindu. Sutartimis subnuomininkas UAB „Domesfera“ dengė įsiskolinimus/nuompinigius nuomotojui bendrovei „MK Projektai“, veikiančiai per atstovą.

Siekdama sumažinti nuomininko ir subnuomininko įsiskolinimą, kad nebūtų iškeldinti abu nuomininkai (ir UAB „Domesfera“, ir UAB „Kaziukas“), būtent tokį atsiskaitymo ir skolų/nuompinigių dengimo būdą pasiūlė ir visas tris 2024-04-01, 2024-10-09 ir 2024-11-15 sutartis parengė skolininkė UAB „Kaziukas“, o UAB „MK Projektai“ atstovas M. K. tik jas akceptavo, t.y. pasirašė. Ne UAB „MK Projektai“ buvo skolinga, o UAB „Kaziukas“, būdama skolinga, ieškojo būdų skolai padengti.

Lėšas M. K. pervedė ne ieškovė, o subnuomininkas UAB „Domesfera“. Pervestos lėšos yra ne ieškovės, o bendrovės „Domesfera“. Nėra net teorinio pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo, nes lėšos yra ne ieškovės, jos iš pat pradžių net nebuvo skirtos ieškovei, o buvo skirtos būtent nuomotojui UAB „MK Projektai“ (tvarkingai perduotos per įstatyminį atstovą M. K.). Lėšas pervedė ne ieškovė, o subnuomininkas UAB „Domesfera“, kuris dengė įsiskolinimą už nuomą.

Pagal visus trišalius susitarimus, pagal kuriuos ir buvo atlikti ieškovės nurodyti mokėjimai, M. K. veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip UAB „MK Projektai“ direktorius, atstovaujantis bendrovę. Ne UAB „MK Projektai“, o UAB „Kaziukas“ buvo ir yra skolingas bendrovei UAB „MK Projektai“ .

Tokie 2024-04-01, 2024-10-09 ir 2024-11-15 susitarimai dėl atsiskaitymo tvarkos pagal 2018-09-18 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkos pakeitimo yra galimi, yra teisėti ir niekam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pastato nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo UAB „MK Projektai“ 4 metų terminui išnuomojo ieškovei UAB „Kaziukas“ pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė UAB „Kaziukas“ įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui 2 500,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei pastatui tenkančius komunalinius mokesčius (Pastato nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1, 1.2., 2.1, 2.2, 4.1 p.).

Ieškovei laiku nemokant trečiajam asmeniui nuomos mokesčių pagal Pastato nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui pasikreipus į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, Utenos apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 13 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė išieškoti iš ieškovės 33 149,07 Eur skolą (susidariusią už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn.), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33 149,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 13 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 235,00 Eur žyminį mokestį trečiojo asmens naudai.

2024 m. balandžio 4 d. ieškovė, trečiasis asmuo ir UAB „Domesfera“ sudarė Trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarties šalys nurodė, kad UAB „Domesfera“ yra skolinga ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1-2 p.). Trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 3.1, 3.2 punktais šalys nurodė, kad siekdamos išvengti šalių papildomų išlaidų ir banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pabaigia prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu, susitariant, kad trečiasis asmuo ieškovės įsiskolinimą už paslaugas užskaito ieškovės 1 000,00 Eur reikalavimu iš UAB „Domesfera“; po tarpusavio užskaitymo UAB „Domesfera“ ir ieškovės tolimesni atsiskaitymai vykdomi pagal šalių susitarimą.

2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Domesfera“ pervedė trečiojo asmens vadovui M. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimą atlieka už ieškovę pagal trišalę sutartį.

2024 m. spalio 9 d. ieškovė, trečiasis asmuo ir UAB „Domesfera“ sudarė Trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarties šalys nurodė, kad UAB „Domesfera“ yra skolinga ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1-2 p.). Trišalės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 3.1, 3.2 punktais šalys nurodė, kad siekdamos išvengti šalių papildomų išlaidų ir banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sutarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo įskaitymu, susitariant, kad trečiasis asmuo ieškovės įsiskolinimą už paslaugas užskaito ieškovės 2 541,00 Eur reikalavimu iš UAB „Domesfera“; po tarpusavio užskaitymo UAB „Domesfera“ ir ieškovės tolimesni atsiskaitymai vykdomi pagal šalių susitarimą.

2024 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Domesfera“ pervedė trečiojo asmens vadovui M. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 541,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimą atlieka už ieškovę pagal trišalę sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė ieškovei UAB „Kaziukas“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 28 d.

2024 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytame Skolų suderinimo akte nurodyta, kad ieškovės skola trečiajam asmeniui 2024 m. gruodžio 19 d. sudaro 18 699,95 Eur.

Dėl nepagrįstai gautų lėšų

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. K. 3 541,00 Eur sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas, kadangi, ieškovės manymu, tokias lėšas atsakovas M. K. gavo be teisinio pagrindo. Motyvavo, jog teisinio pagrindo atsakovui gauti iš UAB „Domesfera“ 3 541,00 Eur sumą nebuvo, kadangi: 1) atsakovas nebuvo Trišalių sutarčių šalimi; 2) šalys Trišalių sutarčių pagrindu neatliko ir negalėjo atlikti įskaitymų, kadangi jos neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą – nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinio teismo praktikoje skiriamos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai, ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima išraiška (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; ir kt.).

Atsakovas byloje įrodinėjo, kad teisiniu pagrindu jam įgyti nurodytą sumą pripažintinos Trišalės sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-04-01, 2024-10-09 ir 2024-11-15 sutarčių 3.1. punkte nurodyta, jog trišalio susitarimo tikslas yra dengti įsiskolinimą bendrovei „MK Projektai“ už paslaugas, t.y. nuomojamas patalpas ir automobilių stovėjimo aikštelę. Sutartyse nurodytos tiek UAB „MK Projektai“, tiek jos įstatyminio atstovo sąskaitos.

Pažymėtina, kad teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas (kuris, kaip minėta, vadovavo trečiajam asmeniui sudarant Trišales sutartis) patvirtino, kad Trišalėmis sutartimis nebuvo siekta įskaityti Trišales sutartis sudariusių šalių vienarūšių tarpusavio reikalavimų, ir iš Trišalių sutarčių turinio matyti, bei byloje nėra duomenų, kad sudarant Trišales sutartis šių sutarčių šalys turėjo viena kitai vienarūšių priešpriešinių tarpusavio reikalavimų, pripažintina, kad Trišalės sutartys negali būti laikomos susitarimais dėl įskaitymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Trišalėmis sutartimis šalys siekė, kad ieškovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui būtų sumažintas, subnuomininkės UAB „Domesfera“ ieškovei mokėtinas lėšas pervedant tiesiogiai nuomotojui – trečiajam asmeniui ir sprendė, jog egzistavo teisinis pagrindas atsakovui gauti ieškinyje nurodytas sumas iš UAB „Domesfera“. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime pateiktu įvertinimu, kad buvo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys ir tai teismui sudarė pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio nepagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas pirmiausia vertino, ar egzistavo teisinis pagrindas ginčo lėšų pervedimui ir gavimui. Teismas nustatė, kad Trišalėmis sutartimis nebuvo siekiama atlikti įskaitymo, nes jų šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Kartu nustatyta, kad šių sutarčių tikslas buvo sumažinti ieškovės įsiskolinimą trečiajam asmeniui, nukreipiant UAB „Domesfera“ mokėtinas sumas tiesiogiai kreditoriui.

Todėl vien aplinkybė, kaip kvalifikuotinos Trišalės sutartys, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu turtas buvo gautas, ir tik tada spręsti dėl pareigos jį grąžinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo lėšos buvo pervestos pagal šalių sutartą atsiskaitymo mechanizmą, skirtą ieškovės prievolei trečiajam asmeniui vykdyti. Taigi apeliantė, ginčydama teismo pateiktą teisinių santykių kvalifikavimą, iš esmės nepaneigia pagrindinės teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo lėšos buvo pervestos ne atsitiktinai ar be pagrindo, o vykdant šalių suderintą atsiskaitymo tvarką.

Be to, apeliantė neįrodė vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, t. y. kad atsakovas būtų praturtėjęs būtent ieškovės sąskaita. Byloje nustatyta, kad ginčo lėšas pervedė ne ieškovė, o subnuomininkė UAB „Domesfera“, vykdydama Trišalėse sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką. Šios lėšos buvo skirtos ieškovės įsiskolinimui trečiajam asmeniui mažinti ir buvo pervestos tiesiogiai kreditoriui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčo mokėjimų sumažėjo ieškovės turtas. Priešingai, jų rezultatas buvo ieškovės prievolių sumažėjimas, o tai objektyviai pagerino jos turtinę padėtį.

Nepagrįsto praturtėjimo santykiuose turi būti nustatytas ryšys tarp vieno asmens turto sumažėjimo ir kito asmens turto padidėjimo. Nagrinėjamu atveju toks ryšys nenustatytas, nes ginčo lėšos buvo pervestos trečiojo asmens – UAB „Domesfera“, o ieškovės turtas dėl šių mokėjimų nesumažėjo. Vien ši aplinkybė paneigia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę.

Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovas ginčo lėšas gavo be teisinio pagrindo vien dėl to, jog BUAB „Kaziukas” neturėjo tiesioginių sutartinių santykių su atsakovu. Teisinis pagrindas lėšų gavimui gali kilti ne tik iš tiesioginių prievolinių santykių tarp mokėtojo ir gavėjo, bet ir iš šalių susitarimo dėl prievolės vykdymo būdo, kai mokėjimas atliekamas siekiant įvykdyti ar sumažinti kito asmens prievolę. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčo mokėjimai buvo atlikti būtent tokiu tikslu.

Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo lėšas būtų gavęs ar išsaugojęs savo asmeninei naudai. Atsakovas viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad lėšos jam buvo pervestos kaip UAB „MK Projektai“ atstovui ir vėliau perduotos bendrovei. Šių paaiškinimų nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Reikšminga ir tai, kad pati UAB „MK Projektai“ nėra pareiškusi atsakovui jokių pretenzijų dėl tariamai neperduotų lėšų ar netinkamo atsiskaitymo, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų asmeniškai praturtėjęs ginčo lėšų suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad lėšos buvo skirtos juridiniam asmeniui ir jam perduotos, o atsakovas veikė tik kaip šio juridinio asmens atstovas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo lėšas būtų pasilikęs savo reikmėms ar kitaip gavęs asmeninę turtinę naudą. Todėl ieškovės teiginiai apie atsakovo nepagrįstą praturtėjimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinosios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei aplinkybės, kad atsakovas ginčo lėšas gavo be teisinio pagrindo, nei to, kad jis būtų praturtėjęs ieškovės sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovui pareikštą ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas neprašo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.