Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1790Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01184-2024-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Agnės Tikniūtės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 12 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atlikto įskaitymo dalį, viršijančią 142 379,88 Eur, negaliojančia; sumažino delspinigius 50 proc. ir priteisė iš ieškovės atsakovei 5 198,80 Eur skolos, 11,40 procentų procesines palūkanas. Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų netesybų mažinimo kriterijų: liko neįvertinti viešojo pirkimo sutarties pobūdis bei netesybų dydžio išviešinimo iki sutarties sudarymo aplinkybė. Sutartimi nustatytų tarpinių rezultatų ir galutinio rezultato terminų pažeidimas tiesiogiai riboja viešojo intereso įgyvendinimą, todėl toks pažeidimas svarbesnis nei vien tik ekonominis interesas ir teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar šiuo atveju sutartyje numatytų tarpinių rezultatų vėlavimo netesybų sumažinimas 50 procentų nebus atliekamas viešojo intereso sąskaita. Vertindamas Ieškovės tikėtinai patirtintų nuostolių dydį dalyje dėl negalėjimo naudotis laboratorine įranga apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios viešojo pirkimo būdų sudarytose sutartyse numatytų netesybų mažinimo specifiką. 2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, spręsdamas, kad sutarties vykdymo metu sustabdžius bet kokią dalį tarpinio darbų etapo darbų bei ją vėliau atnaujinus ar šalims susitarimu pratęsus tik dalies tarpinio darbų etapo darbų atlikimą automatiškai (nesant šalių atskiro raštiško susitarimo) pratęsiami ir viso tarpinio darbų etapo terminai. Teismas nenustatinėjo tikrųjų šalių ketinimų, nevertino sutarties esmės ir tikslo, šalių elgesio vykdant darbus, nors būtent šie kriterijai aiškinant sutarties sąlygas yra esminiai; neatsižvelgė į dalinio akto ir užsakovo protokolo skirtingą paskirtį ir ryšį su kitomis sutarties sąlygomis; aktui suteikė kitokią negu šalių sutartimi nustatytą teisinę reikšmę.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.