Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2542Nr. eCIK-774/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03750-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 16 d. paduotu atsakovės S. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Velansta“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Velansta“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir darbų trūkumų pašalinimo, peržiūrėjimo. Minėtu sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. liepos 2 d. nutartimi DOK-2243 atsisakė priimti atsakovės 2026 m. birželio 18 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino. Antrą kartą paduotas atsakovės kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra papildytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs vartojimo rangos darbų trūkumus, savo iniciatyva pakeitė vartotojos aiškiai pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą pašalinti trūkumus natūra – jos nereikalautu darbų kainos sumažinimu, prieš tai nenustatęs rangovo dėl netinkamo darbų atlikimo sutaupytos sumos. Taip teismas sutapatino du savarankiškus, tarpusavyje netapatintinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kainos sumažinimą ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, nors kasacinio teismo praktikoje jie aiškiai atriboti. Kartu teismas rangovės delsimą įvykdyti pripažintą atliktų darbų trūkumų šalinimo pareigą vertino kaip pagrindą apskritai atleisti ją nuo prievolės įvykdymo natūra. Tai prieštarauja CK 6.678 straipsnio 1 daliai, 6.665 straipsnio 1 ir 2 dalims, 6.213 straipsniui, CPK 13 straipsniui bei 265 straipsnio 2 daliai ir nuosekliai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu, o sumažinant darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl netinkamo darbų atlikimo. 2. Aktyvus teismo vaidmuo vartojimo santykiuose skirtas vartotojo teisėms apginti, o ne susiaurinti jo paties pasirinktą gynybos būdą ar pakeisti jį mažiau palankiu, byloje neįrodinėtu gynimo būdu. Nagrinėjamu atveju teismo savo iniciatyva parinktas gynimo būdas vartotojos padėtį pablogino. Vietoj realaus rangovės pripažintų trūkumų pašalinimo, vartotoja gavo neapskaičiuotą ir niekuo nepagrįstą kainos sumažinimą, o rangovė – naudos iš padaryto sutarties pažeidimo. Tai tiesiogiai lėmė atsakovės reikalavimo įpareigoti rangovę pašalinti trūkumus atmetimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). 3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė, iš ko ir nuo kurio momento kyla vartotojos pareiga atsiskaityti su rangove (CK 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.676 straipsnio 2 dalis), ir priešpriešinės mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymo teisėtumą bei proporcingumą įvertino ne pagal sustabdymo metu buvusią ir užsakovei žinomą trūkumų apimtį, o pagal gerokai vėliau teismo nustatytą likusių trūkumų vertę, sustabdymo neproporcingumą grįsdamas vien aritmetiniu likusių trūkumų vertės ir sustabdytos kainos dalies santykiu. Dėl šio pažeidimo iš vartotojos buvo priteistos netesybos būtent už tą laikotarpį, kuriuo galiojo neginčijama jos teisė sustabdyti atsiskaitymą, o CK 6.58 straipsnyje įtvirtinta užsakovo pažeistų teisių gynybos priemonė padaryta praktiškai neįgyvendinama, ypač vartojimo rangos santykiuose. Toks ex post vertinimas prieštarauja CK 6.58 straipsnio 1, 3 ir 7 dalims bei 6.207 straipsniui ir nukrypsta nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimą iki trūkumų pašalinimo ir neprivalo mokėti netesybų už sustabdymo laikotarpį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). 4. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą dėl darbų trūkumų nepagrįstai perkėlė vartotojai, nors, būdama verslininke, už netinkamą prievolės vykdymą rangovė atsako be kaltės, todėl pareiga paneigti darbų trūkumų apimtį ir kaltę tenka būtent jai. Teismas vartotojos reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas atmetė visa apimtimi vien dėl to, kad tiksliai neįrodytas jų dydis. Tai prieštarauja CK 6.256 straipsnio 4 daliai, 6.663 straipsniui, 6.697 straipsnio 3 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai, CPK 178 ir 185 straipsniams ir nukrypsta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vartotojui pakanka įrodyti atliktų darbų trūkumų faktą. Dėl šio pažeidimo vartotojos, įrodžiusios atliktų darbų trūkumų faktą, pažeistos teisės realiai liko neapgintos, o rangovė atleista nuo atsakomybės už atlikto darbo trūkumus ir prievolės juos pašalinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). 5. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Skundžiamo sprendimo motyvai prieštarauja jo rezoliucinei daliai, o atsakovės reikalavimas įpareigoti rangovę įvykdyti prievolę natūra, pašalinti darbų trūkumus, atmestas motyvu, kurio apeliaciniame skunde nebuvo ir dėl kurio atsakovė neturėjo galimybės pasisakyti. Taip pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis ir 331 straipsnio 4 dalis bei nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią draudžiama priimti siurprizinį sprendimą. Šis pažeidimas savarankiškai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą, nes atsakovei buvo atimta galimybė būti išklausytai dėl esminio bylos baigtį nulėmusio argumento (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą atsakovės pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismo priimto procesinio sprendimo argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta ankstesnės atrankos kolegijos nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, atsakovės manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija 2026 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė grąžinti atsakovei 2026 m. birželio 16 d. sumokėtą 93 Eur žyminį mokestį, todėl iš naujo šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas. Atsakovei grąžintinas 2026 m. liepos 16 d. sumokėtas 136 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.