Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-01-31 · Administracinė byla Nr. A-438-239-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
A-438-239-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
Byla A-438-239-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio ir Romano Klišausko (pranešejas), sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei, dalyvaujant pareiškejos atstovui J. R., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo pareiškejos V. R. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos V. R. skunda atsakovui Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimu panaikinimo. .

2Teiseju kolegija nustate :

3I.

4Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atliko pakartotini pareiškejos gyventoju pajamu mokescio (toliau – ir GPM), pridetines vertes mokescio (toliau – ir PVM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) imoku ir privalomojo sveikatos draudimo imoku mokestini patikrinima už laikotarpi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir suraše 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akta Nr. AU 16-9, kuriame pareiškejai papildomai apskaiciavo 29250 Lt, iš ju 20593 Lt PVM, 8657 Lt PVM delspinigiu. Kauno AVMI 2009 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.(04)-K3-80 patvirtino 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akta Nr. AU 16-9 ir skyre minimalia 10 proc. dydžio 2059 Lt PVM bauda. Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 68-151 patvirtino Kauno AVMI 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80, kuriuo pareiškejai apskaiciuota ir nurodyta papildomai sumoketi 20593 Lt PVM, 8657 Lt PVM delspinigius ir 2059 Lt PVM bauda. Mokestiniu gincu komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Komisija) 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendimu Nr. S-239(7-197/2009) atsakovo 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 patvirtino.

5Pareiškeja V. R. 2009 m. rugsejo 21 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike skunda, kuriame praše panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendima Nr. S-239 (7-197/2009), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 ir Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80.

6Pareiškeja V. R. nurode, jog kartu su vyru J. R. 2004-2005 metais pardave 3 nekilnojamojo turto objektus (dvi komercines, administracines ir prekybos paskirties patalpas ir viena kitos paskirties žemes sklypa), taip pat viena kitos paskirties žemes sklypa pardave pareiškejos motina K. K.: 1) 2004 m. kovo 12 d. pardave 245,29 m² patalpas (parduotuve), esancias (duomenys neskelbtini), Kaune, už 300000 Lt (isigytos 2003 m. lapkricio 11 d. už 300000 Lt); 2) 2004 m. gegužes 27 d. pardave (išmaine i 10000 Lt vertes paveiksla „Vytautas Didysis“) 0,1548 ha žemes sklypo dali (paskirtis - individualiems namams statyti ir eksploatuoti), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2003 m. gruodžio 2 d. iš varžytiniu už 10200 Lt); 3) 2005 m. vasario 9 d. pardave 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 555000 Lt (isigytos 2005 m. sausio 5 d. už 555000 Lt); 4) 2005 m. gruodžio 19 d. pareiškejos motina K. K. už 470000 Lt pardave 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt). Kauno AVMI, ivertinusi minetu sandoriu sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad pareiškeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri prilyginama ekonominei veiklai PVMI kontekste. Pareiškejos motinos parduoto žemes sklypo apmokestinimui taike turinio viršenybes prieš forma principa, t. y. konstatavo, kad realiai sklypa pardave pareiškeja ir jos sutuoktinis, kuriems ir priskirtos šio sklypo pardavimo pajamos. Pareiškejos vertinimu, priimant skundžiamus sprendimus neisigilinta i patikrinimo medžiaga, supainioti faktai ir aplinkybes, sprendimai gristi prielaidomis, abejonemis. Paaiškino, jog niekuomet versliškai neprekiavo nekilnojamuoju turtu, visi sudaryti sandoriai nesiekiant ekonomines naudos, versliškumo, testinumo ar komerciškumo požymiu nera.

7Pareiškeja akcentavo, kad 2004 m. buvo parduotas jos turetas turtas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo isigytas už jos lešas turint tiksla 6 šeimos nariams išspresti gyvenamu patalpu klausima, bet nepavyko pakeisti patalpu paskirties iš negyvenamuju i gyvenamas. Nauda iš pardavimo negauta, toks tikslas keliamas nebuvo. Del patalpu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškeja paaiškino, kad patalpos pirktos už paimta iš banko kredita, pareiškejai jos nebuvo butinos, taciau pardavejas iškele salyga pirkti visas patalpas kartu. Ta patalpu dalis buvo nuomojama, o veliau parduota už ta pacia kaina. Del (duomenys neskelbtini), Kaune, 4,3 aro žemes sklypo mainu paaiškino, kad ji, isigijusi sklypa, kreipesi i bendrasavininkius del sutikimo gavimo, noredama statyti nama, taciau bendrasavininke atsisake duoti sutikima. S. J. ten buvo išsinuomaves gyvenama nama, pastatyta ant pareiškejos žemes sklypo, ir planavo ji pirkti. Negavus bendrasavininkio sutikimo, S. J. pasiule mainyti žemes sklypa i paveiksla. Pareiškeja, neturedama kitos išeities, toki pasiulyma prieme. Sandoris yra gyvenimiškas ir atsitiktinis, neturintis jokiu versliškumo elementu. Vietos mokesciu administratorius niekaip nevertino S. J. pateikto paaiškinimo.

8Del K. K., pareiškejos mamos, parduoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškeja nurode, kad mirus tevui mama norejo gyventi arciau vaiku ir buvo nusprendusi persikelti gyventi i Kauna, kur gyvena visi trys jos vaikai. Namas, kuriame gyveno mama Kedainiuose priklause pareiškejos seseriai A. G., kuri pažadejo mamai, pardavusi nama, pinigus duoti namo Kaune isigijimui. Sesuo A. G. nama Kedainiuose pardave tik 2006 m. gegužes 29 d. ir pinigus, kaip buvo žadejusi, atidave mamai. Mama, Kaune suradusi pakankamai pigu sklypa, kreipesi i pareiškeja del laikino pinigu paskolinimo. Aplink perkama žemes sklypa buvo pastatyti vien gyvenamieji namai, todel buvo manoma, kad sklypo paskirti bus galima pakeisti. Mama atliko visus butinus veiksmus, t.y. kreipesi i Kauno m. savivaldybe raštu del paskirties pakeitimo ir gavo atsakyma, kad pakeisti negalima. Paklausimas ir atsakymas buvo prideti. Kauno miesto Urbanistikos skyrius patvirtino, kad raštas buvo parengtas atsakant i priemimo metu pateikta klausima.

9Pareiškejos manymu, nera reikšminga, jog turtas perleistas praejus neilgam laiko tarpui po jo isigijimo. Pareiškeja tvirtino, jog atskirais atvejais ir ne viena analogiška sandori per trumpa laika sudares gyventojas nelaikomas vykdanciu individualia veikla, jeigu jis per trumpa laiko tarpa parduoda keleta tapaciu daiktu, taciau irodo, kad šis turto pardavimas susijes su jo negalejimu tuo turtu naudotis. Pareiškeja akcentavo, jog tiek LVAT, tiek Inspekcija aiškina, kad siekis gauti pajamu ar kitos ekonomines naudos per testini laikotarpi reiškia, kad gyventojas tam tikra laikotarpi pasikartojanciais sandoriais savo pajamas investuoja i veikla, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikedamasis gauti pelno. Norint individualia veikla atriboti nuo atsitiktiniu sandoriu, turi buti nustatyta, siekiant uždirbti pelna, sudaromu sandoriu sistema, t.y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi tureti veiklos plana, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamu. Patikrinima atlikusi pareigune nepasidomejo, kam turi buti priskirtos pajamos už turta ir pajamas savavališkai paskirste lygiomis dalimis pareiškejai ir jos sutuoktiniui J. R.. Ankstesnius veiksmus atliko pareiškeja, stengdamasi ikurti busta 4 augantiems vaikams. Ji pati deklaravo gautas sumas. Be to, pagal šeimos tarpusavio su vyru susitarima pajamos priklauso V. R..

10Atsakovas Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos atsiliepime i pareiškejos skunda nurode, jog su pareiškejos skundu nesutinka, ji prašo atmesti kaip nepagrista.

11Paaiškino, kad mokestinio ginco esme - pareiškejos vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklos pripažinimas individualia veikla GPMI prasme bei ekonomine veikla PVMI prasme, taip pat turinio viršenybes prieš forma principo taikymas. Del prekybos paskirties patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas pažymejo, kad pareiškeja kartu su sutuoktiniu šias patalpas isigijo 2003 m. lapkricio 11 d., o pardave praejus vos 4 menesiams - 2004 m. kovo 12 d. (jau 2003 m. gruodžio 23 d. išnuomotos UAB „Laustiga“). Šios patalpos isigytos iš juridinio asmens, kuris ten vykde komercine veikla, jos, registro duomenimis, niekada nebuvo gyvenamosios paskirties. Pažymejo, kad pareiškejos teiginiai, jog patalpos pirktos siekiant jose apsigyventi, pagristi tik jos pacios paaiškinimais, nenustatyta, kad ji kreipesi del minetu patalpu paskirties keitimo ar emesi kitu veiksmu, kurie irodytu ketinimus naudoti patalpas asmeniniams poreikiams tenkinti.

12Del i paveiksla išmainyto žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas nurode, kad žemes sklypo dali pareiškeja isigijo iš varžytiniu už 10200 Lt ir tada kreipesi i kitus sklypo bendraturcius del sutikimo gyvenamojo namo statybai gavimo. Negavusi sutikimo, nekilnojamaji turta išmaine i tokios pat vertes paveiksla su S. J., kuris nuomojosi minetame sklype patalpas. Taip pat pateiktas S. J. 2008 m. gegužes 16 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad pareiškejos sutuoktinis J. R. kreipesi i ji, kaip i L. G. igaliotini, del sutikimo leisti statyti gyvenamaji nama, taciau seseriai atsisakius duoti sutikima, S. J. teigia, apie tai informaves J. R.. Pareiškeja nurode, kad negavus sutikimo statyti nama, jiems neliko kito pasirinkimo kaip tik sklypa išmainyti i paveiksla siulomomis salygomis. Atsakovo vertinimu, pareiškejos teiginiai del žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, isigijimo ir pardavimo/mainu, neirodo, jog šio turto mainai - pardavimas 2004 metais buvo atsitiktinis ir susijes su negalejimu tuo turtu naudotis.

13Del 122,76 kv. m ploto patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaiškino, kad byloje nustatyta, jog pareiškeja, jos sutuoktinis J. R. bei jo motina A. R. 2005-01-05 isigijo iš viso 858,83 kv. m patalpas už 3172000 Lt (iš ju 555000 Lt už 122,76 kv. m patalpas). Pareiškeja, jos sutuoktinis bei A. R. patalpoms isigyti su AB SEB Vilniaus banku sudare 2004 m. gruodžio 7 d. kredito sutarti Nr. 0340418072317-14. Patikrinimo metu nustatyta, kad remiantis pareiškejos ir jos sutuoktinio 2005 m. birželio 8 d. vedybine sutartimi 447,90 kv. m patalpos bei 262,27 kv. m patalpos, esancios minetu adresu, priskirtos asmeninei J. R. nuosavybei, 122,76 kv. m patalpos paliktos bendraja sutuoktiniu nuosavybe, 25,90 kv. m. ploto patalpos atiteko A. R.. Pareiškeja kartu su sutuoktiniu (pareiškejos vardu pagal igaliojima veike J. R.) 2005 m. vasario 9 d. patalpas pardave V. M. imonei už ta pacia isigijimo kaina, t. y. 555000 Lt. V. M. imone už iš pareiškejos ir jos sutuoktinio J. R. isigytas patalpas išskaiciavo ir pervede i valstybes biudžeta 83250 Lt GPM, kuri pareiškeja veliau iš mokesciu administratoriaus susigražino (2005 m. kovo 3 d. pateiktas prašymas perskaiciuoti ir gražinti 83250 Lt GPM permoka, išsamus pareiškejos patikrinimas nebuvo atliktas, GPM gražintas 2005 m. balandžio 5 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškeja pastata ruošesi parduoti jau nuo 2005 m. sausio men.: pažyma del minetu patalpu pirkimo-pardavimo sandorio pareiškejai išduota 2005 m.sausio 13 d. (praejus aštuonioms dienoms nuo patalpu isigijimo), patalpas pirkusios imones atstove V. M. 2007 m. gegužes 21 d. paaiškinime Vilniaus AVMI nurode, kad derybas del patalpu isigijimo pradejo jau 2005 metu sausio menesi. Pareiškeja nurode, kad patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, isigijo savo asmeninems reikmems, taciau pasikeitus aplinkybems patalpas turejo skubiai parduoti už ta pacia isigijimo kaina. Taciau minetame paaiškinime pareiškeja nenurode jokiu konkreciu aplinkybiu, salygojusiu toki greita nekilnojamojo turto pardavima.

14Del pareiškejos mamos K. K. 2005 m. liepos 13 d. isigyto ir 2005 m. gruodžio 8 d. parduoto 1,1875 ha žemes sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas nurode, jog byloje nustatyta, kad K. K. 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt nusipirko 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa. Lešu šiam sklypui isigyti jai paskolino pareiškeja pagal 2005 m. liepos 11 d. paskolos sutarti. Ši žemes sklypa K. K. 2005 m. gruodžio 8 d. pardave V. L. už ta pacia kaip isigijimo kaina. V. L. 2005 m. gruodžio 20 d. už isigyjama iš K. K. žemes sklypa 470000 Lt pervede i pareiškejos saskaita. V. L. 2007 m. gegužes 8 d. paaiškinime Taurages AVMI teige, kad derybas del žemes sklypo pardavimo vede su pareiškeja. V. L. teigimu, pareiškeja atstovavo K. K. ir pasirašant bei tvirtinant pardavimo dokumentus pas notara, su ja buvo deramasi del sklypo isigijimo. Pagal J. R. K. K. vardu 2007 m. birželio 1 d. pateiktus paaiškinimus, žemes sklypas isigytas gyvenamojo namo statybai, taciau pasikeitus aplinkybems pareiškejos motina liko gyventi Kedainiuose ir mineta sklypa pardave. 2009 m. sausio 9 d. paaiškinime K. K. nurode, kad žemes sklypa isigijo del to, kad mineta teritorija buvo užstatyta gyvenamaisiais namais, Kaune gyvena jos vaikai. K. K. teige pati ieškojusi žemes sklypo, gavusi informacijos iš pažistamo asmens, del kainos pati derejosi su pardaveju. Nurode, kad žemes sklypa nusprende parduoti negavusi leidimo pakeisti jo paskirties i gyvenamaja. Byloje nustatyta prieštaringa informacija del to, ar K. K. kreipesi i Kauno savivaldybe del informacijos apie sklypo paskirties keitima ir gavo neigiama atsakyma. Patikrinimo metu taip pat apklausti ir asmenys, iš kuriu buvo isigytas minetas sklypas. Atsižvelgiant i byloje nustatytas aplinkybes, trumpa laiko tarpa tarp sklypo isigijimo ir pardavimo dienos, abejoniu kelia K. K. paaiškinimai, kad sklypa ji isigijo, noredama ten isikurti.

15Atsakovas atkreipe demesi i tai, jog iš byloje nustatytu aplinkybiu Kauno AVMI, Inspekcija ir Komisija padare išvada jog žemes pirkimo - pardavimo sandoris K. K. vardu buvo sudarytas formaliai, realiai ši sandori sudare pareiškeja kartu su sutuoktiniu J. R.. Butent pareiškeja vede derybas del sklypo pardavimo, atstovavo savo motinai sudarant sandori notaro biure (tiek isigyjant, tiek parduodant sklypa), sklypui buvo panaudoti pareiškejos šeimos pinigai, pardavus sklypa gauti pinigai taip pat pervesti i pareiškejos saskaita. Sudarius sandori K. K. vardu pareiškeja ir jos sutuoktinis J. R. gavo mokestines naudos. Jei sandoris butu sudarytas pareiškejos vardu, ji, kaip ekonomine veikla vykdantis asmuo, pardavusi PVM objektu esanti žemes sklypa turetu moketi PVM, tuo tarpu pareiškejos motina K. K. ekonomines veiklos minetu laikotarpiu nevykde, todel skaiciuoti pardavimo PVM ji neprivalejo. Atsakovas konstatavo, kad Kauno AVMI pagristai K. K. sudarytam sandoriui taike MAI 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažino, kad realiai sklypa pirko ir pardave pareiškeja ir J. R., bei šio sklypo pardavimo pajamas priskyre pareiškejos ir jos sutuoktinio individualios veiklos pajamoms. Atsakovo nuomone, darytina išvada, kad pareiškejos vykdyta veikla atitiko GPMI 2 straipsnio 7 dalyje numatytus individualia veikla apibudinancius požymius, todel patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpu (122,76 kv. m ploto), esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamos pagristai priskirtos pareiškejos vykdytos individualios prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos pajamoms. Atsakovas pažymejo, kad žemes sklype, esanciame (duomenys neskelbtini), Kaune, statyba, parengus detaluji plana, yra galima, pareiškejos PVM apmokestinamosios pajamos 100000 Lt riba viršijo 2005 m. gruodžio men., todel Inspekcija pagristai nuo šio sklypo pardavimo pajamu (atemus 100000 Lt, kurie, remiantis PVMI 71 straipsnio 1 dalimi, PVM neapmokestinami) apskaiciavo pareiškejai 20593 Lt PVM. Atsižvelgiant i tai, vadovaujantis PVMI 123 straipsnio 1 dalimi, MAI 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi pareiškejai už nesumoketa patikrinimo metu nustatyta nedeklaruota 20593 Lt PVM pagristai apskaiciuota 8657,30 Lt PVM delspinigiu bei vadovaujantis PVMI 123 straipsnio 3 dalimi ir MAI 139 straipsnio nuostatomis pagristai paskirta 2059 Lt PVM bauda.

16Atsakovas atkreipe demesi i tai, kad pareiškeja skunde nurode, jog Kauno AVMI, Inspekcija, ir Komisija nepagristai neatsižvelge i jos 2008 m. gruodžio 10 d. prašyma bei 2009 m. kovo 27 d. jos vyro sutikima pajamas už parduota turta priskirti tik pareiškejai. Pažymejo, kad tai yra šeimos tarpusavio susitarimas ir mokesciu administratorius neturi teises i ji kištis. Remiantis GPMI 5 straipsnio 1 dalimi, GPM objektas yra gyventojo pajamos, remiantis GPMI 9 straipsnio 1 dalimi, individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, iskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben. GPMI 2 straipsnio 7 dalyje apibrežta individualios veiklos savoka, pagal kuria tik tam tikrus požymius atitinkanti asmens veikla gali buti pripažinta individualia veikla. Pagrindas skaiciuoti GPM yra itvirtintas GPMI, kiekvienu atveju, apskaiciuojant mokescius, turi buti nagrinejami istatyme nurodyti požymiai ir aplinkybes. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad pareiškeja kartu su J. R. pirko ir pardave jiems bendraja jungtine nuosavybe priklausanti turta, kuris niekaip nebuvo padalintas, todel gautos pajamos pagristai pripažintos ju abieju pajamomis. Atsakovo nuomone, pareiškejos pateiktas prašymas priskirti pajamas tik jai bei jos sutuoktinio sutikimas šiuo atveju nera pakankamas pagrindas nesilaikyti GPMI nuostatu.

17Atsakovas, atsikirsdama i pareiškejos skunde išdestyta argumenta, jog pagal MAI 136 straipsni atlikus mokestini tyrima, jai turejo buti pranešta apie nustatytus trukumus ir prieštaravimus bei pasiulyta juos ištaisyti, o to nepadarius, neturetu buti skiriamos baudos, pažymejo, kad šiuo klausimu 2008 m. kovo 15 d. nutartyje yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija (administracine byla Nr. A-525-353-08). Šioje byloje teismas yra nurodes, kad pagal MAI 136 straipsni mokesciu administratorius mokesciu moketojui iteikia rašytini siulyma pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesciu deklaracijos ar kitu dokumentu trukumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesciu administratoriaus apie mokesciu moketoja turimai informacijai.

18Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepime pareiškejos skunda praše atmesti kaip nepagrista.

19Atsiliepime paaiškino, kad Mokestiniu gincu komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes pagristai konstatavo, jog pareiškejos 2004 - 2005 metais parduoto turto isigijimui ir pardavimui budingas versliškumas bei komerciškumas. Pareiškejos sudarytu nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoriu analize rodo, kad vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla buvo testine. 2003 - 2005 metais pareiškeja pirko prekybos, administracines, kitos paskirties nekilnojamaji turta, ji nuomojo ir pardavinejo nenaudodama asmeniniams poreikiams. Sandoriai kartojosi, buvo vykdomas nevienkartinis, nuolatinis sandoriu nekilnojamuoju turtu sudarymas. Pareiškejos veikla atitinka Gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 7 dalyje individualia veikla apibudinancius požymius, todel patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, 122,76 kv.m ploto patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamos turi buti priskiriamos prie pareiškejos individualios veiklos pajamu.

Žemesnės instancijos teismas

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškejos V. R. skunda atmete kaip nepagrista.

22Teismas konstatavo, jog pareiškeja, 2004 - 2005 metais sudarydama nekilnojamo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprende su šia veikla susijusius klausimus.

23Jos veikla testine – 2003 - 2005 m. laikotarpiu su sutuoktiniu J. R. isigijo ir pardave 4 nekilnojamojo turto objektus (iskaitant pareiškejos motinos parduota žemes sklypa). Tuo metu, kai mineti objektai buvo jos nuosavybeje, paprastai budavo išnuomojami juridiniams asmenims ju veiklai vykdyti. Del vykdytos veiklos versliškumo požymio teismas pažymejo, kad pareiškejos argumentai, jog visi sklypai/patalpos buvo isigyti asmeniniams poreikiams tenkinti, nepagristi irodymais ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybems. Ekonomines veiklos požymiai iš esmes atitinka individualios veiklos požymius GPMI prasme, todel konstatuotina, kad pareiškeja, kuri vykde individualia veikla, taip pat vykde ir ekonomine veikla PVMI prasme. Komisija pagristai tvirtino, kad visu mokestinio ginco byloje nagrinejamu sandoriu sudarymo aplinkybes panašios - turtas isigyjamas, o veliau parduodamas praejus ne daugiau nei pusei metu nuo isigijimo dienos. Teismas akcentavo, jog pareiškeja kiekvienu atveju teige, kad sieke isigyti turta šeimos poreikiams tenkinti, bet tik nusipirkus turta paaiškedavo, kad jame gyvenamosios valdos sukurti nepavyks. Tai kartojosi visus keturis kartus ir kiekviena karta pareiškeja, pagal jos paaiškinimus, vis iš anksto nepasidomedavo namo statymo galimybemis. Teismo nuomone, tokie pareiškejos veiksmai yra logiškai nepateisinami. Nors pareiškeja 2003 m. lapkricio 11 d. jau buvo isigijusi patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune (2003 m. lapkricio 11 d.), dar nepraejus menesiui (2003 m. gruodžio 2 d.) ji isigijo žemes sklypa ir vel tariamai šeimos poreikiams.

24Teismas atkreipe demesi i tai, kad MAI 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesciu moketojas, nesutinkantis su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciomis mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos. Pagristi reiškia ir tai, kad reikia pateikti naujus irodymus, kurie patvirtintu faktines aplinkybes, salygojancias nustatytos mokescio bazes neteisinguma ar mokescio dydžio apskaiciavimo neteisinguma arba irodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesciu moketojas grindžia savo reikalavima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15-1108/2006). Mokesciu administratorius, atsižvelges i trumpus laiko tarpus tarp nekilnojamojo turto objektu pirkimo ir pardavimo, i pirktu objektu paskirti ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, padare pagrista išvada kad objektai isigyti ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo tarpu pareiškeja atitinkamu irodymu ar nuosekliu paaiškinimu, kurie pagristu jos nurodomas aplinkybes, kad skundai isigyti šeimos poreikiams tenkinti, nepateike. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto isigijimo ir jo perleidimo sandoriu pasikartojimas rodo, jog pareiškeja užsieme prekyba nekilnojamuoju turtu. Visais turto isigijimo atvejais aiškinama, kad ketinta tenkinti asmeninius poreikius, visais atvejais, praejus mažiau, kaip pusei metu, perleidus turta, toki perleidima bandoma argumentuoti jo netinkamumu, ar pasikeitusiomis aplinkybemis. Teismo vertinimu, remiantis 2004 m. balandžio 13 d. Mokesciu administravimo istatymo 96-98 straipsniu nuostatomis, pareiškejai pagristai apskaiciuoti 8657,30 Lt PVM delspinigiai, bei, remiantis MAI 139 straipsnio nuostatomis, pagristai skirta 10 proc. 2059 Lt nesumoketo PVM bauda. Teismas atkreipe demesi i tai, jog yra nustatyta, kad pareiškeja kartu su J. R. pirko ir pardave jiems bendraja jungtine nuosavybe priklausanti turta kuris niekaip nebuvo padalintas, abu sutuoktiniai dalyvavo vykdant veikla, todel gautos pajamos pagristai pripažintos ju abieju individualios veiklos pajamomis. Pareiškejos pateiktas prašymas priskirti pajamas tik jai bei jos sutuoktinio sutikimas šiuo atveju nera pakankamas pagrindas nesilaikyti GPMI nuostatu.

25Teismas akcentavo, kad centrinis mokesciu administratorius prieme 2009 m. rugpjucio 7 d. sprendima Nr. 68-230, kuriame buvo nagrinejamas jos sutuoktinio J. R. sudarytu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriu apmokestinimo klausimas, t. y. nagrinetos iš esmes tos pacios kaip ir šioje byloje faktines aplinkybes. Minetu Inspekcijos sprendimu Kauno AVMI nurodymai pareiškejos sutuoktiniui sumoketi 20593 Lt PVM, 312062 Lt GPM, 2061 Lt valstybinio socialinio draudimo imokas bei su šiais mokesciais susijusias sumas panaikinti. Centrinis mokesciu administratorius tame mokestiniame gince išnagrinejes tas pacias faktines aplinkybes, V. R. ir J. R. atžvilgiu padare skirtingas išvadas, prieme du skirtingus sprendimus. Pasisake, kad J. R. nevykde individualios veiklos, remdamasis tuo, kad sandoriams nebudingas ekonomines naudos siekimas, nes žemes sklypai bei pastatai parduoti už isigijimo kaina, nei pareiškeja, nei jos sutuoktinis pelno negavo. Teismas pažymejo, kad minetas centrinio mokesciu administratoriaus sprendimas niekaip nedaro itakos nagrinejamoje byloje priimamam sprendimui. Teismo nuomone, Komisija šiuo klausimu teisingai pasisake, kad tokia praktika prieštarauja MAI 7, 8 straipsniuose itvirtintiems mokesciu moketoju lygybes, teisingumo ir protingumo principams.

26III.

27Apeliaciniu skundu pareiškeja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti. Apeliacini skunda grindžia pirmosios instancijos teismui išdestytais motyvais bei argumentais, jame papildomai akcentuoja, jog, nagrinedamas byla, pirmosios instancijos teismas neatsake i jos skundo argumentus bei motyvus, neatsižvelge i teismui pateiktus irodymus, neisigilino i skundo esme, o vadovavosi vien Komisijos priimtu sprendimu.

28Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovas be tretysis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdestytais motyvais bei argumentais.

29Teiseju kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

30IV.

31Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis gincas nagrinejamu atveju vyksta del to ar pagristai mokesciu administratorius konstatavo, kad pareiškeja vykde individualia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla (ekonomine veikla Pridetines vertes mokescio istatymo prasme), taip pat ar pagristai, apibudinant pareiškejos motinos parduoto nekilnojamojo turto pajams, taikytas turinio viršenybes prieš forma principas.

32Byloje nustatyta, kad pareiškeja kartu su vyru J. R. 2004 - 2005 metais pardave 3 nekilnojamojo turto objektus (dvi komercines, administracines ir prekybos paskirties patalpas ir 1 kitos paskirties žemes sklypa), taip pat viena kitos paskirties žemes sklypa pardave pareiškejos motina K. K.:

331. 2004 m. kovo 12 d. pardave 245,29 m patalpas (parduotuve), esancias (duomenys neskelbtini), Kaune, už 300000 Lt (isigytos 2003 m. lapkricio 11 d. už 300000 Lt);

342. 2004 m. gegužes 27 d. pardave (išmaine i 10000 Lt vertes paveiksla „Vytautas Didysis") 0,1548 ha žemes sklypo dali (paskirtis - individualiems namams statyti ir eksploatuoti), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2003 m. gruodžio 2 d. iš varžytiniu už 10200 Lt);

353. 2005 m. vasario 9 d. pardave 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 555000 Lt (isigytos 2005 m. sausio 5 d. už 555000 Lt);

364. 2005 m. gruodžio 19 d. pareiškejos motina už 470000 Lt pardave 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa, esanti ( - ), Kaune (isigytas 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt).

37Inspekcija, ivertinusi minetu sandoriu sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad pareiškeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri prilyginama ekonominei veiklai Pridetines vertes mokescio istatymo kontekste. Pareiškejos motinos parduoto žemes sklypo apmokestinimui Inspekcija taike turinio viršenybes prieš forma principa, t. y. konstatavo, kad realiai sklypa pardave pareiškeja ir jos sutuoktinis, kuriems ir priskirtos šio sklypo pardavimo pajamos. Iš pareiškejos gautu pajamu atemus nekilnojamojo turto isigijimo išlaidas, pareiškejai moketinas GPM neapskaiciuotas. Taciau, atsižvelgus i Pridetines vertes mokescio istatymo (2002 m. kovo 5 d. istatymo Nr. IX-751 redakcija) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, sklypo, esancio ( - ), Kaune, pardavimo pajamos pripažintos PVM objektu ir nuo ju pareiškejai papildomai apskaiciuotas 20593 Lt PVM (V. R. mok. byla, b. l. 36 – 42).

38Teiseju kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant i Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtinta individualios veiklos savoka (2002 m. liepos 2 d. istatymo Nr. IX-1007 redakcija), darytina išvada, kad šios veiklos požymiai atitinka ir Pridetines vertes mokescio istatymo (2004 m. sausio 15 d. istatymo Nr. IX-1960 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje itvirtintus ekonomines veiklos požymius, tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-1126/2010, A-556-1073-10 ir kt.). Pagal Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtinta apibrežima individuali veikla suprantama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamu ar kitokios ekonomines naudos per testini laikotarpi: 1) savarankiška bet kokio pobudžio komercine arba gamybine veikla, iskaitant ta, kuria verciamasi turinti verslo liudijima; 2) savarankiška kuryba, profesine ir kita panašaus pobudžio savarankiška veikla, iskaitant ta, kuria verciamasi turint verslo liudijima; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikejo veikla.

39Šiuo aspektu pažymetina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija, aiškindama Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtintus individualios veiklos požymius 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracineje byloje Nr. A5-902/2006 (Administraciniu teismu praktika Nr. 9, p. 44-56) yra konstatavusi, kad vertinant ar gyventojo veikla gali buti kvalifikuojama kaip individuali veikla, butina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, testinumo požymiu ir tokios veiklos tikslo – ekonomines naudos siekimo – buvima, taip pat tokios veiklos priskirtinuma istatyme išvardytoms veiklos rušims. Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, vienas iš pagrindiniu (esminiu) individualios veiklos požymiu – versliškumas (komerciškumas) – reiškia, kad visa individuali veikla nuo pat jos vykdymo pradžios privalo tureti tiksla gauti pajamu ar kitos ekonomines naudos. Nagrinejamu atveju nustatyta, jog pareiškeja ir jos sutuoktinis 2004 – 2005 m. pardave tris nekilnojamojo turto objektus (patalpas (parduotuve), esancias ( - ); 0,1548 ha žemes sklypo dali Kaune, ( - ), Kaune; 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias ( - ), Vilniuje) už ju savikaina, t. y. iš už ta pacia isigijimo kaina, todel akivaizdu, kad vien tik iš ju pardavimo pareiškeja jokios apibrežtos ekonomines naudos negavo, o jokiu papildomu aplinkybiu, galinciu pagristi šios naudos gavima, mokesciu administratorius neirode (byloje nera surinkta duomenu, jog pvz. pareiškejos sudarytu nekilnojamojo turto sandoriu verte neatitiko/ženkliai skyresi nuo tikruju šio turto rinkos kainu, taip pat, jog iš šiu sandoriu gautos lešos buvo naudojamos tolesnei prekybos nekilnojamuoju turtu veiklai vystyti ir pan.).

40Be to, pareiškeja tiek ikiteisminems mokestini ginca nagrinejusioms institucijoms, tiek ir teismui pateike detalius paaiškinimus del šiu sandoriu sudarymo tikslu, kurie iš esmes neatitiko versliškumo (komerciškumo) požymiu. Del patalpu (parduotuves), esancios ( - ) (daugiabucio gyvenamojo namo pirmajame aukšte) pareiškeja nurode, jog šias patalpas buvo planuojama paversti gyvenamosiomis ir taip isigyti didesni gyvenamaji plota pareiškejos šeimai, kuri gyveno jos vyro mamai A. R. priklausanciame name (šios aplinkybes mokesciu administratorius negincija). Analogiškomis aplinkybemis (tikslu statyti gyvenamaji nama bei spresti šeimos busto klausima) buvo isigyta ir žemes sklypo dalis, esanti ( - ), Kaune, kuri parduota nepavykus gauti bendrasavininku sutikimo gyvenamojo namo statybai (šiai aplinkybei patvirtinti pateiktas bendrasavininko S. J. paaiškinimas; J. R. mok. byla, b. l. 87). Tuo tarpu, remiantis pareiškejos paaiškinimais, 122,76 m² prekybos paskirties patalpu, esanciu ( - ), Vilniuje, isigijimo bei pardavimo sandoriai buvo atsitiktiniai, jokia kita prekybos komercines paskirties nekilnojamuoju turtu veikla nebuvo vykdoma (ši fakta taip pat patvirtina pareiškejos patikrinimo metu surinkti duomenys apie jos ir jos sutuoktinio vykdyta prekyba nekilnojamuoju turtu; V. R. mok. byla, b. l. 36). Apibendrinant tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog nagrinejamu atveju, vertinant pareiškejos nekilnojamojo turto sandorius, nebuvo surinkta irodymu, akivaizdžiai patvirtinanciu individualios veiklos požymiu, visu pirma, versliškumo (komerciškumo) požymio buvima. Del šios priežasties konstatuotina, jog mokesciu administratorius nepagristai nusprende, kad pareiškeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri gali buti prilyginama ekonominei veiklai Pridetines vertes mokescio istatymo kontekste.

41Šia išvada taip pat papildomai pagrindžia faktas, jog, nagrinedamas analogiškus sandorius, sudarytus pareiškejos sutuoktinio J. R., mokesciu administratorius pripažino, kad pareiškejos sutuoktinis nevykde individualios veiklos, sudarytiems sandoriams nebudingas ekonomines naudos siekimas, nes žemes sklypai bei pastatai parduoti už isigijimo kaina (Inspekcijos 2009 m. rugpjucio 7 d. sprendimas Nr. 68-230; V. R. mok. byla, b. l. 105 – 115). Inspekcija šiame sprendime taip pat konstatavo, jog Kauno AVMI nesurinko pakankamai irodymu, leidžianciu daryti vienareikšme išvada, kad žemes sklypas, esantis ( - ), Kaune, pareiškejos motinos K. K. vardu isigytas ir parduotas tik formaliai, siekiant mokestines naudos, todel šio sandorio apmokestinimui Kauno AVMI nepagristai taike turinio viršenybes prieš forma principa bei Mokesciu administravimo istatymo (2004 m. balandžio 13 d. istatymo Nr. IX-2112 redakcija) 69 straipsnio nuostatas ir apskaiciavo moketinus mokescius. Atkreiptinas demesys, jog minetas sandoris, susijes su žemes sklypu, esanciu ( - ), Kaune, pareiškejos atžvilgiu priimtame Inspekcijos sprendime buvo ivertintas butent kaip sudarytas siekiant mokestines naudos (V. R. mok. byla, b. l. 12 – 15).

42Vertindama šias aplinkybes teiseju kolegija pažymi, jog vienas iš esminiu mokesciu teisinio reglamentavimo bei mokesciu istatymu igyvendinimo principu yra mokesciu moketoju lygybes principas (Mokesciu administravimo istatymo 7 straipsnis). Remiantis šiuo principu, taikant mokesciu istatymus, visi mokesciu moketojai del šiu istatymu nustatytu salygu yra lygus. Šis principas iš esmes vertintinas kaip konstitucinio asmenu teisines lygybes (lygiateisiškumo) istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms principo, itvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, išraiška mokesciu teiseje. Todel, aiškinant mokesciu moketoju lygybes principo turini, butina atsižvelgti i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine doktrina, kuria remiantis „lygybes istatymui principas reiškia „lygu mata“, kai reikia ta pacia norma taikyti skirtingiems asmenims“. Be to, šis principas ipareigoja „vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai, ir draudžia iš esmes tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai“, taip pat reikalauja, kad „teiseje pagrindines teises ir pareigos butu itvirtintos vienodai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000 m. birželio 30 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Nagrinejamu atveju akivaizdu, jog mokesciu administratorius, nagrinedamas tuos pacius pareiškejos ir jos sutuoktinio bei pareiškejos motinos K. K. sudarytus sandorius, padare skirtingas išvadas apmokestinimo (mokesciu apskaiciavimo prasme), t. y. iš esmes tokias pat (vienodas) faktines aplinkybes vertino skirtingai, kas, savo ruožtu, suponuoja tiek bendrojo konstitucinio asmenu teisines lygybes, tiek ir specialiojo mokesciu teiseje itvirtinto mokesciu moketoju lygybes principo pažeidima.

43Del šios priežasties darytina išvada, jog pareiškejos atžvilgiu priimtas Inspekcijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 68-151 tiek faktiniu, tiek teisiniu požiuriu vertintinas kaip nepagristas ir neteisetas, todel yra naikintinas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant i tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas, byloje priimant nauja sprendima, kuriuo pareiškejos skundas tenkinamas.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutarė

45pareiškejos V. R. apeliacini skunda tenkinti.

46Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima: pareiškejos V. R. skunda patenkinti.

47Panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendima Nr. S-239 (7-197/2009), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 ir Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80.

48Sprendimas neskundžiamas.