- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- A-438-239-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio ir Romano Kliausko (praneejas), sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei, dalyvaujant pareikejos atstovui J. R., vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo pareikejos V. R. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejos V. R. skunda atsakovui Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del sprendimu panaikinimo. .
3I.
4Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atliko pakartotini pareikejos gyventoju pajamu mokescio (toliau – ir GPM), pridetines vertes mokescio (toliau – ir PVM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) imoku ir privalomojo sveikatos draudimo imoku mokestini patikrinima už laikotarpi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir surae 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akta Nr. AU 16-9, kuriame pareikejai papildomai apskaiciavo 29250 Lt, i ju 20593 Lt PVM, 8657 Lt PVM delspinigiu. Kauno AVMI 2009 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.(04)-K3-80 patvirtino 2009 m. vasario 11 d. patikrinimo akta Nr. AU 16-9 ir skyre minimalia 10 proc. dydžio 2059 Lt PVM bauda. Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 68-151 patvirtino Kauno AVMI 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80, kuriuo pareikejai apskaiciuota ir nurodyta papildomai sumoketi 20593 Lt PVM, 8657 Lt PVM delspinigius ir 2059 Lt PVM bauda. Mokestiniu gincu komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau – ir Komisija) 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendimu Nr. S-239(7-197/2009) atsakovo 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 patvirtino.
5Pareikeja V. R. 2009 m. rugsejo 21 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike skunda, kuriame prae panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendima Nr. S-239 (7-197/2009), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 ir Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80.
6Pareikeja V. R. nurode, jog kartu su vyru J. R. 2004-2005 metais pardave 3 nekilnojamojo turto objektus (dvi komercines, administracines ir prekybos paskirties patalpas ir viena kitos paskirties žemes sklypa), taip pat viena kitos paskirties žemes sklypa pardave pareikejos motina K. K.: 1) 2004 m. kovo 12 d. pardave 245,29 m² patalpas (parduotuve), esancias (duomenys neskelbtini), Kaune, už 300000 Lt (isigytos 2003 m. lapkricio 11 d. už 300000 Lt); 2) 2004 m. gegužes 27 d. pardave (imaine i 10000 Lt vertes paveiksla „Vytautas Didysis“) 0,1548 ha žemes sklypo dali (paskirtis - individualiems namams statyti ir eksploatuoti), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2003 m. gruodžio 2 d. i varžytiniu už 10200 Lt); 3) 2005 m. vasario 9 d. pardave 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 555000 Lt (isigytos 2005 m. sausio 5 d. už 555000 Lt); 4) 2005 m. gruodžio 19 d. pareikejos motina K. K. už 470000 Lt pardave 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt). Kauno AVMI, ivertinusi minetu sandoriu sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad pareikeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri prilyginama ekonominei veiklai PVMI kontekste. Pareikejos motinos parduoto žemes sklypo apmokestinimui taike turinio virenybes prie forma principa, t. y. konstatavo, kad realiai sklypa pardave pareikeja ir jos sutuoktinis, kuriems ir priskirtos io sklypo pardavimo pajamos. Pareikejos vertinimu, priimant skundžiamus sprendimus neisigilinta i patikrinimo medžiaga, supainioti faktai ir aplinkybes, sprendimai gristi prielaidomis, abejonemis. Paaikino, jog niekuomet verslikai neprekiavo nekilnojamuoju turtu, visi sudaryti sandoriai nesiekiant ekonomines naudos, verslikumo, testinumo ar komercikumo požymiu nera.
7Pareikeja akcentavo, kad 2004 m. buvo parduotas jos turetas turtas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo isigytas už jos leas turint tiksla 6 eimos nariams ispresti gyvenamu patalpu klausima, bet nepavyko pakeisti patalpu paskirties i negyvenamuju i gyvenamas. Nauda i pardavimo negauta, toks tikslas keliamas nebuvo. Del patalpu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareikeja paaikino, kad patalpos pirktos už paimta i banko kredita, pareikejai jos nebuvo butinos, taciau pardavejas ikele salyga pirkti visas patalpas kartu. Ta patalpu dalis buvo nuomojama, o veliau parduota už ta pacia kaina. Del (duomenys neskelbtini), Kaune, 4,3 aro žemes sklypo mainu paaikino, kad ji, isigijusi sklypa, kreipesi i bendrasavininkius del sutikimo gavimo, noredama statyti nama, taciau bendrasavininke atsisake duoti sutikima. S. J. ten buvo isinuomaves gyvenama nama, pastatyta ant pareikejos žemes sklypo, ir planavo ji pirkti. Negavus bendrasavininkio sutikimo, S. J. pasiule mainyti žemes sklypa i paveiksla. Pareikeja, neturedama kitos ieities, toki pasiulyma prieme. Sandoris yra gyvenimikas ir atsitiktinis, neturintis jokiu verslikumo elementu. Vietos mokesciu administratorius niekaip nevertino S. J. pateikto paaikinimo.
8Del K. K., pareikejos mamos, parduoto žemes sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareikeja nurode, kad mirus tevui mama norejo gyventi arciau vaiku ir buvo nusprendusi persikelti gyventi i Kauna, kur gyvena visi trys jos vaikai. Namas, kuriame gyveno mama Kedainiuose priklause pareikejos seseriai A. G., kuri pažadejo mamai, pardavusi nama, pinigus duoti namo Kaune isigijimui. Sesuo A. G. nama Kedainiuose pardave tik 2006 m. gegužes 29 d. ir pinigus, kaip buvo žadejusi, atidave mamai. Mama, Kaune suradusi pakankamai pigu sklypa, kreipesi i pareikeja del laikino pinigu paskolinimo. Aplink perkama žemes sklypa buvo pastatyti vien gyvenamieji namai, todel buvo manoma, kad sklypo paskirti bus galima pakeisti. Mama atliko visus butinus veiksmus, t.y. kreipesi i Kauno m. savivaldybe ratu del paskirties pakeitimo ir gavo atsakyma, kad pakeisti negalima. Paklausimas ir atsakymas buvo prideti. Kauno miesto Urbanistikos skyrius patvirtino, kad ratas buvo parengtas atsakant i priemimo metu pateikta klausima.
9Pareikejos manymu, nera reikminga, jog turtas perleistas praejus neilgam laiko tarpui po jo isigijimo. Pareikeja tvirtino, jog atskirais atvejais ir ne viena analogika sandori per trumpa laika sudares gyventojas nelaikomas vykdanciu individualia veikla, jeigu jis per trumpa laiko tarpa parduoda keleta tapaciu daiktu, taciau irodo, kad is turto pardavimas susijes su jo negalejimu tuo turtu naudotis. Pareikeja akcentavo, jog tiek LVAT, tiek Inspekcija aikina, kad siekis gauti pajamu ar kitos ekonomines naudos per testini laikotarpi reikia, kad gyventojas tam tikra laikotarpi pasikartojanciais sandoriais savo pajamas investuoja i veikla, i kurios nuolat uždirba pajamas, tikedamasis gauti pelno. Norint individualia veikla atriboti nuo atsitiktiniu sandoriu, turi buti nustatyta, siekiant uždirbti pelna, sudaromu sandoriu sistema, t.y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi tureti veiklos plana, nuosekliai patirti ilaidas iai veiklai ir i vykdomos veiklos gauti pajamu. Patikrinima atlikusi pareigune nepasidomejo, kam turi buti priskirtos pajamos už turta ir pajamas savavalikai paskirste lygiomis dalimis pareikejai ir jos sutuoktiniui J. R.. Ankstesnius veiksmus atliko pareikeja, stengdamasi ikurti busta 4 augantiems vaikams. Ji pati deklaravo gautas sumas. Be to, pagal eimos tarpusavio su vyru susitarima pajamos priklauso V. R..
10Atsakovas Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos atsiliepime i pareikejos skunda nurode, jog su pareikejos skundu nesutinka, ji prao atmesti kaip nepagrista.
11Paaikino, kad mokestinio ginco esme - pareikejos vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklos pripažinimas individualia veikla GPMI prasme bei ekonomine veikla PVMI prasme, taip pat turinio virenybes prie forma principo taikymas. Del prekybos paskirties patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas pažymejo, kad pareikeja kartu su sutuoktiniu ias patalpas isigijo 2003 m. lapkricio 11 d., o pardave praejus vos 4 menesiams - 2004 m. kovo 12 d. (jau 2003 m. gruodžio 23 d. inuomotos UAB „Laustiga“). ios patalpos isigytos i juridinio asmens, kuris ten vykde komercine veikla, jos, registro duomenimis, niekada nebuvo gyvenamosios paskirties. Pažymejo, kad pareikejos teiginiai, jog patalpos pirktos siekiant jose apsigyventi, pagristi tik jos pacios paaikinimais, nenustatyta, kad ji kreipesi del minetu patalpu paskirties keitimo ar emesi kitu veiksmu, kurie irodytu ketinimus naudoti patalpas asmeniniams poreikiams tenkinti.
12Del i paveiksla imainyto žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas nurode, kad žemes sklypo dali pareikeja isigijo i varžytiniu už 10200 Lt ir tada kreipesi i kitus sklypo bendraturcius del sutikimo gyvenamojo namo statybai gavimo. Negavusi sutikimo, nekilnojamaji turta imaine i tokios pat vertes paveiksla su S. J., kuris nuomojosi minetame sklype patalpas. Taip pat pateiktas S. J. 2008 m. gegužes 16 d. paaikinimas, kuriame jis nurodo, kad pareikejos sutuoktinis J. R. kreipesi i ji, kaip i L. G. igaliotini, del sutikimo leisti statyti gyvenamaji nama, taciau seseriai atsisakius duoti sutikima, S. J. teigia, apie tai informaves J. R.. Pareikeja nurode, kad negavus sutikimo statyti nama, jiems neliko kito pasirinkimo kaip tik sklypa imainyti i paveiksla siulomomis salygomis. Atsakovo vertinimu, pareikejos teiginiai del žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, isigijimo ir pardavimo/mainu, neirodo, jog io turto mainai - pardavimas 2004 metais buvo atsitiktinis ir susijes su negalejimu tuo turtu naudotis.
13Del 122,76 kv. m ploto patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaikino, kad byloje nustatyta, jog pareikeja, jos sutuoktinis J. R. bei jo motina A. R. 2005-01-05 isigijo i viso 858,83 kv. m patalpas už 3172000 Lt (i ju 555000 Lt už 122,76 kv. m patalpas). Pareikeja, jos sutuoktinis bei A. R. patalpoms isigyti su AB SEB Vilniaus banku sudare 2004 m. gruodžio 7 d. kredito sutarti Nr. 0340418072317-14. Patikrinimo metu nustatyta, kad remiantis pareikejos ir jos sutuoktinio 2005 m. birželio 8 d. vedybine sutartimi 447,90 kv. m patalpos bei 262,27 kv. m patalpos, esancios minetu adresu, priskirtos asmeninei J. R. nuosavybei, 122,76 kv. m patalpos paliktos bendraja sutuoktiniu nuosavybe, 25,90 kv. m. ploto patalpos atiteko A. R.. Pareikeja kartu su sutuoktiniu (pareikejos vardu pagal igaliojima veike J. R.) 2005 m. vasario 9 d. patalpas pardave V. M. imonei už ta pacia isigijimo kaina, t. y. 555000 Lt. V. M. imone už i pareikejos ir jos sutuoktinio J. R. isigytas patalpas iskaiciavo ir pervede i valstybes biudžeta 83250 Lt GPM, kuri pareikeja veliau i mokesciu administratoriaus susigražino (2005 m. kovo 3 d. pateiktas praymas perskaiciuoti ir gražinti 83250 Lt GPM permoka, isamus pareikejos patikrinimas nebuvo atliktas, GPM gražintas 2005 m. balandžio 5 d.). Byloje nustatyta, kad pareikeja pastata ruoesi parduoti jau nuo 2005 m. sausio men.: pažyma del minetu patalpu pirkimo-pardavimo sandorio pareikejai iduota 2005 m.sausio 13 d. (praejus atuonioms dienoms nuo patalpu isigijimo), patalpas pirkusios imones atstove V. M. 2007 m. gegužes 21 d. paaikinime Vilniaus AVMI nurode, kad derybas del patalpu isigijimo pradejo jau 2005 metu sausio menesi. Pareikeja nurode, kad patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, isigijo savo asmeninems reikmems, taciau pasikeitus aplinkybems patalpas turejo skubiai parduoti už ta pacia isigijimo kaina. Taciau minetame paaikinime pareikeja nenurode jokiu konkreciu aplinkybiu, salygojusiu toki greita nekilnojamojo turto pardavima.
14Del pareikejos mamos K. K. 2005 m. liepos 13 d. isigyto ir 2005 m. gruodžio 8 d. parduoto 1,1875 ha žemes sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas nurode, jog byloje nustatyta, kad K. K. 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt nusipirko 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa. Leu iam sklypui isigyti jai paskolino pareikeja pagal 2005 m. liepos 11 d. paskolos sutarti. i žemes sklypa K. K. 2005 m. gruodžio 8 d. pardave V. L. už ta pacia kaip isigijimo kaina. V. L. 2005 m. gruodžio 20 d. už isigyjama i K. K. žemes sklypa 470000 Lt pervede i pareikejos saskaita. V. L. 2007 m. gegužes 8 d. paaikinime Taurages AVMI teige, kad derybas del žemes sklypo pardavimo vede su pareikeja. V. L. teigimu, pareikeja atstovavo K. K. ir pasiraant bei tvirtinant pardavimo dokumentus pas notara, su ja buvo deramasi del sklypo isigijimo. Pagal J. R. K. K. vardu 2007 m. birželio 1 d. pateiktus paaikinimus, žemes sklypas isigytas gyvenamojo namo statybai, taciau pasikeitus aplinkybems pareikejos motina liko gyventi Kedainiuose ir mineta sklypa pardave. 2009 m. sausio 9 d. paaikinime K. K. nurode, kad žemes sklypa isigijo del to, kad mineta teritorija buvo užstatyta gyvenamaisiais namais, Kaune gyvena jos vaikai. K. K. teige pati iekojusi žemes sklypo, gavusi informacijos i pažistamo asmens, del kainos pati derejosi su pardaveju. Nurode, kad žemes sklypa nusprende parduoti negavusi leidimo pakeisti jo paskirties i gyvenamaja. Byloje nustatyta prietaringa informacija del to, ar K. K. kreipesi i Kauno savivaldybe del informacijos apie sklypo paskirties keitima ir gavo neigiama atsakyma. Patikrinimo metu taip pat apklausti ir asmenys, i kuriu buvo isigytas minetas sklypas. Atsižvelgiant i byloje nustatytas aplinkybes, trumpa laiko tarpa tarp sklypo isigijimo ir pardavimo dienos, abejoniu kelia K. K. paaikinimai, kad sklypa ji isigijo, noredama ten isikurti.
15Atsakovas atkreipe demesi i tai, jog i byloje nustatytu aplinkybiu Kauno AVMI, Inspekcija ir Komisija padare ivada jog žemes pirkimo - pardavimo sandoris K. K. vardu buvo sudarytas formaliai, realiai i sandori sudare pareikeja kartu su sutuoktiniu J. R.. Butent pareikeja vede derybas del sklypo pardavimo, atstovavo savo motinai sudarant sandori notaro biure (tiek isigyjant, tiek parduodant sklypa), sklypui buvo panaudoti pareikejos eimos pinigai, pardavus sklypa gauti pinigai taip pat pervesti i pareikejos saskaita. Sudarius sandori K. K. vardu pareikeja ir jos sutuoktinis J. R. gavo mokestines naudos. Jei sandoris butu sudarytas pareikejos vardu, ji, kaip ekonomine veikla vykdantis asmuo, pardavusi PVM objektu esanti žemes sklypa turetu moketi PVM, tuo tarpu pareikejos motina K. K. ekonomines veiklos minetu laikotarpiu nevykde, todel skaiciuoti pardavimo PVM ji neprivalejo. Atsakovas konstatavo, kad Kauno AVMI pagristai K. K. sudarytam sandoriui taike MAI 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažino, kad realiai sklypa pirko ir pardave pareikeja ir J. R., bei io sklypo pardavimo pajamas priskyre pareikejos ir jos sutuoktinio individualios veiklos pajamoms. Atsakovo nuomone, darytina ivada, kad pareikejos vykdyta veikla atitiko GPMI 2 straipsnio 7 dalyje numatytus individualia veikla apibudinancius požymius, todel patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpu (122,76 kv. m ploto), esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamos pagristai priskirtos pareikejos vykdytos individualios prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos pajamoms. Atsakovas pažymejo, kad žemes sklype, esanciame (duomenys neskelbtini), Kaune, statyba, parengus detaluji plana, yra galima, pareikejos PVM apmokestinamosios pajamos 100000 Lt riba virijo 2005 m. gruodžio men., todel Inspekcija pagristai nuo io sklypo pardavimo pajamu (atemus 100000 Lt, kurie, remiantis PVMI 71 straipsnio 1 dalimi, PVM neapmokestinami) apskaiciavo pareikejai 20593 Lt PVM. Atsižvelgiant i tai, vadovaujantis PVMI 123 straipsnio 1 dalimi, MAI 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi pareikejai už nesumoketa patikrinimo metu nustatyta nedeklaruota 20593 Lt PVM pagristai apskaiciuota 8657,30 Lt PVM delspinigiu bei vadovaujantis PVMI 123 straipsnio 3 dalimi ir MAI 139 straipsnio nuostatomis pagristai paskirta 2059 Lt PVM bauda.
16Atsakovas atkreipe demesi i tai, kad pareikeja skunde nurode, jog Kauno AVMI, Inspekcija, ir Komisija nepagristai neatsižvelge i jos 2008 m. gruodžio 10 d. prayma bei 2009 m. kovo 27 d. jos vyro sutikima pajamas už parduota turta priskirti tik pareikejai. Pažymejo, kad tai yra eimos tarpusavio susitarimas ir mokesciu administratorius neturi teises i ji kitis. Remiantis GPMI 5 straipsnio 1 dalimi, GPM objektas yra gyventojo pajamos, remiantis GPMI 9 straipsnio 1 dalimi, individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos i individualios veiklos, iskaitant pajamas i individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben. GPMI 2 straipsnio 7 dalyje apibrežta individualios veiklos savoka, pagal kuria tik tam tikrus požymius atitinkanti asmens veikla gali buti pripažinta individualia veikla. Pagrindas skaiciuoti GPM yra itvirtintas GPMI, kiekvienu atveju, apskaiciuojant mokescius, turi buti nagrinejami istatyme nurodyti požymiai ir aplinkybes. Nagrinejamu atveju nustatyta, kad pareikeja kartu su J. R. pirko ir pardave jiems bendraja jungtine nuosavybe priklausanti turta, kuris niekaip nebuvo padalintas, todel gautos pajamos pagristai pripažintos ju abieju pajamomis. Atsakovo nuomone, pareikejos pateiktas praymas priskirti pajamas tik jai bei jos sutuoktinio sutikimas iuo atveju nera pakankamas pagrindas nesilaikyti GPMI nuostatu.
17Atsakovas, atsikirsdama i pareikejos skunde idestyta argumenta, jog pagal MAI 136 straipsni atlikus mokestini tyrima, jai turejo buti praneta apie nustatytus trukumus ir prietaravimus bei pasiulyta juos itaisyti, o to nepadarius, neturetu buti skiriamos baudos, pažymejo, kad iuo klausimu 2008 m. kovo 15 d. nutartyje yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija (administracine byla Nr. A-525-353-08). ioje byloje teismas yra nurodes, kad pagal MAI 136 straipsni mokesciu administratorius mokesciu moketojui iteikia raytini siulyma paalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesciu deklaracijos ar kitu dokumentu trukumai ar kai nustatoma, kad ie dokumentai prietarauja kitai mokesciu administratoriaus apie mokesciu moketoja turimai informacijai.
18Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybine mokesciu inspekcija atsiliepime pareikejos skunda prae atmesti kaip nepagrista.
19Atsiliepime paaikino, kad Mokestiniu gincu komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes pagristai konstatavo, jog pareikejos 2004 - 2005 metais parduoto turto isigijimui ir pardavimui budingas verslikumas bei komercikumas. Pareikejos sudarytu nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoriu analize rodo, kad vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla buvo testine. 2003 - 2005 metais pareikeja pirko prekybos, administracines, kitos paskirties nekilnojamaji turta, ji nuomojo ir pardavinejo nenaudodama asmeniniams poreikiams. Sandoriai kartojosi, buvo vykdomas nevienkartinis, nuolatinis sandoriu nekilnojamuoju turtu sudarymas. Pareikejos veikla atitinka Gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 7 dalyje individualia veikla apibudinancius požymius, todel patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, 122,76 kv.m ploto patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamos turi buti priskiriamos prie pareikejos individualios veiklos pajamu.
Žemesnės instancijos teismas
20II.
21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareikejos V. R. skunda atmete kaip nepagrista.
22Teismas konstatavo, jog pareikeja, 2004 - 2005 metais sudarydama nekilnojamo turto pardavimo sandorius, savarankikai sprende su ia veikla susijusius klausimus.
23Jos veikla testine – 2003 - 2005 m. laikotarpiu su sutuoktiniu J. R. isigijo ir pardave 4 nekilnojamojo turto objektus (iskaitant pareikejos motinos parduota žemes sklypa). Tuo metu, kai mineti objektai buvo jos nuosavybeje, paprastai budavo inuomojami juridiniams asmenims ju veiklai vykdyti. Del vykdytos veiklos verslikumo požymio teismas pažymejo, kad pareikejos argumentai, jog visi sklypai/patalpos buvo isigyti asmeniniams poreikiams tenkinti, nepagristi irodymais ir prietarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybems. Ekonomines veiklos požymiai i esmes atitinka individualios veiklos požymius GPMI prasme, todel konstatuotina, kad pareikeja, kuri vykde individualia veikla, taip pat vykde ir ekonomine veikla PVMI prasme. Komisija pagristai tvirtino, kad visu mokestinio ginco byloje nagrinejamu sandoriu sudarymo aplinkybes panaios - turtas isigyjamas, o veliau parduodamas praejus ne daugiau nei pusei metu nuo isigijimo dienos. Teismas akcentavo, jog pareikeja kiekvienu atveju teige, kad sieke isigyti turta eimos poreikiams tenkinti, bet tik nusipirkus turta paaikedavo, kad jame gyvenamosios valdos sukurti nepavyks. Tai kartojosi visus keturis kartus ir kiekviena karta pareikeja, pagal jos paaikinimus, vis i anksto nepasidomedavo namo statymo galimybemis. Teismo nuomone, tokie pareikejos veiksmai yra logikai nepateisinami. Nors pareikeja 2003 m. lapkricio 11 d. jau buvo isigijusi patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune (2003 m. lapkricio 11 d.), dar nepraejus menesiui (2003 m. gruodžio 2 d.) ji isigijo žemes sklypa ir vel tariamai eimos poreikiams.
24Teismas atkreipe demesi i tai, kad MAI 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesciu moketojas, nesutinkantis su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciomis mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos. Pagristi reikia ir tai, kad reikia pateikti naujus irodymus, kurie patvirtintu faktines aplinkybes, salygojancias nustatytos mokescio bazes neteisinguma ar mokescio dydžio apskaiciavimo neteisinguma arba irodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesciu moketojas grindžia savo reikalavima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15-1108/2006). Mokesciu administratorius, atsižvelges i trumpus laiko tarpus tarp nekilnojamojo turto objektu pirkimo ir pardavimo, i pirktu objektu paskirti ir kitas teisikai reikmingas aplinkybes, padare pagrista ivada kad objektai isigyti ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tuo tarpu pareikeja atitinkamu irodymu ar nuosekliu paaikinimu, kurie pagristu jos nurodomas aplinkybes, kad skundai isigyti eimos poreikiams tenkinti, nepateike. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto isigijimo ir jo perleidimo sandoriu pasikartojimas rodo, jog pareikeja užsieme prekyba nekilnojamuoju turtu. Visais turto isigijimo atvejais aikinama, kad ketinta tenkinti asmeninius poreikius, visais atvejais, praejus mažiau, kaip pusei metu, perleidus turta, toki perleidima bandoma argumentuoti jo netinkamumu, ar pasikeitusiomis aplinkybemis. Teismo vertinimu, remiantis 2004 m. balandžio 13 d. Mokesciu administravimo istatymo 96-98 straipsniu nuostatomis, pareikejai pagristai apskaiciuoti 8657,30 Lt PVM delspinigiai, bei, remiantis MAI 139 straipsnio nuostatomis, pagristai skirta 10 proc. 2059 Lt nesumoketo PVM bauda. Teismas atkreipe demesi i tai, jog yra nustatyta, kad pareikeja kartu su J. R. pirko ir pardave jiems bendraja jungtine nuosavybe priklausanti turta kuris niekaip nebuvo padalintas, abu sutuoktiniai dalyvavo vykdant veikla, todel gautos pajamos pagristai pripažintos ju abieju individualios veiklos pajamomis. Pareikejos pateiktas praymas priskirti pajamas tik jai bei jos sutuoktinio sutikimas iuo atveju nera pakankamas pagrindas nesilaikyti GPMI nuostatu.
25Teismas akcentavo, kad centrinis mokesciu administratorius prieme 2009 m. rugpjucio 7 d. sprendima Nr. 68-230, kuriame buvo nagrinejamas jos sutuoktinio J. R. sudarytu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriu apmokestinimo klausimas, t. y. nagrinetos i esmes tos pacios kaip ir ioje byloje faktines aplinkybes. Minetu Inspekcijos sprendimu Kauno AVMI nurodymai pareikejos sutuoktiniui sumoketi 20593 Lt PVM, 312062 Lt GPM, 2061 Lt valstybinio socialinio draudimo imokas bei su iais mokesciais susijusias sumas panaikinti. Centrinis mokesciu administratorius tame mokestiniame gince inagrinejes tas pacias faktines aplinkybes, V. R. ir J. R. atžvilgiu padare skirtingas ivadas, prieme du skirtingus sprendimus. Pasisake, kad J. R. nevykde individualios veiklos, remdamasis tuo, kad sandoriams nebudingas ekonomines naudos siekimas, nes žemes sklypai bei pastatai parduoti už isigijimo kaina, nei pareikeja, nei jos sutuoktinis pelno negavo. Teismas pažymejo, kad minetas centrinio mokesciu administratoriaus sprendimas niekaip nedaro itakos nagrinejamoje byloje priimamam sprendimui. Teismo nuomone, Komisija iuo klausimu teisingai pasisake, kad tokia praktika prietarauja MAI 7, 8 straipsniuose itvirtintiems mokesciu moketoju lygybes, teisingumo ir protingumo principams.
26III.
27Apeliaciniu skundu pareikeja prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti. Apeliacini skunda grindžia pirmosios instancijos teismui idestytais motyvais bei argumentais, jame papildomai akcentuoja, jog, nagrinedamas byla, pirmosios instancijos teismas neatsake i jos skundo argumentus bei motyvus, neatsižvelge i teismui pateiktus irodymus, neisigilino i skundo esme, o vadovavosi vien Komisijos priimtu sprendimu.
28Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovas be tretysis suinteresuotasis asmuo prao apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui idestytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
30IV.
31I bylos medžiagos matyti, jog mokestinis gincas nagrinejamu atveju vyksta del to ar pagristai mokesciu administratorius konstatavo, kad pareikeja vykde individualia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla (ekonomine veikla Pridetines vertes mokescio istatymo prasme), taip pat ar pagristai, apibudinant pareikejos motinos parduoto nekilnojamojo turto pajams, taikytas turinio virenybes prie forma principas.
32Byloje nustatyta, kad pareikeja kartu su vyru J. R. 2004 - 2005 metais pardave 3 nekilnojamojo turto objektus (dvi komercines, administracines ir prekybos paskirties patalpas ir 1 kitos paskirties žemes sklypa), taip pat viena kitos paskirties žemes sklypa pardave pareikejos motina K. K.:
331. 2004 m. kovo 12 d. pardave 245,29 m patalpas (parduotuve), esancias (duomenys neskelbtini), Kaune, už 300000 Lt (isigytos 2003 m. lapkricio 11 d. už 300000 Lt);
342. 2004 m. gegužes 27 d. pardave (imaine i 10000 Lt vertes paveiksla „Vytautas Didysis") 0,1548 ha žemes sklypo dali (paskirtis - individualiems namams statyti ir eksploatuoti), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (isigytas 2003 m. gruodžio 2 d. i varžytiniu už 10200 Lt);
353. 2005 m. vasario 9 d. pardave 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 555000 Lt (isigytos 2005 m. sausio 5 d. už 555000 Lt);
364. 2005 m. gruodžio 19 d. pareikejos motina už 470000 Lt pardave 1,1875 ha kitos paskirties (pramones ir sandeliavimo objektu teritorijos) žemes sklypa, esanti ( - ), Kaune (isigytas 2005 m. liepos 13 d. už 470000 Lt).
37Inspekcija, ivertinusi minetu sandoriu sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad pareikeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri prilyginama ekonominei veiklai Pridetines vertes mokescio istatymo kontekste. Pareikejos motinos parduoto žemes sklypo apmokestinimui Inspekcija taike turinio virenybes prie forma principa, t. y. konstatavo, kad realiai sklypa pardave pareikeja ir jos sutuoktinis, kuriems ir priskirtos io sklypo pardavimo pajamos. I pareikejos gautu pajamu atemus nekilnojamojo turto isigijimo ilaidas, pareikejai moketinas GPM neapskaiciuotas. Taciau, atsižvelgus i Pridetines vertes mokescio istatymo (2002 m. kovo 5 d. istatymo Nr. IX-751 redakcija) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, sklypo, esancio ( - ), Kaune, pardavimo pajamos pripažintos PVM objektu ir nuo ju pareikejai papildomai apskaiciuotas 20593 Lt PVM (V. R. mok. byla, b. l. 36 – 42).
38Teiseju kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant i Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtinta individualios veiklos savoka (2002 m. liepos 2 d. istatymo Nr. IX-1007 redakcija), darytina ivada, kad ios veiklos požymiai atitinka ir Pridetines vertes mokescio istatymo (2004 m. sausio 15 d. istatymo Nr. IX-1960 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje itvirtintus ekonomines veiklos požymius, tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-1126/2010, A-556-1073-10 ir kt.). Pagal Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtinta apibrežima individuali veikla suprantama kaip savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamu ar kitokios ekonomines naudos per testini laikotarpi: 1) savarankika bet kokio pobudžio komercine arba gamybine veikla, iskaitant ta, kuria verciamasi turinti verslo liudijima; 2) savarankika kuryba, profesine ir kita panaaus pobudžio savarankika veikla, iskaitant ta, kuria verciamasi turint verslo liudijima; 3) savarankika sporto veikla; 4) savarankika atlikejo veikla.
39iuo aspektu pažymetina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestine teiseju kolegija, aikindama Gyventoju pajamu mokescio istatymo 2 straipsnio 7 dalyje itvirtintus individualios veiklos požymius 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracineje byloje Nr. A5-902/2006 (Administraciniu teismu praktika Nr. 9, p. 44-56) yra konstatavusi, kad vertinant ar gyventojo veikla gali buti kvalifikuojama kaip individuali veikla, butina nustatyti veiklos savarankikumo, verslikumo, testinumo požymiu ir tokios veiklos tikslo – ekonomines naudos siekimo – buvima, taip pat tokios veiklos priskirtinuma istatyme ivardytoms veiklos ruims. Kaip iaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, vienas i pagrindiniu (esminiu) individualios veiklos požymiu – verslikumas (komercikumas) – reikia, kad visa individuali veikla nuo pat jos vykdymo pradžios privalo tureti tiksla gauti pajamu ar kitos ekonomines naudos. Nagrinejamu atveju nustatyta, jog pareikeja ir jos sutuoktinis 2004 – 2005 m. pardave tris nekilnojamojo turto objektus (patalpas (parduotuve), esancias ( - ); 0,1548 ha žemes sklypo dali Kaune, ( - ), Kaune; 122,76 m² prekybos paskirties patalpas, esancias ( - ), Vilniuje) už ju savikaina, t. y. i už ta pacia isigijimo kaina, todel akivaizdu, kad vien tik i ju pardavimo pareikeja jokios apibrežtos ekonomines naudos negavo, o jokiu papildomu aplinkybiu, galinciu pagristi ios naudos gavima, mokesciu administratorius neirode (byloje nera surinkta duomenu, jog pvz. pareikejos sudarytu nekilnojamojo turto sandoriu verte neatitiko/ženkliai skyresi nuo tikruju io turto rinkos kainu, taip pat, jog i iu sandoriu gautos leos buvo naudojamos tolesnei prekybos nekilnojamuoju turtu veiklai vystyti ir pan.).
40Be to, pareikeja tiek ikiteisminems mokestini ginca nagrinejusioms institucijoms, tiek ir teismui pateike detalius paaikinimus del iu sandoriu sudarymo tikslu, kurie i esmes neatitiko verslikumo (komercikumo) požymiu. Del patalpu (parduotuves), esancios ( - ) (daugiabucio gyvenamojo namo pirmajame aukte) pareikeja nurode, jog ias patalpas buvo planuojama paversti gyvenamosiomis ir taip isigyti didesni gyvenamaji plota pareikejos eimai, kuri gyveno jos vyro mamai A. R. priklausanciame name (ios aplinkybes mokesciu administratorius negincija). Analogikomis aplinkybemis (tikslu statyti gyvenamaji nama bei spresti eimos busto klausima) buvo isigyta ir žemes sklypo dalis, esanti ( - ), Kaune, kuri parduota nepavykus gauti bendrasavininku sutikimo gyvenamojo namo statybai (iai aplinkybei patvirtinti pateiktas bendrasavininko S. J. paaikinimas; J. R. mok. byla, b. l. 87). Tuo tarpu, remiantis pareikejos paaikinimais, 122,76 m² prekybos paskirties patalpu, esanciu ( - ), Vilniuje, isigijimo bei pardavimo sandoriai buvo atsitiktiniai, jokia kita prekybos komercines paskirties nekilnojamuoju turtu veikla nebuvo vykdoma (i fakta taip pat patvirtina pareikejos patikrinimo metu surinkti duomenys apie jos ir jos sutuoktinio vykdyta prekyba nekilnojamuoju turtu; V. R. mok. byla, b. l. 36). Apibendrinant tai, kas idestyta, darytina ivada, jog nagrinejamu atveju, vertinant pareikejos nekilnojamojo turto sandorius, nebuvo surinkta irodymu, akivaizdžiai patvirtinanciu individualios veiklos požymiu, visu pirma, verslikumo (komercikumo) požymio buvima. Del ios priežasties konstatuotina, jog mokesciu administratorius nepagristai nusprende, kad pareikeja vykde individualia prekybos nekilnojamuoju turtu veikla, kuri gali buti prilyginama ekonominei veiklai Pridetines vertes mokescio istatymo kontekste.
41ia ivada taip pat papildomai pagrindžia faktas, jog, nagrinedamas analogikus sandorius, sudarytus pareikejos sutuoktinio J. R., mokesciu administratorius pripažino, kad pareikejos sutuoktinis nevykde individualios veiklos, sudarytiems sandoriams nebudingas ekonomines naudos siekimas, nes žemes sklypai bei pastatai parduoti už isigijimo kaina (Inspekcijos 2009 m. rugpjucio 7 d. sprendimas Nr. 68-230; V. R. mok. byla, b. l. 105 – 115). Inspekcija iame sprendime taip pat konstatavo, jog Kauno AVMI nesurinko pakankamai irodymu, leidžianciu daryti vienareikme ivada, kad žemes sklypas, esantis ( - ), Kaune, pareikejos motinos K. K. vardu isigytas ir parduotas tik formaliai, siekiant mokestines naudos, todel io sandorio apmokestinimui Kauno AVMI nepagristai taike turinio virenybes prie forma principa bei Mokesciu administravimo istatymo (2004 m. balandžio 13 d. istatymo Nr. IX-2112 redakcija) 69 straipsnio nuostatas ir apskaiciavo moketinus mokescius. Atkreiptinas demesys, jog minetas sandoris, susijes su žemes sklypu, esanciu ( - ), Kaune, pareikejos atžvilgiu priimtame Inspekcijos sprendime buvo ivertintas butent kaip sudarytas siekiant mokestines naudos (V. R. mok. byla, b. l. 12 – 15).
42Vertindama ias aplinkybes teiseju kolegija pažymi, jog vienas i esminiu mokesciu teisinio reglamentavimo bei mokesciu istatymu igyvendinimo principu yra mokesciu moketoju lygybes principas (Mokesciu administravimo istatymo 7 straipsnis). Remiantis iuo principu, taikant mokesciu istatymus, visi mokesciu moketojai del iu istatymu nustatytu salygu yra lygus. is principas i esmes vertintinas kaip konstitucinio asmenu teisines lygybes (lygiateisikumo) istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms principo, itvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, iraika mokesciu teiseje. Todel, aikinant mokesciu moketoju lygybes principo turini, butina atsižvelgti i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine doktrina, kuria remiantis „lygybes istatymui principas reikia „lygu mata“, kai reikia ta pacia norma taikyti skirtingiems asmenims“. Be to, is principas ipareigoja „vienodus faktus teisikai vertinti vienodai, ir draudžia i esmes tokius pat faktus savavalikai vertinti skirtingai“, taip pat reikalauja, kad „teiseje pagrindines teises ir pareigos butu itvirtintos vienodai“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000 m. birželio 30 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Nagrinejamu atveju akivaizdu, jog mokesciu administratorius, nagrinedamas tuos pacius pareikejos ir jos sutuoktinio bei pareikejos motinos K. K. sudarytus sandorius, padare skirtingas ivadas apmokestinimo (mokesciu apskaiciavimo prasme), t. y. i esmes tokias pat (vienodas) faktines aplinkybes vertino skirtingai, kas, savo ruožtu, suponuoja tiek bendrojo konstitucinio asmenu teisines lygybes, tiek ir specialiojo mokesciu teiseje itvirtinto mokesciu moketoju lygybes principo pažeidima.
43Del ios priežasties darytina ivada, jog pareikejos atžvilgiu priimtas Inspekcijos 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 68-151 tiek faktiniu, tiek teisiniu požiuriu vertintinas kaip nepagristas ir neteisetas, todel yra naikintinas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 89 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant i tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas, byloje priimant nauja sprendima, kuriuo pareikejos skundas tenkinamas.
44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
Rezoliucinė dalis
Nutarė
45pareikejos V. R. apeliacini skunda tenkinti.
46Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendima ir priimti nauja sprendima: pareikejos V. R. skunda patenkinti.
47Panaikinti Mokestiniu gincu komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. rugpjucio 27 d. sprendima Nr. S-239 (7-197/2009), Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos 2009 m. birželio 5 d. sprendima Nr. 68-151 ir Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2009 m. kovo 25 d. sprendima Nr. (04)-K3-80.
48Sprendimas neskundžiamas.