- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- A-525-353-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vyrokas“
- Advokatai
- Andrius Paulauskas
- Kategorijos
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Paulauskui, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Astai Martišienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vyrokas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vyrokas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui esant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-08 sprendimo Nr. S-3387-(7-359/2006) dalį dėl 69 506,99 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių bei 60 515 Lt PVM baudos.
Paaiškino, kad 2005-08-02 buvo atliktas pareiškėjo mokestinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2005-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš užsienio vieneto Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, tačiau ne nuo visos įsigytos nekilnojamojo turto vertės į biudžetą sumokėjo Pelno mokesčio įstatyme numatytą pelno mokestį prie pajamų šaltinio. Nebaigus šio tyrimo, buvo pradėtas pareiškėjo patikrinimas neteisėtai, buvo pažeista mokestinio tyrimo procedūra neįteikus pareiškėjui pranešimo dėl klaidų pašalinimo, pažeidžiant baudos skyrimo tvarką, nesuteikus pareiškėjui teisės priimti sprendimą dėl pelno mokesčio prie pajamų šaltinio savarankiško sumokėjimo, todėl nesant baudos skyrimo pagrindu tyrimo metu laikytino mokesčių mokėtojo sprendimo, laikytina, kad baudos paskirtos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2003-07-01 iki 2004-07-31 į PVM atskaitą neteisėtai įtraukė pirkimo PVM pagal subrangovų UAB „Versima" KŪB „Versimos būstas", „Versimos pjūklas", „Versimos komanda", „Versimos rąstas", „Versimos drenažas", „Versimos investicija" išrašytas PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus, kadangi ūkinės operacijos PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis neįvyko. Paaiškino, kad 605 149 Lt PVM apskaičiavimo pagrįstumas nėra šio ginčo dalykas, nes pareiškėjas skundžia tik Komisijos sprendimo dalis, susijusias su 69 506 Lt PVM delspinigių ir 60 515 Lt PVM baudos apskaičiavimu. Todėl PVM įstatymo pažeidimo faktas šioje byloje negali būti ginčijamas ir laikytinas įrodytu pagal įsiteisėjusią atsakovo 2006-09-22 sprendimo Nr. 69-425 dalį dėl nurodymo sumokėti 605 149 Lt PVM. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p. nuostatas nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos už nesavalaikį mokesčio sumokėjimą pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 69 506,99 Lt PVM delspinigių. Remiantis PVM įstatymo 123 str. 2 d. ir 4 d., Komisija, nustačiusi svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjui sumažinti paskirtą baudą iki 10 procentų dydžio, paskyrė 60 515 Lt PVM bauda. Akcentavo, kad mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta trūkumų ar prieštaravimų, todėl pareiškėjo atveju yra netaikytinos MAĮ 136 str. 3 d. nuostatos.
Tretysis suinteresuotasis asmuo atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, sutiko su atsakovo nurodytais argumentais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 67 str. mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.).
Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Teismas nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 69 506,99 Lt PVM delspinigių.
Pagal MAĮ 139 str. 1 d., jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias materialios ar procesinės teisės normas pažeidė Komisija, nagrinėdama skundą. Remiantis PVM įstatymo 123 str. 2 d. ir 4 d., Komisijai nustačius svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjui sumažinti paskirtą baudą iki 10 procentų dydžio, buvo paskirta 60 515 Lt PVM bauda. Mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta trūkumų ar prieštaravimų, todėl pareiškėjo atveju yra netaikytinos MAĮ 136 str. 3 d. nuostatos.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad, norint konstatuoti ginčijamų PVM delspinigių bei baudos apskaičiavimo pagrįstumą, pirmiausia reikia nustatyti ir įrodyti patį PVM įstatymo pažeidimo faktą. Ekonominės sankcijos pagal Mokesčio administravimo įstatymo 139 str. 1 dalį bei 96 str. gali būti skiriamos tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sąlygoms. Taigi Mokestinių ginčų komisija privalėjo, nagrinėdama baudų ir delspinigių pagrįstumo klausimą, nagrinėti argumentus dėl PVM įstatymo pažeidimų, dėl kurių ir buvo skirtos baudos bei apskaičiuoti delspinigiai.
Nei teismas, nei Mokestinių ginčų komisija, gavusi pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies dėl 605 149 Lt PVM, PVM įstatymų pažeidimų pagrįstumo, kurių pagrindu buvo apskaičiuoti mokesčiai ir skirtos baudos, bei skundo argumentų dėl jų nenagrinėjo. Skundo dėl PVM atsisakymas nėra mokesčių administratoriaus konstatuotų pažeidimų pripažinimas, todėl norint konstatuoti faktą, kad pareiškėjui delspinigiai ir baudos apskaičiuoti pagrįstai, nepakanka vadovautis vien teisės normomis, reglamentuojančiomis baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo pagrindus. Pastarųjų normų taikymo pagrindas yra PVM įstatymo pažeidimas, kuris pirmiausia ir turi būti nagrinėjamas. Negalima taikyti baudos ir skaičiuoti delspinigių vadovaujantis vien Mokesčių administravimo įstatymu, nes jis nustato sankcijas tik už konkrečius mokesčių įstatymo pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovė posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl 9 290,08 Lt delspinigių, tačiau teismas dėl to sprendime nepasisakė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimu pripažinta, jog Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 3 dalis (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti Finansų ministro įgaliojimai savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 15 punkte ir 127 str. 3 dalyje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl turi būti panaikinti pareiškėjui apskaičiuoti 9 290,08 Lt PVM delspinigiai. Delspinigiai perskaičiuoti nuo 2001-10-01 iki 2004-04-30 taikant 0,01 proc. delspinigių normą per dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė 2006-04-26 patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė 2002-03-05 PVM įstatymo 58 str. 1 d., 64 str., 80 str. 1 d. 3 p. - nuo 2003-07-01 iki 2004-07-31 į PVM atskaitą neteisėtai įtraukė pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai sumažino mokėtiną PVM. Todėl Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai priskaičiavo 605 149 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Vilniaus apskrities VMI, remdamasi PVM įstatymo 123 str. 2 d., 1995-06-28 Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 6 d. ir 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui patikrinimo aktu papildomai priskaičiavo 69 506,99 Lt PVM delspinigių. Vilniaus apskrities VMI 2006-06-27 sprendimu patikrinimo aktas buvo patvirtintas ir nurodyta pareiškėjui sumokėti į biudžetą minėto dydžio PVM bei PVM delspinigius, taip pat buvo papildomai paskirta ir nurodyta sumokėti į biudžetą 181 545 Lt PVM bauda. VMI 2006-09-22 sprendimu patvirtino pareiškėjui nurodytas sumokėti į biudžetą sumas.
Pareiškėjas VMI 2006-09-22 sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai. Po skundo padavimo pareiškėjas Mokestinių ginčų komisijai padavė atsisakymą nuo skundo dalies dėl 605 149 Lt PVM ir 605 149 Lt PVM pavedimu sumokėjo į valstybės biudžetą. Komisija sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl 605 149 Lt PVM paliko nenagrinėtą, VMI 2006-09-22 sprendimo dalį dėl 69 506,99 Lt PVM delspinigių patvirtino ir pakeitė VMI sprendimo dalį dėl 181 545 Lt PVM baudos, sumažinusi ją iki 60 515 Lt.
Mokesčių administratorius pareiškėjui 605 149 Lt mokėtino PVM priskaičiavo nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė PVM įstatymą - į PVM atskaitą neteisėtai įtraukė dalį pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai sumažino mokėtiną PVM. Kadangi pareiškėjas sumokėjo jam mokesčių administratoriaus pareiškėjo patikrinimo metu priskaičiuotą 605 149 Lt PVM ir šioje dalyje atsisakė nuo skundo Mokestinių ginčų komisijoje, darytina išvada, jog pareiškėjas pripažino, jog mokesčių administratorius jam pagrįstai priskaičiavo 605 149 Lt mokėtino PVM, t.y. pripažino padaręs mokesčio įstatymo pažeidimą. Be to, Vilniaus apskrities VMI 2006-06-27 sprendimas ir VMI 2006-09-22 sprendimas dalyje dėl 605 149 Lt PVM yra įsigaliojęs, taigi juo yra įrodytas ir konstatuotas mokesčio įstatymo pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šioje byloje nebereikia iš naujo įrodinėti PVM įstatymo pažeidimo.
Bauda ir delspinigiai yra tiesiogiai susiję su mokesčio įstatymo pažeidimu, kadangi jie priskaičiuojami ir skiriami būtent už mokesčių įstatymų pažeidimus. Todėl nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar delspinigiai ir bauda pareiškėjui paskirti pagrįstai, nepažeista jų skyrimo procedūra, ar pagrįstas paskirtos baudos ir delspinigių dydis.
Pareiškėjo manymu, mokesčių administratorius nepagrįstai pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą nebaigęs mokestinio tyrimo procedūros ir nepagrįstai, nustatęs, kad pareiškėjas nedeklaravo deklaruotino PVM, pradėjo patikrinimą nepasiūlęs pareiškėjui ištaisyti tyrimo metu nustatytus minėtus trūkumus ir prieštaravimus MAĮ 136 str. nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, jei mokesčių administratorius būtų pasiūlęs pareiškėjui ištaisyti tyrimo metu nustatytus trūkumus ir prieštaravimus, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę savarankiškai sumokėti PVM, ir tokiu atveju, remiantis MAĮ 136 str. 3 d., pareiškėjui neturėtų būti skiriama bauda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. MAĮ nenustatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti pradedamas tik tada, kai baigiamas mokestinis tyrimas. Be to, pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo pavedimu, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas (Mokestinių ginčų komisijos bylos Nr. 6.11-05-(7-359/2006) I tomo l. 99). Pareiškėjas šio mokesčio administratoriaus sprendimo neskundė, taigi su mokestinio patikrinimu sutiko. Taip pat pažymėtina, kad pagal MAĮ 136 str. mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį siūlymą pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčių deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį tyrimą, įtarė, kad pareiškėjas tyčia neteisėtai nedeklaravo deklaruotiną PVM ir tokiu būdu tyčia neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį. Tokie mokesčių administratoriaus įtarimai pasitvirtino mokestinio patikrinimo metu. Taigi pareiškėjo padaryti mokesčio įstatymo pažeidimai nėra tolygūs MAĮ 136 str. įvardintiems prieštaravimams ir trūkumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjui įteikti rašytinį siūlymą ištaisyti klaidas. Be to, pažymėtina, kad MAĮ 139 str. 1 d. numatyta, jog bauda skiriama, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruotino mokesčio ir dėl šios priežasties mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, taigi iš šios normos matyti, kad, nustačius minėtą mokesčio įstatymo pažeidimą, bauda skiriama iš karto, be rašytinio pasiūlymo ištaisyti klaidas.
Kaip minėta, bauda pareiškėjui paskirta remiantis MAĮ 139 str. 1 d. - už tai, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo deklaruotino mokesčio ir tokiu būdu neteisėtai sumažino mokėtiną mokestį, o delspinigiai priskaičiuoti remiantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. - už pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamąjį mokestį. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui delspinigiai priskaičiuoti ir paskirta bauda pagrįstai.
Mokestinių ginčų komisijos sprendimu pareiškėjui paskirtos baudos dydis buvo sumažintas iki minimalaus, t. y. iki 10 procentų priskaičiuoto mokėtino mokesčio, taigi daugiau bauda negali būti mažinama. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino mokesčių administratoriaus sprendimu pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimu buvo pripažinta, jog Mokesčių administravimo įstatymo 39 str. 3 dalis (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti Finansų ministro įgaliojimai savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 15 punkte ir 127 str. 3 dalyje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjui turėjo sumažinti mokesčių administratoriaus sprendimu nurodytus sumokėti delspinigius iki atsakovo paskaičiavime nurodyto delspinigių dydžio – iki 59 655,18 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas delspinigių dalyje: keistinas Mokestinių ginčų komisijos 2006-12-08 sprendimo Nr. S-3387-(7-359/2006) 2 punktas, vietoj Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-09-22 sprendimo Nr. 69-425 nurodymo pareiškėjui sumokėti 69 506,99 Lt delspinigius į biudžetą, patvirtinant nurodymą pareiškėjui sumokėti 59 655,18 Lt delspinigius į biudžetą. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti: pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. S-3387-(7-359/2006), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 69-425 patvirtintą nurodymą pareiškėjui UAB „Vyrokas“ sumokėti į biudžetą 69 506,99 Lt delspinigių į nurodymą pareiškėjui UAB „Vyrokas“ sumokėti į biudžetą 59 655,18 Lt delspinigių.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.