- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1373-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18618-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Etavalda“, MB Etavalda
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Etavalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Etavalda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Etavalda“ 1 016,33 Eur skolą, 36,31 palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį, 423,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,28 Eur komisinį banko mokestį. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „MC-BAUCHEMIE“ atsakovei pardavė prekes, tačiau atsakovė pagal jai pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras už prekes neatsiskaitė. Ieškovė nurodė, kad pagal 2025 m. kovo 25 d. su pradine kreditore sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą, registruotu paštu išsiuntė pranešimus apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją atsakovės buveinės adresu bei kitu žinomu adresu, kuriais siuntos nebuvo įteiktos, taip pat 2025 m. kovo 26 d. 9.48 val. atsakovei elektroninio pašto adresu išsiuntė pranešimus apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė MB „Etavalda“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartimi nepripažinta atsakovės skola ieškovei. Atsakovė nurodė, kad laiko UAB „Legal Balance“ netinkama ieškove, nes pateikta reikalavimo perleidimo sutartis šalių nepasirašyta ir negaliojanti, o su pradine kreditore sudaryta sutartimi buvo susitarta, kad jokie duomenys tretiesiems asmenims nebus perduoti. Atsakovė taip pat nesutiko su išieškoma suma.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 016,33 Eur skolą, 36,31 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 052,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,00 Eur žyminį mokestį, 423,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1,28 Eur komisinį banko atlyginimą; valstybės naudai – 9,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedu prie sutarties pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Priešingai nei nurodė atsakovė, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra sąlygos, draudžiančios pradinei kreditorei perleisti reikalavimą į atsakovę. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir esant tokiam susitarimui, jo pažeidimas nereikštų reikalavimo sutarties negaliojimo. Atsakovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, o teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti vien dėl to, kad kartu su ieškiniu kaip priedas ir atsakovei elektroniniu paštu pateikta sutartis ir jos priedas nepasirašytos fiziniais šalių parašais. Reikalavimo perleidimo sutarties 5.6. papunktyje numatyta, kad sutartis bei priedas prie sutarties gali būti pasirašomi apsikeičiant originaliais sutarties ir sutarties priedo egzemplioriais ar apsikeičiant sutarties ir sutarties priedo kopijomis el. paštu, taip pat naujajam kreditoriui pateikus sutartį bei priedą pradiniam kreditoriui per nuotolinę skolų registravimo platformą www.eskolos.lt ar mobiliojoje programėlėje „eSkolos“ (priklausomai nuo to, kokiu būdu pasirašoma sutartis) (oferta) ir pradiniam kreditoriui patvirtinus sutartį bei priedą elektroniniu parašu (Smart-ID, mob. parašu) (akceptas), o elektroniniu būdu patvirtinta sutartis bei priedas prie sutarties prilyginami sandoriams, sudarytiems rašytine forma bei sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinti šalių parašais. Teismas taip pat nenustatė, kad šiuo atveju egzistuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pradinė kreditorė teisėtai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę ir ieškovei priklauso reikalavimo teisė.
Teismas pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-7667-760/2025 buvo panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. teismo įsakymas ir kreditorės UAB „Legal Balance“ pareiškimas skolininkei MB „Etavalda“ laikytas nepaduotu, nes kreditorė per teismo nustatytą 14 dienų nuo pranešimo gavimo terminą nepareiškė ieškinio. Priešingai nei nurodė atsakovė, ši nutartis nereiškė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei pripažintas nepagrįstu, nes šiuo atveju nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. CPK 439 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kreditoriui nepareiškus ieškinio ir dėl to kreditoriaus pareiškimą laikant nepaduotu ir teismo įsakymą panaikinus, tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka, ką šiuo atveju ieškovė ir padarė.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė registruotu paštu 2025 m. kovo 27 d. išsiuntė 2025 m. kovo 26 d. pranešimą apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), bei kitu žinomu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos grąžintos neįteiktos. Ieškovė elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo d. 9.48 val. atsakovei išsiuntė pranešimą apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad reikalavimo perleidimo sutartis šalių nepasirašyta, todėl negaliojanti, o su pradine kreditore sudaryta sutartimi buvo susitarta, jog jokie duomenys tretiesiems asmenims nebus perduoti, tačiau neginčijo aplinkybės, kad gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją. Be to, atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė reikalavimo perleidimo sutarties ir priedo (tiek lietuvių kalba, tiek anglų kalba) kopijas, todėl teismas laikė, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio prasme.
Atsakovė 2025 m. balandžio 28 d. atliko 100 Eur mokėjimą, kurį ieškovė paskirstė pagal CK 6.54 straipsnį ir padengė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pagal kurią kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, 43,84 Eur palūkanas (10,86 Eur palūkanos už nepamokėtą 240,57 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2025 m. balandžio 28 d., 17,02 Eur palūkanos už nepamokėtą 408,59 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. ir 15,96 Eur palūkanos už nepamokėtą 383,33 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 20 d. iki 2025 m. balandžio 28 d.) bei 16,16 Eur skolos sumą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįvykdė su pradine kreditore sudarytos ginčo sutarties nustatytais terminais, o ieškovė perėmė reikalavimo teisęs pagal ginčo sutartį į atsakovę, kuri iš esmės jokių atsikirtimų dėl reikalavimo sumokėti įsiskolinimą už prekes nepareiškė, apsiribodama nurodymu, kad nesutinka su skolos suma, iš atsakovės ieškovei priteisė 1 016,33 Eur skolą (100 Eur – 40 Eur – 43,84 Eur = 16,16 Eur) (1 032,49 Eur – 16,16 Eur = 1 016,33 Eur).
Ieškovė reikalavo priteisti 36,31 Eur palūkanas už pradelstas atsiskaityti 163 dienas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 29 d. iki 2025 m. spalio 8 d. taikant 8 procentų dydžio metinių palūkanų normą (1 016,33 Eur × 8 procentai / 365 dienų × 163 dienos = 36,31 Eur). Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad vėlavo sumokėti ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, atsakovė dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, dėl to iš atsakovės ieškovei priteisė 36,31 Eur palūkanas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Etavalda“ prašo iš dalies panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 841,74 Eur skolą ir 168,35 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ji sutinka, kad turi nepadengtą skolą pradinei kreditorei, kuri atsakovės buhalterijos duomenimis sudaro 841,74 Eur. Atsakovė ir pradinė kreditorė nuolatos bendravo telefonu, nebuvo sprendimo, kad nebus susitarimo derybų keliu. Dėl CK 6.101 straipsnio pirmos dalies: kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Sutarties (duomenys neskelbtini) 3.4. papunktyje numatyta, kad šalys susitaria, kad visais atvejais protingo dydžio išlaidomis bus laikoma suma, neviršijanti 20 procentų viso reikalavimo sumos, kas sudarytų 168,35 Eur, t. y. 20 procentų nuo 841,74 Eur. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo jį atmesti. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tik atsakovei pateikus apeliacinį skundą tapo žinoma, kad ji atliko mokėjimus pradinei kreditorei, apie tokius mokėjimus atsakovė ieškovės nebuvo informavusi. Gavus apeliacinį skundą, ieškovė susisiekė su pradine kreditore, kuri patvirtino, jog iš dalies buvo atsiskaityta ir tik tuomet pradinė kreditorė pervedė ieškovei atitinkamas pinigines lėšas. Taigi likusi atsakovės pagrindinė skola yra 641,20 Eur (neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų). Įvertinus šias aplinkybes, kadangi atsakovė su ieškove pirmosios instancijos teismo sprendimo metu nebuvo atsiskaičiusi (buvo atlikusi dalinius mokėjimus netinkam asmeniui, t. y. pradinei kreditorei), teismas priėmė pagrįstą sprendimą priteisti visą ieškiniu reikalautą skolą. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, o dalinio atsiskaitymo klausimas bus išspręstas teismui išduodant vykdomąjį raštą ne visai teismo sprendimo priteistai sumai, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo bei neatsiskaitys pilnai su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės įvykdymo, pasikeitus sutarties šaliai.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „MC-BAUCHEMIE“ su atsakove MB „Etavalda“ 2024 m. liepos 31 d. sudarė nuolatinę prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1.1. papunktį pardavėja UAB „MC-BAUCHEMIE“ įsipareigojo pateikti pirkėjai (atsakovei) prekes, nurodytas tarp šalių sudarytuose užsakymuose, o pirkėja (atsakovė) įsipareigojo priimti arba atsiimti užsakytas prekes ir apmokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka.
Byloje nėra ginčo, jog pradinė kreditorė UAB „MC-BAUCHEMIE“ atsakovei MB „Etavalda“ sutarties vykdymo metu pardavusi prekes 2024 m. rugsėjo 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. 24001098 255,55 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 3 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. 24001195 408,59 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 19 d. bei 2024 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą MC Nr. 24001196 383,33 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas 2024 m. spalio 19 d. Byloje taip pat neginčijama ir aplinkybė, jog skola pagal nepamokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 1 032,49 Eur sumą. 2025 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedu prie sutarties pradinė kreditorė UAB „MC-BAUCHEMIE“ ieškovei UAB „Legal Balance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė registruotu paštu 2025 m. kovo 27 d. atsakovei išsiuntė 2025 m. kovo 26 d. pranešimą apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), bei kitu žinomu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos grąžintos neįteiktos. Be to, į bylą pateikti ir duomenys, jog ieškovės elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. 09:48 val. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė (apeliantė) MB „Etavalda“ neginčija teismo nustatytų aplinkybių, jog yra gavusi reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, t. y., kad apie reikalavimo perleidimą jai buvo tinkamai pranešta.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas skolos faktas, t. y., kad pirkėja (atsakovė) nėra tinkamai įvykdžiusi 2024 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už prekes. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pažeisdamas jos (atsakovės) teises, netinkamai aiškino 2024 m. liepos 31 d. sutarties 3.4. papunkčio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys sutarties 3.4. papunkčiu susitarė, kad visas ikiteismines ar teismines skolos išieškojimo bei kitas teisnių paslaugų išlaidas atlygina kaltoji šalis. Šalys taip pat susitarė, kad protingomis išlaidomis bus laikoma suma, neviršijanti 20 procentų visos reikalavimo sumos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys sutarties 3.4. papunktyje aptarė tik preliminarias skolos išieškojimo išlaidų sumas, apibrėždamos jų dydį sąvoka „protinga“, tačiau dėl konkrečių dydžių, apimančias ir atstovavimo išlaidas, šiame sutarties punkte susitarta nebuvo. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, atsakovė nekėlė reikalavimo dėl sutarties 3.4. papunkčio nuostatų netinkamo taikymo bei savo atsikirtimų pagrindu nenurodė, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pažeidžia jos (atsakovės) teises ir labiau suvaržo jos prievoles (CPK 312 straipsnis).
CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, 45 punktas). Nurodyto pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 28 punktas). Kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).
Pirmiau aptartą taisyklę papildo CK 6.109 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiųjų asmenų interesus užtikrinančios nuostatos, nustatančios pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą tvarką ir nepranešimo teisinius padarinius. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nors įstatymas nereikalauja informuoti skolininko apie reikalavimo perleidimo faktą, tačiau naujasis kreditorius, neinformuodamas apie tai skolininko, prisiima negatyvių tokio neinformavimo padarinių riziką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2001, p. 148).
Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota, iki ieškinio pareiškimo teisme nebuvo įvykdžiusi reikalavimo pradinei kreditorei UAB „MC-BAUCHEMIE“. Pažymėtina, kad atsakovė nesutiko tiek su skolos dydžiu, tiek su ieškovės su pradine kreditore sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi. Tokių bylos aplinkybių kontekste, atsakovė, disponuodama informacija apie reikalavimo perleidimą ir vertindama, kad kilo ginčas, kam priklauso reikalavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prievolę įvykdyti galėjo įmokėdama sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Laikydamasi pozicijos, kad dėl reikalavimo perleidimo yra kilęs ginčas ir sumokėdama dalį įsiskolinimo pradiniam kreditoriui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė veikė savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis), todėl turi prisiimti iš šio veikimo kilusias neigiamas pasekmes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias reikalavimo tiesės perleidimą, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, o atsakovė MB „Etavalda“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tuo tarpu ieškovė turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.