- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- AS-907-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00174-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Trečiasis asmuo
- S. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. K.) dėl pažymos panaikinimo ir faktų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:I.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. gruodžio 1 d. pažymą „Dėl privalomos mediacijos“ Nr. (11.7Mr)(M-P-21-5563)MPA-10229 (toliau – ir Pažyma); 2) pripažinti, kad Pažyma išduota neturint kompetencijos ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kartu su skundu pareiškėja prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už skundo padavimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pažymos galiojimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
II.
Regionų administracinio teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. K. skundą.Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apskųsti ne jai, o trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. S. K., adresuotą Pažymą, kuria Tarnyba patvirtino, jog S. K. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įgijo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjai apie skundžiamą Pažymą buvo žinoma dar 2022 m. sausio mėn., Kauno apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (Nr. e2-2120-512/2023; 2-2585-559/2025; teisminio proceso Nr. 2-17-3-00036-2022-8), tačiau į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2026 m. sausio 30 d. ir nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau kaip 4 metus.Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, jog, dar 2022 m. sausio mėn. sužinojusi apie Pažymą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms operatyviai ginti, t. y. apskųsti Pažymą. Be to, nebuvo nustatyta jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių ji objektyviai nebūtų galėjusi apskųsti Pažymos per teisės aktuose nustatytą terminą.Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja apie Pažymą žinojo dar 2022 m. sausio mėn., tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2026 m. sausio 30 d., rodė nepakankamai apdairų jos elgesį siekiant apginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.