Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-426-870/2026Proceso Nr. 1-02-5-00026-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,sekretoriaujant Gretai Versockytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. B. gynėjos Daivos Dereškevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 7 d.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,nustatė:I. Nagrinėjamo klausimo esmėN. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, organizuota grupe pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat ir buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, nenustatytiems asmenims koordinuojant veiksmus, kontroliuojant maršrutą bei perdavus informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo iš Baltarusijos Respublikos vietą, būdą, laiką, pasikėsino gabenti užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybių sieną į Lenkijos Respublikos teritoriją:N. M. S. S. dėl savanaudiškų paskatų už pažadėtą piniginį atlygį (40 000 JAV dolerių) kartu su kitais tyrimo metu tiksliau nenustatytais asmenimis ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iškasė tunelį po žeme per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini), prieigose ties valstybės sienos ženklais (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini));2026 m. balandžio 6 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), prieigose ties valstybės sienos ženklais (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) organizuotos grupės narys N. M. S. S. pro tunelį pralindo į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją ir fiziniais veiksmais padėjo 30 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams pralįsti pro tunelį ir jų laukė – tokiu būdu tęsdamas bendrus iš anksto suplanuotus organizuotos grupės narių veiksmus, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir per ją neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, po ko šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kartu eidamas į jos gilumą pėsčiomis.V. S., vykdydamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (300 Eur už asmenį) tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 7 d., 14.22 val., automobiliu ,,Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), prieigas.T. K., vykdydamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (300 Eur už asmenį) tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 6 d., 23.56 val., automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija), atvyko į (duomenys neskelbtini), prieigas (koordinatės (duomenys neskelbtini)).N. B., vykdydamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (150 Eur už asmenį), tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 7 d. 15.35 val., automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija) atvyko į (duomenys neskelbtini), prieigas ir automobilyje laukė valstybės sieną neteisėtai perėjusių užsieniečių, turėdamas tikslą juos gabenti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2026 m. balandžio 7 d. 15.35 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnų.N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2026 m. balandžio 7 d. 15.35 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi N. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. birželio 3 d. nutartimi N. B. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 7 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 7 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius realią grėsmę, kad N. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, įvertinęs kaltinamojo N. B. asmenybę, jo šeiminę bei socialinę padėtį, kaltinimo turinį, sprendė, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo N. B. gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį, kuria N. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, užtikrinančią kaltinamojo dalyvavimą procese.Anot gynėjos, žemesnysis teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo N. B. terminą, netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nepakankamai individualizavo tariamą bėgimo riziką, formaliai įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones bei neatsižvelgė į dabartinę baudžiamojo proceso stadiją.Skundžiamoje nutartyje teismas plačiai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika ir BPK nuostatomis, tačiau, gynėjos įsitikinimu, šių teisės principų nepritaikė individualioms kaltinamojo aplinkybėms. Didelę nutarties dalį sudaro bendro pobūdžio teisės normų bei EŽTT jurisprudencijos citavimas, tačiau konkrečios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų būtinybę ir toliau N. B. taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra išanalizuotos. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad vien nusikalstamos veikos sunkumas ar galima griežta bausmė negali būti savarankiškas pagrindas ilgalaikiam suėmimui, tačiau, gynėjos teigimu, būtent šiomis aplinkybėmis apygardos teismas rėmėsi darydamas galutinę išvadą dėl tolesnio suėmimo kaltinamajam taikymo.Gynėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje nenurodytas nė vienas konkretus faktas, kuris leistų daryti išvadą, kad N. B. būtų bandęs pabėgti, pažeidęs procesinius įpareigojimus, trukdęs ikiteisminiam tyrimui, daręs poveikį liudytojams ar kitaip siekęs išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vien abstrakti prielaida apie galimą slapstymąsi, gynėjos manymu, neatitinka nei EŽTT praktikoje suformuotų standartų, nei individualizuoto kardomosios priemonės vertinimo principo.Skunde pažymima, kad teismo posėdžio metu N. B. paaiškino, jog jis nuo pirmos sulaikymo dienos bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, davė parodymus, neprieštaravo atliekamiems proceso veiksmams, yra pasirengęs vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus ir prireikus visada atvykti į teismo posėdžius, tačiau dėl šių aplinkybių skunde nepasisakyta.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo N. B. galimybę sumokėti 20 000 Eur dydžio užstatą, tačiau žemesnysis teismas nepaaiškino, kodėl buvo pasirinktas būtent toks užstato dydis, kodėl negalėtų būti taikomas mažesnis užstatas ar kitų kardomųjų priemonių derinys. Kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad dirbdamas Lenkijoje per mėnesį gaudavo apie 1 000 Eur dydžio darbo užmokestį, todėl neturi galimybės sumokėti tokio dydžio užstatą. Tačiau, gynėjos įsitikinimu, šios aplinkybės nepatvirtina būtinybės tęsti suėmimą, o tik rodo, kad teismas neindividualizavo alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.Šiuo metu ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, todėl kaltinamasis negali daryti įtakos ikiteisminio tyrimo eigai. Skunde pažymima, kad šiuo metu vis dar nėra paskirta pirmojo teisiamojo posėdžio data, N. B. nėra įteiktas jam suprantama kalba surašytas kaltinamasis aktas. Taigi su kaltinamuoju šiuo metu nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tokia situacija, gynėjos nuomone, pažeidžia proporcingumo ir proceso operatyvumo principus. Esant tokiai proceso stadijai, suėmimo pratęsimo būtinybė turi būti vertinama dar griežčiau, o teismas privalo pateikti naujus ir konkrečius argumentus, pagrindžiančius tolesnį griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Gynėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių apygardos teismas nenurodė.Be to, N. B. yra suimtas nuo 2026 m. balandžio mėnesio, todėl kiekvienas suėmimo pratęsimas privalo būti grindžiamas naujomis, konkrečiomis ir individualiai įvertintomis aplinkybėmis. Anot gynėjos, skundžiamoje nutartyje iš esmės pakartojami bendrieji argumentai, nepateikiant naujų faktinių duomenų, kurie pateisintų tolesnį N. B. laisvės ribojimą. Toks motyvavimas neatitinka nei BPK nuostatų, nei EŽTT suformuotos praktikos.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo N. B. gynėjos skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo N. B. gynėjos skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo N. B. ir kitų kaltinamųjų parodymuose, liudytojų parodymuose, daiktų apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje apygardos teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais teismas darys išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys vertinami tik ta apimtimi, kiek tai yra reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti N. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, todėl egzistuoja pagrindas kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei nustatomos suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju N. B. kaltinamas pasikėsinimu padaryti vieną sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (iki 8 metų). Kardomosios priemonės – suėmimo terminas N. B. nagrinėjamu atveju pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, pagrįstai įvertino ir N. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir už ją gresiančios bausmės griežtumą. Nors, kaip teisingai skunde pažymi kaltinamojo N. B. gynėja, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą įvertino tinkamai kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis aplinkybėmis. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad N. B. Lietuvos Respublikoje nėra saistomas nei socialiniais, nei ekonominiais ryšiais. Jis Lietuvoje negyvena, nedirba, nesimoko, neturi nekilnojamojo ar kito registruoto turto. N. B. iki sulaikymo dirbo ir gyveno Lenkijos Respublikoje, turi Estijos Respublikoje gyvenantį brolį. Taigi jis su Lietuvos Respublika nėra saistomas socialiniais, ekonominiais ar darbiniais ryšiais, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Svarbu pažymėti, kad jis yra kaltinamas dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, kuri buvo iš anksto suplanuota, galimai veikiant pagal iš anksto suderintą ir kruopščiai paruoštą nusikalstamų veikų planą, turi tarptautinį pobūdį – galimai buvo organizuojama ir koordinuojama ir iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Šios aplinkybės sustiprina manymą apie kaltinamojo N. B. galimai turimus nusikalstamus ryšius užsienio valstybėje, kuriais jis, siekdamas išvengti proceso ar gresiančios bausmės, gali pasinaudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia ir N. B. gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad jis bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nebandė bėgti ar kitokiais būdais trukdyti proceso. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, įvertinęs ne tik kaltinamajam N. B. gresiančios bausmės griežtumą, tačiau atsižvelgęs ir į kitus pirmiau aptartus veiksnius, pagrįstai konstatavo, jog vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnysis teismas išsamiai išanalizavo ir motyvuotai pasisakė dėl galimybės N. B. taikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje N. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, tarptautinį elementą, tai, kad kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas socialiniais ir ekonominiais ryšiais, šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, jog nagrinėjamoje situacijoje suėmimą N. B. būtų galima pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones. Atkreipiamas kaltinamojo N. B. gynėjos dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju teismai, spręsdami dėl kardomųjų priemonių taikymo tikslingumo, vertina visas reikšmingas aplinkybes bei asmenį apibūdinančius duomenis. Apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tikslai galėtų būti pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones kompleksiškai kartu su kardomąja priemone – užstatu, kurio dydis būtų ne mažesnis kaip 20 000 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad toks užstato dydis, įvertinus užstato praradimo perspektyvą, veiktų kaip pakankamai atgrasanti ir atimanti norą bėgti priemonė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu N. B. ar jo šeimos nariai neturėti galimybės sumokėti skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje nustatytą užstato sumą, kuri galėtų užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį. Taigi, švelnesnės kardomosios priemonės, pvz. užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas būti namuose, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bent jau šiuo metu, nebūtų pakankamos. Šioje baudžiamojoje byloje N. B. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma daugiau nei 3 mėnesius ir skundžiama nutartimi pratęsta iki 6 mėnesių. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl asmeniui per ilgai taikomos kardomosios priemonės trukmės. Tačiau įvertinus kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pobūdį bei jo laisvės suvaržymo apimtį, svarbu užtikrinti N. B. teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką įgyvendinimą. Atkreipiamas žemesniojo teismo dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BPK 240 straipsnio 1 dalimi, dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu kaltinamasis yra suimtas, teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikomos kardomosios priemonės pobūdis yra adekvatus galimai padaryto nusikaltimo sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui, o N. B. patiriamas laisvės suvaržymas yra pateisinamas ir nepažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Todėl kaltinamojo N. B. gynėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam N. B. (N. B.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.