Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-506-1243/2026Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00026-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 12 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos ir Jurgos Vasiliauskienės,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. B. (N. B.) gynėjos advokatės Daivos Dereškevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 6 d.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Nagrinėjamo klausimo esmėVilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, veikdamas iš savanaudiškų paskatų organizuota grupe pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat ir buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, nenustatytiems asmenims koordinuojant veiksmus, kontroliuojant maršrutą bei perdavus informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo iš Baltarusijos Respublikos vietą, būdą, laiką, pasikėsino gabenti užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybių sieną į Lenkijos Respublikos teritoriją:N. M. S. S. dėl savanaudiškų paskatų už pažadėtą piniginį atlygį (40 000 JAV dolerių) kartu su kitais nenustatytais asmenimis ir nenustatytu laiku iškasė tunelį po žeme per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Baravykinės k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., prieigose ties valstybės sienos ženklais 1161–1162 (koordinatės 54.747864, 25.745625);2026 m. balandžio 6 d. apie 18.35 val. Baravykinės k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., prieigose ties valstybės sienos ženklais 1161–1162 (koordinatės 54.747864, 25.745625) organizuotos grupės narys N. M. S. S. pro tunelį pralindo į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją ir fiziniais veiksmais padėjo 30 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams pralįsti pro tunelį ir jų laukė – tokiu būdu tęsdamas bendrus iš anksto suplanuotus organizuotos grupės narių veiksmus neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir per ją neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kartu eidamas į jos gilumą pėsčiomis;V. S., vykdydamas iš nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (300 eurų už asmenį) tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 7 d. 14.33 val., automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Pridotkų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., prieigas;T. K., vykdydamas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (300 eurų už asmenį) tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 6 d. 23.56 val., automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) atvyko į Markiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., prieigas (koordinatės 54.73273, 25.675358);N. B., vykdydamas iš nenustatyto asmens gautus nurodymus, iš savanaudiškų paskatų – už pažadėtą piniginį atlygį (150 eurų už asmenį) tyčia, turėdamas tikslą Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus neteisėtai valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką perėjusius užsieniečius, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2026 m. balandžio 7 d. 15.35 val., automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) atvyko į Fermos k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., prieigas ir automobilyje laukė valstybės sieną neteisėtai perėjusių užsieniečių, turėdamas tikslą juos gabenti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2026 m. balandžio 7 d. 15.35 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Jurgio Kybarto pasienio užkardos pareigūnų,Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis N. B. buvo laikinai sulaikytas 2026 m. balandžio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi N. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. birželio 3 d. nutartimi N. B. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant 2026 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartimi N. B. skirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant 2026 m. liepos 7 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi kaltinamajam N. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. B. taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu bei padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo N. B. gynėja advokatė D. Dereškevičienė (toliau – kaltinamojo gynėjas) skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Praėjus skundžiamos nutarties suėmimo terminui, kaltinamasis jau būtų suimtas devynis mėnesius, tačiau ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui, o pagrindiniai įrodymai yra surinkti.Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam nustatė vieną suėmimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis). Tokia išvada buvo grindžiama iš esmės tuo, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvos Respublikoje gyveno neilgai, Lietuvos Respublikoje neturi registruoto turto, nuolatinių pajamų ir šeimos narių, tačiau baudžiamojoje byloje nėra konkrečių duomenų, kad jis anksčiau būtų bandęs pabėgti, slapstęsis, nevykdęs jam nustatytų pareigų, naudojęs netikrus dokumentus ar kitaip rodęs ketinimą išvengti teismo. Taigi, prokurorės nurodyti teiginiai, kad kaltinamasis tikrai bėgs, yra tik prielaida, o ne konkrečiais faktais pagrįsta išvada. Nurodoma, kad kaltinamajam gali padėti Lietuvos Respublikoje gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jie yra pasirengę visam bylos nagrinėjimo laikui suteikti gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat būtų padėtų surasti teisėtą darbą statybų srityje arba kitą jo galimybes atitinkantį darbą. Taigi, kaltinamasis galėtų ne tik gyventi konkrečiu teismui žinomu adresu, bet ir teisėtai save išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad N. B. dalyvavimą galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kartu su užstatu. Vis tik švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo paskirtos, nes byloje nebuvo duomenų, ar kaltinamasis arba jam padedantys asmenys galėtų sumokėti ne mažesnį kaip 20 000 Eur dydžio užstatą. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą taip pat nesiaiškino, ar kaltinamasis galėtų sumokėti tokio dydžio užstatą, taip pat nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, kokio dydžio užstatas jiems būtų realiai įmanomas. Todėl 20 000 Eur dydžio užstatas buvo nustatytas nesiaiškinus tikrosios žmonių finansinės padėties. N. B. neturi didelės vertės turto ar stabilių pajamų. Jam padėti pasirengę žmonės yra Lietuvos Respublikoje gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių finansinės galimybės taip pat nėra didelės, ypač atsižvelgiant į dėl karo susidariusią jų padėtį. Jeigu užstato suma yra tokia, kad jos faktiškai neįmanoma sumokėti, užstatas tampa ne realia suėmimo alternatyva, o tik formalia sąlyga, kurios žmogus negali įvykdyti. Jeigu teismas manytų, kad užstatas yra būtinas, jo dydis turėtų būti nustatytas pagal tikrąsias N. B. ir jam padėti galinčių asmenų galimybes.N. B. dalyvavimą procese galima tinkamai užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu arba intensyvia priežiūra, nustačius pareigą gyventi adresu (duomenys neskelbtini), neišvykti iš Lietuvos Respublikos, atiduoti kelionės dokumentus, periodiškai registruotis ir atvykti į kiekvieną teismo posėdį. Prireikus kartu galėtų būti paskirtas ir realioms finansinėms galimybėms proporcingas užstatas. Toks kardomųjų priemonių derinys leistų kontroliuoti N. B. gyvenamąją vietą ir judėjimą, užtikrintų jo dalyvavimą teismo posėdžiuose ir kartu būtų proporcingesnis už tolesnį laikymą suimtam. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota teismui, o kitų suėmimo pagrindų nenustatyta, tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nėra būtinas.Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo N. B. gynėjos advokatės D. Dereškevičienės skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria N. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, kaltinamajam pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinktų duomenų pakanka manyti, kad N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti automobilio įvykio vietos apžiūrų, daiktų apžiūrų, kratų, atpažinimų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, vaizdo įrašuose, liudytojų, įtariamųjų apklausų protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant kaltinamajam N. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam N. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (bėgs) slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.Teisėjų kolegija pažymi, kad N. B. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių (BK 25 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnio 2 dalis) (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijai, padarymu. Kaltinamajam N. B. kaltinimai pareikšti dėl pasikėsinimo gabenti užsieniečius, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenti Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos–Lenkijos Respublikos valstybių sieną į Lenkijos Respubliką. Už šio nusikaltimo padarymą gresia griežta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti (pratęsti) kardomosios priemonės – suėmimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nors pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nėra absoliuti (pakankama) sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, vis tik tai yra reikšmingas veiksnys, vertinant riziką, kad asmuo gali pabėgti, ir kartu su kitomis aplinkybėmis gali pagrįsti galimą asmens pabėgimo (pasislėpimo) riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-305-487/2024, 2024 m. liepos 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-1076/2024 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Idalov v. Russia [GC], 2012, § 145; Garycki v. Poland, 2007, § 47; Chraidi v. Germany, 2006, § 40; Ilijkov v. Bulgaria, 2001, §§ 80-81 ir kt.). Todėl pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas privalo būti įvertintas kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Vertinant galimo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, reikšmingomis laikytinos nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo ryšių – N. B. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be to kaltinamasis (duomenys neskelbtini) Respublikoje turi gyvenantį brolį. Nagrinėjamu atveju vertintinos ir nusikaltimo, dėl kurio N. B. yra kaltinimas, aplinkybės. Nusikalstama veika galimai buvo padaryta bendradarbiaujant su Baltarusijos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir kitais užsienio valstybių piliečiais. Jam inkriminuotas nusikaltimas yra gerai organizuotas, iš anksto suplanuotas, juo buvo siekiama finansinės naudos. Kaltinamasis su Lietuvos Respublika taip pat nėra saistomais jokiais ekonominiais ryšiais. Jis Lietuvos Respublikoje nedirba, negyvena, nesimoko ir neturi jokio nekilnojamojo ar kito registruoto turto. Taigi, šie duomenys, priešingai negu teigia kaltinamojo gynėja, pagrįstai leidžia manyti, kad kaltinamasis, pasinaudodamas turimais ryšiais bei siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos institucijų. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamajam N. B. galėtų padėti Lietuvos Respublikoje gyvenantys bendratautiečiai, kurie leidžia kaltinamajam gyventi viso baudžiamojo proceso metu. Teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo turimų ryšių užsienyje, ypač atsižvelgiant į nusikaltimo tarptautinį pobūdį, sustiprina manymą, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti galimų nepageidaujamų baudžiamojo proceso pasekmių, pakankamai nesudėtingai turimus socialinius ryšius gali nutraukti arba palaikyti pastarajam būnant pasislėpus, tokiu būdu vengiant gresiančios griežtos atsakomybės bei dalyvavimo vykstančiame baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises , numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Be kita ko, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas taip pat yra reikšmingas faktorius, kuris gali atsverti sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą toliau asmenį laikyti suimtą. Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų egzistavimo, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Kaltinamasis N. B. buvo sulaikytas 2026 m. balandžio 7 d. ir nuo šios dienos iki šiol jam taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi bendrai kaltinamasis buvo suimtas šešis mėnesius. Įvertinus jau pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti pasiekti tik N. B. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o pritaikius švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), kaltinamojo judėjimas nebūtų visiškai suvaržytas, kuo pasinaudodamas jis, be kita ko, galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo prokuroro ir teismo, taigi, nebūtų užtikrintas neabejotinas N. B. dalyvavimas baudžiamajame procese. Nors akcentuojama ir tai, kad kaltinamasis galėtų sumokėti užstatą, kurio dydis būtų proporcingas kaltinamojo pajamoms, o ši kardomoji priemonė kartu su kitomis paskirtomis kardomosiomis priemonėmis gali užtikrinti BPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės, įskaitant užstatą, vienodai efektyviai neužtikrins kaltinamojo N. B. dalyvavimo baudžiamajame procese. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, Lietuvos Respublikoje susiklosčiusius kaltinamojo socialinius ir ekonominius santykius, ryšius užsienyje, kitas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad proporcingumo principas, N. B. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas. Taigi, BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta suėmimo taikymo įtariamojo sąlyga nagrinėjamu atveju tenkinama.Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendime byloje Lisovskij prieš Lietuvą (peticijos Nr. 36249/14) pakartota, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu. Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus. Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bulatovič prieš Juodkalniją, peticijos Nr. 67320/10). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatytas joks delsimas iš ikiteisminį tyrimą atlikusių subjektų ar bylą nagrinėjančio teismo. Šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai galimai buvo padaryti 2026 m. balandžio 6 d. Ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai ir byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2026 m. birželio 29 d., bylos medžiagą sudaro septyni tomai, šioje baudžiamojoje byloje kaltinami keturi asmenys. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, baudžiamoji byla pradėta nagrinėti 2026 m. spalio 8 d. Šiuo metu yra suplanuotas dar vienas posėdis 2026 m. spalio 28 d. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas vyksta gana sparčiai, operatyviai. Šiuo atveju suėmimo N. B. tęsimas pateisinamas ir siekiu užtikrinti viešojo intereso netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštą kaltinimą apsauga.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo N. B. gynėjos advokatės D. Dereškevičienės skundą atmeta ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą palieka galioti.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,n u t a r i a :Kaltinamojo N. B. (N. B.) gynėjos advokatės Daivos Dereškevičienės skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi kaltinamajam N. B. (N. B.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Audrius Juozapavičius Linas ŠiukštaJurga Vasiliauskienė