Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Telšių hidrostatyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės įsitikinimu, tiekėjos UAB „Telšių hidrostatyba“ su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ išduotas atitikties sertifikatas Nr. 25154/2.17 neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir negali objektyviai ir nešališkai patvirtinti, kad UAB „Telšių hidrostatyba“ savo veikloje taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus, reglamentuotus standarto LST EN ISO/IEC 17021-1:2015 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įstaigoms, atliekančioms vadybos sistemų auditą ir sertifikavimą“ (toliau – ir Standartas).

UAB „Isolita“ išduotas atitikties sertifikatas Nr. 25154/2 (toliau – ir Sertifikatas) nepatvirtina, kad UAB „Telšių hidrostatyba“ savo veikloje taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus, kadangi sertifikatą išdavusi įstaiga neatitinka privalomų nepriklausomumo, nešališkumo ir sertifikavimo įstaigoms keliamų reikalavimų. UAB „Isolita“ ne tik sertifikavo UAB „Telšių hidrostatyba“, bet ir atliko jos vidaus auditą. Remiantis viešai skelbiama informacija, UAB „Isolita“ klientams visų pirma teikia konsultavimo paslaugas vadybos sistemų diegimo klausimais, todėl, tikėtina, kad UAB Isolita“ sertifikavo ne tik savo pačios audituotas, bet ir savo pačios įdiegtas UAB „Telšių hidrostatyba“ aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Atitinkamai, tokia sertifikavimo įstaiga, kuri sertifikuoja savo pačios įdiegtas ir (ar) audituotas sistemas negali būti laikoma nešališka ir vertinama kaip nepriklausoma.

Be to, Sertifikato išdavimo dieną 2025 m. spalio 10 d. UAB „Telšių hidrostatyba“ neturėjo kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vykdyti ypatingojo statinio statybos darbus. Todėl trečiojo asmens audito metu objektyviai negalėjo būti surinkta ir patikrinta informacija apie trečiojo asmens vykdomus statybos darbus ypatinguose statiniuose. UAB „Telšių hidrostatyba“ turimas Sertifikatas taip pat buvo išduotas galimai nesilaikant Standarto 9.5.3.1 papunkčio reikalavimų dėl informacijos, kurią audito grupė pateikia sertifikavimo įstaigai sprendimui dėl sertifikavimo priimti, apimties. Trečiojo asmens Sertifikate prie jo išdavimo pagrindų atitinkami duomenys nėra nurodyti, todėl darytina išvada, kad šie duomenys nebuvo pateikti ir (ar) vertinti.

UAB „Isolita“ negali būti laikoma atitikties vertinimo subjektu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo 4 straipsnyje, kadangi ji neatitinka atitikties vertinimo įstaigoms taikomų teisės aktų ir standartų reikalavimų. Pavyzdžiui, Standarto 8.1 papunktyje „Vieša informacija“ yra nurodyta, kokią konkrečią informaciją privalo viešai skelbti sertifikavimo įstaigos, tačiau UAB „Isolita“ šios privalomos informacijos neskelbia. Galiausiai, UAB „Isolita“ išduotas Sertifikatas negali būti vertinamas kaip lygiavertis dokumentas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nurodytų lygiavertėms priemonėms keliamų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neįvertino esminių ieškovės argumentų, o sprendimą atmesti ieškinį grindė dviem, ieškovės vertinimu, nemotyvuotomis ir nepagrįstomis išvadomis: 1) kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Isolita“ atliko trečiojo asmens UAB „Telšių hidrostatyba“ vidaus auditą, ir 2) kad trečiasis asmuo UAB „Telšių hidrostatyba“ pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog savo veikloje realiai taiko aplinkos apsaugos vadybos priemones. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, o ne išsamiu ir objektyviu byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų įvertinimu, todėl yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – sprendimo motyvų nebuvimą.

Vidaus audito rezultatų akto Nr. 1 turinio trūkumai ir neatitikimai Standarto reikalavimams leidžia daryti išvadą, kad Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1 negali būti laikomas sertifikavimo audito ataskaita (ir kelia pagrįstų įtarimų, ar sertifikavimo auditas apskritai buvo atliktas), todėl tokio dokumento pagrindu išduotas Sertifikatas negali būti laikomas nepriklausomos įstaigos išduotu sertifikatu bei patikimu įrodymu, jog trečiasis asmuo savo veikloje taiko aplinkos apsaugos vadybos standartų reikalavimus. Teismas, nors ir pripažinęs, kad Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1 neatitinka sertifikavimo audito ataskaitai keliamų reikalavimų, nepasisakė, ar pagal tokį, Standarto reikalavimų neatitinkantį aktą, išduotas Sertifikatas gali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo.

UAB „Isolita“ ne tik sertifikavo trečiojo asmens vadybos sistemas, bet ir prisidėjo prie jų įdiegimo, t. y. rengė procedūrų vadovus ir kitus dokumentus. Vienas iš atsakovės pateiktų dokumentų yra pavadintas „ISO DDS diegimo programa su ženklu”. Šiame dokumente yra pateiktas įvairių UAB „Telšių hidrostatyba“ kokybės vadybos sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos procedūrų dokumentų sąrašas. Tačiau šio dokumento dešiniajame kampe yra vaizduojamas ir UAB „Isolita“ prekinis ženklas, pdf failo pavadinimas yra „ISO DDS diegimo programa su ženklu“, o paties failo metaduomenyse nurodytas pavadinimas yra „ISO diegimo planas“, dokumento sukūrimo data ir laikas sutampa su UAB „Isolita“ pateikto paaiškinimo pasirašymo data ir laiku. Aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių, kad dokumentas buvo sudarytas tik tada, kai atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl papildomų duomenų pateikimo. Teismas dėl šių aplinkybių iš viso nepasisakė.

Nors trečiasis asmuo Sertifikato išdavimo metu, t. y. 2025 m. spalio 10 d., turėjo teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu, tačiau ne visose srityse: teisė statybos darbus vykdyti ypatinguose statiniuose, priskirtuose statinių grupėms kiti transporto statiniai, kiti inžinerinių tinklų statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, trečiajam asmeniui buvo suteikta tik nuo 2025 m. gruodžio 23 d. Vadinasi, šių sričių objektyviai nebuvo įmanoma audituoti dėl atitikties standarto LST EN ISO 14001 reikalavimams.

Ginčo dalyką sudaro ne tai, ar trečiasis asmuo savo veikloje taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemas, bet tai, ar trečiojo asmens su pasiūlymu pateikti duomenys leido perkančiajai organizacijai pagrįstai nuspręsti dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams dėl aplinkos apsaugos vadybos taikymo. Todėl teismas, spręsdamas dėl ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo, trečiojo asmens su tripliku pateiktų papildomų dokumentų negalėjo vertinti. Be to, trečiojo asmens su pasiūlymu pateikti įrodymai turėjo būti vertinami ne pagal „pakankamumo“, o pagal „lygiavertiškumo“ kriterijų.

Trečiojo asmens nei su pasiūlymu pateiktas Sertifikatas, nei vėliau Pirkime pateikti papildomi dokumentai negali būti laikomi lygiaverčiais įrodymais, kadangi jie neatitinka Aprašo 10 punkte nurodytų lygiaverčių įrodymų turiniui keliamų reikalavimų. Nė viename iš dokumentų nėra nustatyti reikšmingiausi aplinkos apsaugos aspektai, kuriems poveikį daro arba gali daryti trečiojo asmens vykdoma veikla. Kokybės aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadove nustatyta įmonės politika bei įmonės tikslai niekaip nėra susiję su aplinkosauga ir siekiu atitikti kokius nors konkrečius aplinkos apsaugos reikalavimus. Tikslų pasiekimo planas yra 6 metų senumo. Nėra pateiktas konkretus aplinkosauginių ir avarinių situacijų valdymo planas. Nors dokumente pavadinimu „ISO DDS diegimo programa su ženklu” yra pateiktas įvairių dokumentų sąrašas, tačiau vien tokio sąrašo pateikimas nepatvirtina sąraše nurodytų dokumentų egzistavimo ar dokumentų turinio atitikties Aprašo 10 punkte nurodytiems reikalavimams.

Dėl atsakovės atsakymo į pretenziją nemotyvavimo ir dėl naujos faktinės aplinkybės – trečiojo asmens Sertifikato vertinimo kaip lygiaverčio – atskleidimo tik teisme, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepasisakė.

Vien dokumento pasirašymas kvalifikuotu parašu nepagrindžia pačio dokumento sukūrimo datos, nes tai galėjo būti tik dokumento papildomas patvirtinimas. Trečiojo asmens dokumento panaudojimas su UAB „Isolita“ prekinių ženklu savaime nepagrindžia aplinkybės, kad būtent UAB „Isolita“ dokumentas buvo parengtas atlygintinai ir pan. Atsakovė nekėlė kvalifikacijos reikalavimo dėl teisės vykdyti ypatingojo statinio statybos darbus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai nuspręsti, kad UAB „Isolita“ yra nepriklausoma įstaiga.

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad lygiaverčiai aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai gali būti grindžiami Aprašo 10.1-10.6 papunkčių nuostatomis, t. y. gali būti taikoma tik kaip viena iš įrodymų priemonių. Apraše nėra detalizuotas ir reglamentuotas pagrindžiančių dokumentų apimtis ir detalumas. Nors atsakovė ir įvertino trečiojo asmens pateiktus papildomus dokumentus Pirkimo procedūros metu kaip pakankamus įrodymus, trečiojo asmens teismui buvo pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys UAB „Telšių hidrostatyba“ gebėjimą laikytis kokybės vadybos priemonių.

Nors atsakovė nepateikė detalaus atsakymo į pretenziją, tačiau papildomai Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje 2026 m. kovo 20 d. pateikė susipažinti UAB „Isolita“ pateiktus dokumentus / paaiškinimus bei Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą konsultaciją. Ieškovė galėjo įsitikinti, kad UAB „Isolita“ pateiktas Sertifikatas ir kiti dokumentai pagrindžia, jog UAB „Telšių hidrostatyba“ atitinka Pirkimo sąlygų 4 priedo keliamą reikalavimą.

Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė UAB „Isolita“ išduotą Sertifikatą. UAB „Isolita“ nėra susijusi su trečiuoju asmeniu jokiais ryšiais nei per akcininkus, nei per naudos gavėjus. Sertifikate nurodyta, kad jo išdavimo pagrindas yra trečiojo asmens direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. TH-10 „Dėl integruotos vadybos sistemos įdiegimo įmonėje“, UAB „Isolita“ 2025 m. spalio 3 d. Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1. Taigi, akivaizdu, kad trečiasis asmuo įdiegė aplinkos apsaugos kokybės vadybos sistemą, o UAB „Isolita“ tik patikrino jos atitikimą Standartui.

UAB „Isolita“ 2026 m. balandžio 20 d. rašte „Paaiškinimas dėl civilinėje byloje Nr. e2-308-883/2026 keliamų nepagrįstų abejonių dėl UAB „Isolita“ išduoto sertifikato“ nurodė, kad jokių vadybos sistemų konsultavimo paslaugų neteikė. Akivaizdu, kad UAB „Isolita“, kaip paslaugų teikėja, geriau nei apeliantė žino, kokias paslaugas ji teikė. Jokių tiesioginių įrodymų, kad UAB „Isolita“ būtų teikusi konsultavimo paslaugas, išskyrus savo samprotavimus bei interpretacijas, apeliantė nepateikė.

Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad trečiasis asmuo 2025 m. gruodžio 23 d. įgijo teisę (atestatą) vykdyti kitų transporto statinių, kitų inžinerinių tinklų statinių, kitų inžinerinių statinių, taip pat minėtų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje statybos darbus. Pasirengimas atestavimui buvo pradėtas iš anksto, todėl natūralu, kad ir sertifikavimas buvo atliktas atsižvelgiant į šiuos planus. Teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui įsidiegti aplinkos apsaugos kokybės vadybos sistemą tose srityse, kuriose ūkio subjektas planuoja vykdyti veiklą.

Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė Sertifikatą. Visi kiti papildomi dokumentai buvo pateikti tik po to, kai apeliantė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai ir išreiškė abejones dėl trečiojo asmens turimo Sertifikato. Dalį minėtų dokumentų perkančioji organizacija surinko savo iniciatyva iš UAB „Isolita“, nagrinėdama apeliantės pretenziją. Todėl visi šie dokumentai nėra lygiaverčiai Sertifikatui, jie tik patvirtina, kad UAB „Isolita“ pagrįstai išdavė Sertifikatą ir trečiasis asmuo savo veikloje tinkamai taiko aplinkos apsaugos vadybos priemones.

Procesiniuose dokumentuose apeliantė ginčija ne pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, bet tai, kad UAB „Isolita“ tariamai netinkamai atliko trečiojo asmens sertifikavimo procedūras ir nepagrįstai išdavė Sertifikatą, t. y. apeliantė iš esmės ginčija ne perkančiosios organizacijos sprendimus, bet UAB „Isolita“ sprendimą išduoti Sertifikatą. Toks teisių gynybos būdas, kai tiekėjas viešųjų pirkimų byloje ginčija ne perkančiosios organizacijos sprendimus, bet įstaigų, kurios išduoda atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms patvirtinančius dokumentus, veiklą bei sprendimus yra ydingas. Apeliantės ieškinyje ir skunde keliami klausimai dėl tinkamo ar netinkamo sertifikavimo procedūrų atlikimo nėra ginčas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai yra ginčas dėl sertifikavimo. Todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas ne tik dėl to, kad yra nepagrįstas, bet ir dėl to, jog apeliantė, teikdama ieškinį viešųjų pirkimų byloje, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą „Susisiekimo komunikacijų paskirties Valančiaus g. Telšių m. Telšių r. kapitalinio remonto ir inžinerinių tinklų naujos statybos (...) darbai“ (pirkimo Nr. 5670440, toliau – Pirkimas).

2025 m. gruodžio 15 d. UAB „Telšių hidrostatyba“ (trečiasis asmuo) pateikė pasiūlymą Pirkime, kartu su pasiūlymu pateikė UAB „Isolita“ 2025 m. spalio 10 d. išduotą atitikties sertifikatą Nr. 25154/2.

2025 m. gruodžio 16 d. ieškovė UAB „Telšių keliai“ pateikė pasiūlymą Pirkime.

2026 m. sausio 13 d. atsakovė informavo tiekėjus, kad Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pripažino UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymą, ieškovės UAB „Telšių keliai“ pasiūlymas liko antroje vietoje.

2026 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2026 m. kovo 12 d. raštu „Dėl pateiktos pretenzijos“ atmetė.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu supaprastinto viešojo pirkimo „Susisiekimo komunikacijų paskirties Valančiaus g. Telšių m. Telšių r. kapitalinio remonto ir inžinerinių tinklų naujos statybos (...) darbai“ sąlygas, sudaryta pasiūlymų eilė, pirmoje pasiūlymų eilės vietoje įrašant UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymą ir UAB „Telšių hidrostatyba“ pasiūlymas pripažintas Pirkimo laimėtoju.

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar perkančioji organizacija pagrįstai pripažino UAB „Telšių hidrostatyba“ atitinkančia Pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus ir teisėtai jos pasiūlymą pripažino laimėjusiu.

Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, teigdama, kad UAB „Telšių hidrostatyba“ kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ išduotas Sertifikatas negalėjo būti laikomas tinkamu jos atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui įrodymu. Ieškovės teigimu, sertifikatą išdavusi įstaiga nebuvo nepriklausoma, nes galimai dalyvavo diegiant tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir atliko jo vidaus auditą, todėl negalėjo objektyviai atlikti sertifikavimo procedūros. Be to, ieškovė nurodė, kad nei kartu su pasiūlymu pateiktas sertifikatas, nei vėliau pateikti papildomi dokumentai nepatvirtina, jog UAB „Telšių hidrostatyba“ faktiškai taiko aplinkos apsaugos vadybos priemones pagal ISO 14001:2015 standarto ar jam lygiaverčius reikalavimus.

Atsakovė ir trečiasis asmuo su šiais argumentais nesutiko, nurodydami, kad UAB „Isolita“ yra nepriklausoma sertifikavimo įstaiga, tarp jos ir UAB „Telšių hidrostatyba“ nėra tokių priklausomumo ryšių, kurie galėtų kelti abejonių dėl sertifikavimo objektyvumo, o sertifikatas išduotas, įvertinus paties tiekėjo įdiegtą ir taikomą aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Jų teigimu, Pirkimo sąlygos nereikalavo, kad sertifikatą išduotų būtent akredituota įstaiga, o UAB „Telšių hidrostatyba“ pateiktų dokumentų visuma patvirtino, jog tiekėjas faktiškai taiko aplinkos apsaugos vadybos priemones.

Taigi byloje spręstina, ar perkančioji organizacija pagrįstai pripažino UAB „Telšių hidrostatyba“ pateiktą sertifikatą tinkamu ir pakankamu jos atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimui įrodymu, ar sertifikatą išdavusi UAB „Isolita“ atitiko nepriklausomai sertifikavimo įstaigai keliamus reikalavimus, taip pat ar perkančioji organizacija, nagrinėdama ieškovės pretenziją, pagrįstai vertino papildomai gautus dokumentus ir paaiškinimus, kuriais buvo tikrinama ir aiškinama pasiūlymo pateikimo metu egzistavusi UAB „Telšių hidrostatyba“ atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Kartu vertintina, ar perkančioji organizacija, atsižvelgdama į šių duomenų visumą, teisėtai atmetė ieškovės pretenziją.

Dėl UAB „Isolita“ nepriklausomumo ir apeliantės argumentų dėl sertifikato tinkamumo

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad trečiojo asmens UAB „Telšių hidrostatyba“ kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ išduotas aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatas negalėjo būti laikomas tinkamu tiekėjo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams įrodymu. Apeliantės vertinimu, UAB „Isolita“ negali būti laikoma nepriklausoma sertifikavimo įstaiga, nes, kaip teigiama skunde, ji dalyvavo diegiant trečiojo asmens vadybos sistemą, atliko jo vidaus auditą, o sertifikatas buvo išduotas dokumento, pavadinto „Vidaus audito rezultatų aktu Nr. 1“, pagrindu. Apeliantė taip pat teigia, kad šis dokumentas neatitinka LST EN ISO/IEC 17021-1:2015 standarto 9.4.8 papunktyje sertifikavimo audito ataskaitai keliamų reikalavimų, todėl, jos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Isolita“ atliko tinkamą ir nepriklausomą sertifikavimo auditą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, su šiais argumentais nesutinka.

Pagal VPĮ 48 straipsnio 2 dalį, jeigu perkančioji organizacija reikalauja tiekėjo atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams pagrįsti nepriklausomų įstaigų išduotais sertifikatais, pirkimo dokumentuose ji turi nurodyti EMAS arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos ar tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktų arba atitinkamų Europos ar tarptautinių sertifikavimo standartų reikalavimus. Kartu VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdant supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, jog tiekėjo taikomos priemonės atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 4 priede buvo nustatyta, kad tiekėjas atliekamiems darbams turi taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001, EMAS arba kitus lygiaverčius aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais. Tiekėjo atitiktis šiam reikalavimui turėjo būti pagrindžiama nepriklausomos įstaigos išduotu sertifikatu arba kitais lygiaverčiais įrodymais. Sertifikavimo įstaigų, atliekančių vadybos sistemų auditą ir sertifikavimą, veiklos principai, be kita ko, reglamentuojami standarte LST EN ISO/IEC 17021-1:2015 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įstaigoms, atliekančioms vadybos sistemų auditą ir sertifikavimą“, kuriame nustatyti nešališkumo ir nepriklausomumo principai. Šių reikalavimų esmė yra ta, kad sertifikavimo įstaiga turi veikti objektyviai, nešališkai ir nepriklausomai nuo sertifikuojamo subjekto, o sertifikavimo proceso objektyvumui gali kilti pagrįstų abejonių, jeigu sertifikavimo įstaiga pati būtų dalyvavusi kuriant ar diegiant sertifikuojamo subjekto vadybos sistemą, teikusi konsultavimo paslaugas dėl jos diegimo ar atlikusi sertifikuojamo subjekto vidaus auditą, kurio rezultatus vėliau pati vertintų sertifikavimo procese.

Todėl sprendžiant dėl UAB „Telšių hidrostatyba“ pateikto sertifikato tinkamumo reikšminga įvertinti ne tik paties sertifikato turinį, bet ir tai, ar jį išdavusi UAB „Isolita“ veikė kaip nepriklausoma ir nešališka sertifikavimo įstaiga, taip pat ar byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti jos atlikto sertifikavimo objektyvumu.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl apeliantė, teigdama, kad UAB „Isolita“ nebuvo nepriklausoma sertifikavimo įstaiga, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius duomenis. Kita vertus, sprendžiant dėl sertifikato tinkamumo, perkančioji organizacija taip pat turi pareigą įvertinti jai pateiktus duomenis ir įsitikinti, kad sertifikatas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Dėl to vien aplinkybės, kad apeliantė neįrodė savo teiginių, nepakaktų ginčui išspręsti, jeigu byloje esantys duomenys objektyviai keltų pagrįstų abejonių dėl sertifikavimo įstaigos nepriklausomumo.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių duomenų nenustatė. Vien abejonių dėl sertifikavimo proceso ar atskirų jame naudotų dokumentų nepakanka konstatuoti sertifikavimo įstaigos nepriklausomumo nebuvimą. Tam turi būti nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad sertifikavimo įstaiga pati rengė ar diegė sertifikuojamo subjekto vadybos sistemą, teikė jam konsultavimo paslaugas, atliko jo vidaus auditą kaip atskirą paslaugą arba kitaip vertino savo pačios atliktą darbą.

Apeliantės argumentas, kad UAB „Isolita“ nepriklausomumas turėtų būti paneigtas dėl to, jog sertifikato išdavimo pagrindu nurodytas „Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1“, nėra pagrįstas. Vien dokumento pavadinimas savaime neleidžia nuspręsti nei apie jo turinį, nei apie jį rengusio subjekto funkcijas, nei apie visą sertifikavimo proceso eigą. Ypač atsižvelgtina į tai, kad vien dokumento pavadinimas „Vidaus audito rezultatų aktas“ savaime nepatvirtina, jog UAB „Isolita“ atliko UAB „Telšių hidrostatyba“ vidaus auditą kaip atskirą paslaugą, o ne atliko sertifikavimo audito metu vykdytas vertinimo procedūras.

Šią išvadą patvirtina ir UAB „Isolita“ byloje pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad UAB „Isolita“ trečiajam asmeniui teikė sertifikavimo audito paslaugas, tačiau neteikė vadybos sistemos konsultavimo paslaugų ir neatliko trečiojo asmens vidaus audito kaip atskiros paslaugos. Nors tokie sertifikavimo įstaigos paaiškinimai savaime nėra lemiami, jie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kurie šiuos paaiškinimus paneigtų.

Apeliantės argumentas, kad „Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1“ neatitinka LST EN ISO/IEC 17021-1:2015 standarto 9.4.8 papunktyje nustatytų sertifikavimo audito ataskaitai keliamų reikalavimų, taip pat savaime nepatvirtina UAB „Isolita“ nepriklausomumo nebuvimo. Ši aplinkybė gali būti reikšminga vertinant, ar sertifikavimo procedūros buvo tinkamai atliktos ir ar pateiktas dokumentas atitinka sertifikavimo audito ataskaitai keliamus reikalavimus, tačiau ji savaime neleidžia daryti išvados, kad UAB „Isolita“ atliko trečiojo asmens vidaus auditą ar jog pati dalyvavo diegiant jo vadybos sistemą.

Kitaip tariant, reikia atskirti du savarankiškus klausimus: pirma, ar sertifikavimo audito metu buvo laikomasi visų LST EN ISO/IEC 17021-1:2015 standarte nustatytų procedūrinių ir dokumentavimo reikalavimų, ir, antra, ar sertifikavimo įstaiga buvo nepriklausoma ir nešališka sertifikuojamo subjekto atžvilgiu. Tam tikri sertifikavimo dokumentų formos ar turinio trūkumai savaime nepatvirtina sertifikavimo įstaigos priklausomumo, jeigu nėra nustatyta, kad ji pati rengė, diegė ar konsultavo dėl sertifikuojamos vadybos sistemos arba atliko vidaus auditą kaip atskirą paslaugą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. spalio 3 d. UAB „Isolita“ atliko trečiojo asmens integruotos vadybos sistemos persertifikavimo auditą, apimantį ISO 9001:2015, ISO 14001:2015 ir ISO 45001:2018 standartų reikalavimų vertinimą, o šio proceso pagrindu buvo išduoti nauji sertifikatai. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad UAB „Telšių hidrostatyba“ integruota vadybos sistema buvo įdiegta dar 2019 metais, t. y. iki ginčijamo persertifikavimo audito. Šie duomenys kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Isolita“ pati būtų įdiegusi trečiojo asmens vadybos sistemą.

Vertinant apeliantės argumentus dėl UAB „Isolita“ galimo dalyvavimo diegiant trečiojo asmens vadybos sistemą ar teikiant konsultavimo paslaugas, reikšminga tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su UAB „Isolita“ prekių ženklo naudojimu dokumente „ISO DDS diegimo programa su ženklu“, dokumento failo pavadinimu ar jo metaduomenimis, savaime nepatvirtina, kad šį dokumentą parengė UAB „Isolita“ arba jog ji už atlygį teikė trečiajam asmeniui vadybos sistemos diegimo ar konsultavimo paslaugas.

Vien UAB „Isolita“ prekių ženklo naudojimas trečiojo asmens dokumente savaime neįrodo, kad dokumentą parengė UAB „Isolita“ arba jog tarp šalių egzistavo konsultavimo santykiai. Taip pat dokumento metaduomenyse nurodyta informacija apie failo pavadinimą, sukūrimo datą ar kitus techninius požymius savaime nepatvirtina jo autoriaus ir neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kas faktiškai parengė dokumento turinį. Todėl šios aplinkybės, vertinamos atskirai nuo kitų bylos duomenų, nėra pakankamos UAB „Isolita“ nepriklausomumui paneigti.

Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad perkančioji organizacija, gavusi apeliantės pretenziją, neapsiribojo vien kartu su pasiūlymu pateikto sertifikato formaliu vertinimu. Ji papildomai kreipėsi į UAB „Isolita“ ir trečiąjį asmenį, vertino jų pateiktus paaiškinimus bei papildomus dokumentus, taip pat atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą poziciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija reagavo į apeliantės keliamas abejones ir atliko papildomą sertifikato išdavimo bei sertifikavimo proceso aplinkybių patikrinimą.

Apeliantės nurodomos aplinkybės, net ir vertinamos kaip keliančios tam tikrų abejonių dėl atskirų dokumentų parengimo aplinkybių, nėra pakankamos paneigti kitų byloje esančių įrodymų visumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ne pavienius dokumentų formos ar techninius požymius, bet visą sertifikavimo proceso kontekstą, UAB „Isolita“ ir trečiojo asmens paaiškinimus bei kitus byloje esančius duomenis.

Taigi apeliantės pozicija iš esmės grindžiama netiesioginėmis prielaidomis: iš dokumento pavadinimo daroma išvada apie vidaus audito atlikimą, iš UAB „Isolita“ prekių ženklo naudojimo dokumente – apie konsultavimo paslaugų teikimą, o iš dokumento metaduomenų – apie jo parengimą UAB „Isolita“. Tačiau šios aplinkybės, vertinamos atskirai ir kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nėra pakankamos konstatuoti, kad UAB „Isolita“ pati rengė ar diegė trečiojo asmens vadybos sistemą, teikė konsultavimo paslaugas ar atliko jo vidaus auditą kaip atskirą paslaugą.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta konkrečių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, jog UAB „Isolita“ sertifikavimo metu nebuvo nepriklausoma ar nešališka nuo UAB „Telšių hidrostatyba“. Vien tai, kad sertifikavimo procese buvo naudojamas dokumentas „Vidaus audito rezultatų aktas Nr. 1“, arba jog atskiras dokumentas galimai neatitiko visų sertifikavimo audito ataskaitai keliamų formalių reikalavimų, savaime nepatvirtina nei UAB „Isolita“ dalyvavimo diegiant vadybos sistemą, nei konsultavimo paslaugų teikimo, nei vidaus audito atlikimo kaip atskiros paslaugos.

Kartu pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog sertifikate nurodyta vadybos sistemos taikymo sritis nesutapo su tiekėjo tuo metu turėta teise vykdyti tam tikrus statybos darbus, savaime nepatvirtina sertifikavimo įstaigos priklausomumo ar nešališkumo stokos, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga vertinant paties sertifikato atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl UAB „Isolita“ nepriklausomumo, jos tariamo dalyvavimo diegiant trečiojo asmens vadybos sistemą, konsultavimo paslaugų teikimo ar vidaus audito atlikimo nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Isolita“ išduotą sertifikatą netinkamu vien dėl sertifikavimo įstaigos nepriklausomumo stokos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti UAB „Isolita“ priklausomumą ar nešališkumo trūkumą.

Dėl UAB „Telšių hidrostatyba“ pateikto sertifikato ir papildomų dokumentų reikšmės vertinant atitiktį Pirkimo sąlygoms

Apeliantė teigia, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė tinkamo ir pakankamo įrodymo, patvirtinančio jo atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus. Apeliantės vertinimu, kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ išduotas sertifikatas Nr. 25154/2 nepatvirtino, kad trečiojo asmens aplinkos apsaugos vadybos sistema taikoma būtent Pirkimo objektui, o po pasiūlymų pateikimo termino pateikti papildomi dokumentai negalėjo būti naudojami šiam trūkumui pašalinti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pirkimo sąlygų 4 priedo 2 lentelės 1.1 papunktyje tiekėjui buvo nustatyta pareiga atliekamiems darbams taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba EMAS, ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais, arba pateikti kitus lygiaverčius įrodymus. Tiekėjo atitiktis šiam reikalavimui galėjo būti pagrindžiama nepriklausomos įstaigos išduotu sertifikatu.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, pasirinkdamas Pirkimo sąlygose nustatytą atitikties įrodymo būdą, kartu su pasiūlymu pateikė UAB „Isolita“ išduotą Atitikties sertifikatą Nr. 25154/2, kuriame nurodyta, kad UAB „Isolita“ įvertino UAB „Telšių hidrostatyba“ aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir nustatė jos atitiktį ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimams. Sertifikate taip pat nurodyta, kad sertifikuota veiklos sritis apima projektavimą, bendruosius ir specialiuosius statybos darbus (ypatingus statinius), o tarp sertifikavimo srityje nurodytų statinių ir veiklos sričių yra susisiekimo komunikacijos, įskaitant kelius, kelius (gatves) ir kitus transporto statinius, kitos paskirties inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, įskaitant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, hidrotechnikos ir melioracijos statinius, taip pat atitinkamos statybos darbų sritys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl tokio sertifikato įrodomosios reikšmės, turi būti vertinamas ne tik formalus jame vartojamų sąvokų sutapimas su Pirkimo objekto aprašymu, bet ir sertifikato turinys, jame nurodyta sertifikavimo apimtis bei Pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo tikslas. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad tiekėjas privalo pateikti sertifikatą, kuriame būtų pažodžiui pakartotas Pirkimo objekto aprašymas ar nurodyta konkreti Pirkimo sutartis. Esminę reikšmę turi tai, ar iš sertifikato turinio galima nustatyti, kad sertifikuota tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistema apima veiklą, susijusią su Pirkimo objektu.

Nagrinėjamu atveju sertifikato taikymo srityje tiesiogiai nurodytos su Pirkimo objektu susijusios veiklos ir statinių rūšys, be kita ko, susisiekimo komunikacijos, keliai, keliai (gatvės), kiti transporto statiniai, kitos paskirties inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, įskaitant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Sertifikate taip pat nurodytos atitinkamos statybos darbų sritys. Todėl, vertinant sertifikato turinį, nėra pagrindo teigti, kad jo taikymo sritis apsiribojo tik su Pirkimo objektu nesusijusia veikla. Priešingai, sertifikate aiškiai įvardytos veiklos ir statinių kategorijos yra tiesiogiai susijusios su Pirkimo objektu.

Apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo sertifikato išdavimo metu neturėjo teisės vykdyti visų sertifikate nurodytų konkrečių ypatingųjų statinių statybos darbų, savaime nepaneigia sertifikato įrodomosios reikšmės. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikavimas ir teisės vykdyti konkrečią statybos veiklą suteikimas yra skirtingi teisiniai institutai. Sertifikatas patvirtina aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimams nustatytoje sertifikavimo srityje, tačiau savaime nesuteikia teisės vykdyti konkrečių statybos darbų.

Taigi aplinkybė, kad tiekėjo teisė vykdyti tam tikrus statybos darbus pagal jo turimą kvalifikacijos atestatą sertifikato išdavimo metu galėjo būti siauresnė už sertifikate nurodytą sertifikavimo sritį, savaime nereiškia, kad sertifikatas negalėjo būti naudojamas kaip aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitikties įrodymas. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga, sprendžiant dėl konkretaus tiekėjo teisės vykdyti atitinkamus darbus, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo, o ne dėl teisės verstis konkrečia statybos veikla.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ Atitikties sertifikatas Nr. 25154/2 pagal savo turinį ir jame nurodytą sertifikavimo sritį buvo tinkamas ir savarankiškas atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimui įrodyti. Sertifikate buvo patvirtinta, kad UAB „Telšių hidrostatyba“ aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimus, o sertifikavimo sritis apėmė su Pirkimo objektu susijusias veiklos ir statinių rūšis. Todėl papildomų dokumentų pateikimas nebuvo būtinas tam, kad būtų pirmą kartą sukurta ar įrodyta tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimui.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, gavusi apeliantės pretenziją ir kilus klausimų dėl pateikto sertifikato taikymo srities, jo išdavimo aplinkybių bei tiekėjo faktiškai taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių, turėjo teisę papildomai aiškintis šias aplinkybes ir tikrinti jau pateikto atitikties įrodymo pagrįstumą. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija kreipėsi į trečiąjį asmenį ir sertifikatą išdavusią UAB „Isolita“, gavo jų paaiškinimus ir papildomus dokumentus.

Byloje nustatyta, kad papildomai buvo pateikti Kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei sveikatos vadovas, UAB „Isolita“ 2026 m. kovo 4 d. paaiškinimai, Vidaus audito rezultatų aktas, Kokybės, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei sveikatos procedūrų sąrašas, taip pat kiti dokumentai, įskaitant darbų saugos ir sveikatos monitoringo ir matavimų planą, aplinkosaugos aspektų ir pavojų rizikos nustatymo lenteles, aplinkosaugos aspektų sąrašą, sutartis su atliekų tvarkytojais bei GPAIS duomenis apie tvarkomas atliekas. Šie dokumentai buvo pateikti jau vykdant perkančiosios organizacijos atliktą papildomą tiekėjo atitikties patikrinimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šių dokumentų reikšmė turi būti vertinama, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu jau buvo pateikęs savarankišką atitikties įrodymą – UAB „Isolita“ išduotą Atitikties sertifikatą Nr. 25154/2. Todėl vėliau pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip dokumentai, kuriais pirmą kartą buvo įgyta atitiktis Pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui, ar kaip naujas lygiavertis atitikties įrodymas, pakeičiantis pasiūlymo pateikimo metu pasirinktą sertifikatą.

Priešingai, šie dokumentai buvo reikšmingi tuo, kad leido perkančiajai organizacijai papildomai paaiškinti ir patikrinti sertifikato išdavimo aplinkybes, sertifikuotos vadybos sistemos realų taikymą bei įvertinti, ar sertifikate nurodyta aplinkos apsaugos vadybos sistema faktiškai buvo įdiegta ir taikoma trečiojo asmens veikloje.

Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad papildomi dokumentai buvo susiję su faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiomis iki pasiūlymo pateikimo termino. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens integruota vadybos sistema buvo įdiegta dar 2019 metais, o 2025 m. spalio 3 d. buvo atliktas jos persertifikavimo auditas. Todėl papildomai pateikti dokumentai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo tik po pasiūlymo pateikimo termino pradėjo diegti ar taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir tik vėliau įgijo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimui.

Vien tai, kad dalis papildomų dokumentų buvo pateikti jau po pasiūlymo pateikimo termino, savaime nereiškia, jog tokiu būdu buvo neteisėtai papildytas trečiojo asmens pasiūlymas. Reikšminga yra ne vien dokumentų pateikimo data, bet jų turinys ir paskirtis. Šiuo atveju papildomais dokumentais buvo tik paaiškinamos ir patikrinamos aplinkybės, kuriomis grindžiamas jau pateikto dokumento turinys, todėl vien jų gavimas ir įvertinimas savaime nereiškia neleistino pasiūlymo papildymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju papildomų dokumentų reikšmė neturėtų būti sutapatinama su paties sertifikato, kaip pagrindinio atitikties įrodymo, reikšme. Atitikties sertifikatas Nr. 25154/2 buvo pateiktas kartu su pasiūlymu ir jau tuo metu patvirtino tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimams. Vėliau pateikti dokumentai tik suteikė papildomų duomenų, leidusių perkančiajai organizacijai patikrinti sertifikato išdavimo pagrindą, jo taikymo aplinkybes ir realų sertifikuotos vadybos sistemos taikymą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ Atitikties sertifikatas Nr. 25154/2 pats savaime buvo pakankamas ir savarankiškas atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimui įrodymas. Vėliau perkančiajai organizacijai pateikti dokumentai nebuvo skirti šiai atitikčiai sukurti ar pakeisti kartu su pasiūlymu pateiktą atitikties įrodymo būdą. Jie tik papildomai paaiškino ir leido patikrinti sertifikato išdavimo bei sertifikuotos vadybos sistemos taikymo aplinkybes. Todėl jų įvertinimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo neteisėtai papildytas po pasiūlymų pateikimo termino.

Dėl atsakovės sprendimo atmesti pretenziją motyvavimo ir atsakovės pozicijos teisminio proceso metu

Apeliantė teigia, kad atsakovės sprendimas atmesti jos pretenziją buvo nepakankamai motyvuotas, o atsakovė tik teisminio proceso metu pateikė naujus argumentus ir naują faktinį pagrindą, susijusį su trečiojo asmens pateikto sertifikato bei papildomų dokumentų vertinimu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas perkančiosios organizacijos pareigos motyvuoti sprendimą dėl tiekėjo pretenzijos reikalavimas nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo pažodžiui ir išsamiai atsakyti į kiekvieną pretenzijoje nurodytą argumentą. Vis dėlto sprendime turi būti pateikti tokie motyvai, kurie leistų tiekėjui suprasti perkančiosios organizacijos poziciją, esmines sprendimo priėmimo faktines ir teisines priežastis ir veiksmingai įgyvendinti teisę į tokio sprendimo teisminę kontrolę. Todėl sprendimo motyvavimo pakankamumas vertintinas ne vien pagal atskirų jo formuluočių išsamumą, bet pagal tai, ar iš sprendimo turinio ir jo priėmimo metu perkančiosios organizacijos turėtos informacijos buvo galima suprasti esmines pretenzijos atmetimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju, gavusi apeliantės pretenziją dėl trečiojo asmens pateikto aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato, atsakovė neapsiribojo vien formaliu sertifikato turinio patikrinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pretenzijos nagrinėjimo metu atsakovė papildomai kreipėsi į trečiąjį asmenį ir sertifikatą išdavusią UAB „Isolita“, gavo ir vertino jų pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, taip pat kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Taigi sprendimą dėl pretenzijos atsakovė priėmė ne tik įvertinusi kartu su pasiūlymu pateiktą sertifikatą, bet ir atsižvelgusi į pretenzijos nagrinėjimo metu papildomai gautą informaciją.

Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo papildytas ar kad atsakovė leido po pasiūlymų pateikimo termino sukurti trūkstamą tiekėjo atitiktį. Kaip jau konstatuota, kartu su pasiūlymu pateiktas UAB „Isolita“ sertifikatas pats savaime buvo tinkamas ir savarankiškas atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimui įrodymas. Todėl papildomai gauti dokumentai nebuvo būtini tam, kad trečiasis asmuo apskritai įgytų ar pirmą kartą įrodytų atitiktį Pirkimo sąlygoms.

Kita vertus, atsakovė, nagrinėdama apeliantės pretenziją, turėjo teisę papildomai patikrinti jai kilusias abejones dėl sertifikato išdavimo aplinkybių, jo taikymo srities, sertifikuotos vadybos sistemos faktinio taikymo ir sertifikato išdavusios įstaigos nepriklausomumo. Dėl to gauti papildomi dokumentai galėjo būti naudojami kaip informacija, leidžianti atsakovei patikrinti ir paaiškinti jau pateikto sertifikato pagrįstumą, tačiau ne kaip naujas atitikties įrodymas, kuriuo būtų pakeistas ar papildytas trečiojo asmens pasiūlymas.

Vertinant atsakovės sprendimo dėl pretenzijos netenkinimo motyvavimo pakankamumą, reikšminga ir tai, kad pati atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, jog vertino ne tik kartu su pasiūlymu pateiktą UAB „Isolita“ sertifikatą, bet ir papildomai gautą informaciją bei dokumentus. Taigi atsakovės pozicija, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygose nustatytą aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą, nebuvo suformuota tik teisminio proceso metu. Ji buvo išreikšta dar nagrinėjant pretenziją ir grindžiama tuo metu atsakovės turėta informacija.

Tai, kad teisminio proceso metu atsakovė išsamiau paaiškino, kokią reikšmę suteikė atskiriems dokumentams, kaip vertino sertifikato taikymo sritį ir kodėl laikė jį pakankamu tiekėjo atitikties įrodymu, savaime nereiškia naujo sprendimo priėmimo pagrindo atsiradimo. Teisminio proceso metu pateikti paaiškinimai gali detalizuoti jau priimto sprendimo motyvus, tačiau negali pakeisti sprendimo esmės ar remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių perkančioji organizacija nebuvo nustačiusi ir nevertino priimdama sprendimą dėl pretenzijos.

Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicijos esmė nuo pretenzijos nagrinėjimo iki teisminio proceso nepasikeitė – tiek priimdama sprendimą dėl pretenzijos, tiek teisminio proceso metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygose nustatytą aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimą. Teisminio proceso metu atsakovė iš esmės detalizavo jau anksčiau nurodytą poziciją ir paaiškino, kad kartu su pasiūlymu pateiktas sertifikatas buvo vertinamas kaip savarankiškas atitikties įrodymas, o pretenzijos nagrinėjimo metu papildomai gauti dokumentai buvo skirti sertifikato išdavimo aplinkybėms, jo taikymo sričiai ir sertifikuotos vadybos sistemos faktiniam taikymui papildomai patikrinti bei paaiškinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teisminio proceso metu atsakovė pakeitė savo sprendimo dėl pretenzijos faktinį ar teisinį pagrindą. Atsakovė visą laiką rėmėsi tuo pačiu kartu su pasiūlymu pateiktu sertifikatu, o papildomus dokumentus vertino kaip priemones, leidusias patikrinti ir paaiškinti jo pagrįstumą.

Kartu pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovė pretenzijos nagrinėjimo metu gavo ir įvertino papildomus dokumentus, savaime neatleidžia jos nuo pareigos sprendime dėl pretenzijos nurodyti esmines priežastis, dėl kurių apeliantės argumentai pripažinti nepagrįstais. Tačiau šios pareigos įvykdymas neturi būti tapatinamas su pareiga sprendime išsamiai atkartoti kiekvieno papildomai gauto dokumento turinį ar pateikti išsamų visų jame esančių duomenų vertinimą. Esminę reikšmę turi tai, ar iš sprendimo buvo galima suprasti, kad atsakovė įvertino apeliantės keliamą klausimą dėl sertifikato tinkamumo ir, išnagrinėjusi pretenziją bei papildomai gautą informaciją, padarė išvadą, jog trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės sprendimas dėl pretenzijos, vertinamas kartu su pretenzijos nagrinėjimo metu atsakovės atliktais veiksmais ir turėta informacija, atitiko VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatytus motyvavimo reikalavimus, o apeliantės argumentai dėl tariamo naujo faktinio ar teisinio pagrindo pateikimo tik teisminio proceso metu yra nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktas sertifikatas buvo pakankamas ir savarankiškas jo atitikties Pirkimo sąlygose nustatytam aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo reikalavimui įrodymas, o vėliau pateikti dokumentai tik paaiškino ir leido patikrinti jau pasiūlymo pateikimo metu egzistavusias aplinkybes. Apeliantė neįrodė nei sertifikato netinkamumo, nei UAB „Isolita“ nepriklausomumo trūkumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą trečiojo asmens pasiūlymo papildymą ar atsakovės sprendimo atmesti pretenziją neteisėtumą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo išspręsti jų atlyginimo klausimą.

Trečiasis asmuo UAB „Telšių hidrostatyba“ pateikė įrodymus apie 2 178 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Trečiojo asmens išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl teisėjų kolegija priteisia iš ieškovės trečiajam asmeniui 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“, juridinio asmens kodas 180200843, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių hidrostatyba“, juridinio asmens kodas 304168571, 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.