Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 14 d. 10 val. 11 min. Utenos rajono sav. magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė), 110,000 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20, 14 punktus, vairuodamas transporto priemonę AUDI A6 Limousine, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu bei vairavo transporto priemonę kai teisė vairuoti atimta. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. S. buvo paskirta nuobauda – 90 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. S. buvo paskirta nuobauda – 400 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu D. S. paskirta galutinė nuobauda – 400 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, D. S. pateikė apylinkės teismui skundą, kurį teismas skundžiama nutartimi tenkino iš dalies: taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams sušvelnino iki 2 mėnesių ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrė galutinę subendrintą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Jeigu aukštesniajam teismui įvertinus, kad šiuo atveju yra pagrindai pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje, sugriežtinant skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ar ypatingos, dėl ko D. S. buvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. S. nuo 2017 metų iki paskutinio nusižengimo padarymo 57 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus: už nustatyto greičio viršijimą 38 kartus, naudojimosi mobiliojo ryšio priemone - 5 kartus ir kitus KET pažeidimus. Dauguma atvejų priimti nutarimai nėra įvykdyti, pareiškėjas piniginių baudų nemoka. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau nebuvo baustas už labai šiurkščius administracinius nusižengimus, jo teigiamai necharakterizuoja, nes administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to, kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Taigi šie duomenys patvirtina, kad D. S. nėra itin pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Išdėstytais motyvais nėra pagrindo tikėti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę.Skunde pažymima, kad teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakomybėn patraukto asmens poreikio turėti teisę vairuoti, taip pat, neturėtų būti laikomos pagrindu atsakomybės švelninimui. Tai, kad D. S. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nėra baustas, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju jos tikrai nelemia pagrindo ją švelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Į visas šias aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta Institucijos nutarimu paskiriant sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams. Tuo tarpu aplinkybė, kad D. S. pabaigė papildomus vairuotojų mokymus ir po KET pažeidimo susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, niekaip nemažina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi KET pažeidimų nedarymas apskritai yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga, o įsipareigojimų vykdymas - pilietinė atsakomybė. Išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo prasme negali būti laikomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdyti darbines funkcijas. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats D. S., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir D. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. S. atstovas advokatas K. J. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį nepakeistą. Institucijos skundą atmetus visa apimtimi, prašo pripažinti proceso išlaidomis D. S. apeliacinės instancijos teisme patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti jų atlyginimą iš valstybės.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma, kai nustatoma aplinkybių visuma, leidžianti veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, negu paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taigi išskirtinai teigiama asmens charakteristika nėra vienintelė ir būtina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlyga - savarankišką pagrindą gali sudaryti ir objektyviai mažesnis konkrečios veikos pavojingumas. Nurodoma, kad 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skyrimas taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį atitinka teismų praktikoje pripažįstamą galimybę individualizuoti poveikio priemonę, kai konkrečios veikos pavojingumas yra ženkliai mažesnis už tipinį sankcijoje numatytą atvejį.Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant pareiškėjo ankstesnius administracinius nusižengimus. Kartu teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą D. S. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, o pareiškėjo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teisėtai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo darbo pobūdžio nelaikė vieninteliu ar lemiamu pagrindu - lemiamą reikšmę teismas suteikė neatsargiai kaltės formai, mažesniam faktiniam veikos pavojingumui, tam, kad pareiškėjas anksčiau teisę vairuoti turėjo, buvo baigęs papildomą vairuotojų mokymą ir vos po trijų dienų nuo pažeidimo nustatyta tvarka teisę vairuoti susigrąžino.Atsiliepimu pritariama skundžiamos nutarties argumentams, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą D. S. padarė ne tyčia, o dėl nepakankamo atidumo (neatsargumo). Paskirta nuobauda ir baudžiamojo poveikio priemonė sukelia pareiškėjui realių turtinių ir organizacinių padarinių, tačiau kartu išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp padaryto nusižengimo faktinio pavojingumo, prevencijos tikslų ir administracinio poveikio priemonės griežtumo. Nors Institucija alternatyviai prašo, sugriežtinti administracinio poveikio priemonę, tačiau apeliaciniame skunde nepateikiama konkrečių argumentų, kodėl būtent 2 mėnesių terminas negalėtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatytų tikslų ir koks ilgesnis terminas šiuos tikslus pasiektų geriau. Pažymi, kad D. S. pats apeliacinio proceso neinicijavo - būtent Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo siekia panaikinti pareiškėjui palankią teismo nutarties dalį ir pabloginti jo procesinę bei teisinę padėtį. Jeigu aukštesnysis teismas konstatuotų, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir skundą atmestų, prašo pripažinti D. S. apeliacinės instancijos teisme patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš valstybės.5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.7. Institucijos atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria išspręstas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai D. S. atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino Institucijos nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nesant jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatyme nustatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas ir neatitinka teisingumo principo.8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Utenos apylinkės teismo nutarties motyvus ir apeliacinio ir atsiliepimo į jį skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl D. S. kaltės padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pakankamai motyvuotai ir teisingai išsprendė klausimą dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo.9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Be kita ko, teisės vairuoti grąžinimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtintame Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, pagal kurį asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami ją susigrąžinti pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad 2026 m. balandžio 14 d., kai buvo padaryti administraciniai nusižengimai nagrinėjamoje byloje, D. S.nebuvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.10. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi, privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu D. S. už jo padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – keturių šimtų eurų bauda, artima maksimaliai sankcijoje numatytai ribai, bei minimalios šešių mėnesių trukmės teisės vairuoti ransporto priemones atėmimas. 11. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, nutarė sušvelninti D. S.paskirtą administracinio poveikio priemonę, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Tokia praktika laikytina aktualia ir sprendžiant klausimą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo ar tokios priemonės neskyrimo.12. Bylos duomenimis D. S. po jam 2023 m. sausio 17 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 2 mėnesiams, baigė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau 2023 m. balandžio 5 d. pasibaigus 2023 m. sausio 17 d. nutarimu skirtam 2 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminui, į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones grąžinimo nesikreipė. Prašymas AB „Regitra“ buvo pateiktas tik 2026 m. balandžio 17 d., t. y. po 2026 m. balandžio 14 d. protokolo surašymo šioje administracinėje byloje. Byloje nėra ginčo, kad toks D. S. elgesys atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu administracinio poveikio priemonės individualizavinu. 13. Priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino D. S. praeityje padarytus administracinius nusižengimus (asmuo per penkerių metų laikotarpį 19 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir pagrįstai konstatavo, kad jis nelaikytinas pavyzdingu vairuotoju. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje galiojantį principą, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, ANK 2 straipsnio 2 dalis), pagal kurį preziumuojama, kad visi asmenys žino įstatymuose numatytas pareigas ir privalo jas vykdyti. Teismo vertinimu, šiuo atveju asmuo nebuvo pakankamai apdairus bei rūpestingas, iki galo neišsiaiškino teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos ir, baigęs papildomus mokymus bei pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, laiku nepateikė AB „Regitra“ prašymo dėl šios teisės grąžinimo.Visgi iš bylos medžiagos matyti, kad šio formalumo D. S. neatliko sąžiningai klysdamas - manydamas, jog pasibaigus administracinio poveikio priemonės terminui teisė vairuoti atsinaujina automatiškai. Aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, pažymi, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, jis nesukėlė realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedarė jokios neigiamos įtakos pareiškėjo praktiniams vairavimo įgūdžiams ir vairavimo kokybei t.y. pasižymėjo itin žemu pavojingumo laipsniu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. S. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis ir yra ženkliai mažiau pavojingas už tuos ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, kai transporto priemonė vairuojama aiškiai žinant, jog tokios teisės neturima – pavyzdžiui, kai ši teisė niekada nebuvo įgyta, arba kai vairuojama transporto priemonė neatitinka turimos kvalifikacijos ar kategorijos rūšies. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei skirtą pakankamai didelę – 400 Eur dydžio baudą už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymo numatytas minimalios šešių mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, pernelyg griežtas ir neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų, o administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti nuobaudos tikslai gali būti efektyviai pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą iki dviejų mėnesių. Tokiam teismo sprendimui pritaria ir aukštesnysis teismas, nes priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei rėmėsi formuojama praktika apygardų teismuose (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-350/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-24-497/2024, Nr. AN2-131-908/2024; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-299-397/2024; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).14. Apibendrinant tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 2 d. nutartį Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. S. atstovas advokatas K. J. prašo pripažinti D. S. apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą tuo atveju, jeigu Institucijos apeliacinis skundas būtų atmestas. Visgi byloje nėra pateikti šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, todėl šis klausimas nagrinėjamu atveju nespręstinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,