Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimi Lietuva“ 137 173,26 Eur nesumokėtą nuomos mokestį, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2000 m. gegužės 12 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus vaivorykštė“ ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V, kuria atsakovei išnuomotos mažmeninei prekybai skirtos patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), kurių bendras naudingas plotas 803,13 m2, plane pažymėtos indeksais: rūsio patalpos: R-24, nuo R-25 iki R-42 ir pirmojo aukšto patalpos: nuo 1-12 iki 1-27. 2001 m. balandžio 5 d. naujoji patalpų savininkė UAB „Serneta“ ir atsakovė sudarė 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutarties pakeitimą Nr. 1. Nuo 2007 m. rugpjūčio 8 d. pastato savininke ir patalpų nuomotoja pagal minėtą nuomos sutartį tapo ieškovė. 2010 m. rugsėjo 13 d. šalys sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo 899,47 m2 ploto patalpas, esančias pastate, pažymėtas indeksais 1-24, nuo 1-26 iki 1-35, nuo 1-37 iki 1-48. Šalys susitarė dėl 63 103,40 litų (pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) nuomos mokesčio už visą patalpų plotą per mėnesį. Taip pat susitarė, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. šis mokestis sudarys 60 000 litų (plius PVM) per mėnesį.2024 m. vasario 12 d. ieškovės nemokumo administratorė UAB „Lideres“ iš atsakovės gavo reikalavimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki reikalavimo pateikimo ieškovei dienos jos įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas pagal atsakovės pateiktas sąskaitas yra 44 116,06 Eur. Paaiškėjo, kad atsakovė nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento, neturėdama ieškovės raštu išreikšto sutikimo, tiesiogiai sudarė vandens, elektros ir šildymo sutartis su energinių resursų tiekėjais: UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl komunalinių paslaugų tiekimo visam pastatui; tuomet, sumokėjusi už visam pastatui suteiktus energinius resursus, atsakovė pateikdavo sąskaitas atitinkamai šių resursų daliai kompensuoti ir ieškovei pateikiamose sąskaitose nurodytomis sumomis vienašališkai, apie tai ieškovės neinformavusi, mažindavosi pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutartį atsakovės mokėtiną nuomos mokestį, atlikdama įskaitymus. Atsakovės ieškovei už energinius resursus teikiamos PVM sąskaitos faktūros niekada nebuvo priimtos, nebuvo įtrauktos į ieškovės apskaitą ir buvo grąžinamos kaip nepagrįstos.Ieškovės teigimu, atsakovė, neturėdama teisėto pagrindo, atlikdama nepagrįstus vienašalius įskaitymus nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. išvengė prievolės mokėti 98 124,07 Eur nuomos mokestį, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (bankroto bylos ieškovei iškėlimo) – 39 049,19 Eur. Atsakovei prašant daliai ieškovės pareikštų reikalavimų (dėl nepriemokos už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo 3 d.) taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir juos atmesti šiuo savarankišku pagrindu, ieškovė sutiko, jog pareikštiems reikalavimams turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, tačiau nesutiko, jog šis terminas buvo praleistas. Pažymėjo, kad nemokumo administratorės sužinojimas apie atsakovės nuomos mokesčio nepriemoką sietinas su 2024 m. vasario 12 d. iš atsakovės gautu reikalavimu dėl skolos sumokėjimo, ši data laikytina senaties termino pradžia. Tuo atveju, jei teismas su šiuo vertinimu nesutiktų, ieškovės teigimu, senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti anksčiau nei bankroto bylos iškėlimo data 2021 m. rugsėjo 2 d. Be to, ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-153-467/2022 konstatuota, jog po bankroto bylos iškėlimo ieškovei nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi reikšmingi su ieškovės veikla susiję dokumentai; bankroto byloje tris kartus pasikeitė nemokumo administratoriaus įgalioti asmenys; nemokumo administratorė apie atsakovės nepriemoką ir jos dydį sužinojo gavusi 2024 m. gegužės 13 d. buvusio ieškovės direktoriaus paaiškinimus apie susiklosčiusius ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius. Ieškovė prašė, jeigu teismas vertintų, kad senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių: nemokumo administratorei neperduoti atsakovės dokumentai, dėl to ji turėjo dokumentus rinkti iš įvairių šaltinių, trečiųjų asmenų, valstybės institucijų; ieškovės nemokumo bylos apimtis itin didelė, kreditorinių reikalavimų masė sudarė daugiau kaip 80 000 000 Eur, o pareikštų finansinių reikalavimų skaičius siekė 50; nemokumo administratorė objektyviai negalėjo per Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 64 straipsnyje įtvirtintą laikotarpį įvertinti visų atsakovės turimų sandorių, juolab kad jie buvo gauti vėliau (2024 m. gegužės 24 d.), ir nedelsiant pateikti į atsakovę nukreiptą reikalavimą.Ieškovė prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, papildomai nurodė šiuos argumentus: pastate ginčo laikotarpiu niekada nebuvo patalpų, kurias būtų naudojusi ieškovė, todėl vien šis faktas paneigia atsakovės poziciją ir sudaro pagrindą ieškinio tenkinimui; atsakovė daugiau kaip 25 metus vykdo veiklą pastate ir yra sudariusi tiesiogines sutartis dėl visų komunalinių paslaugų teikimo visam pastatui. Ji vykdė komunalinių išlaidų už elektrą, vandenį ir šildymą paskirstymą kitiems pastato nuomininkams, išrašydavo jiems sąskaitas bei pagal susiklosčiusią nuomos sutarties vykdymo praktiką administravo šių išlaidų kompensavimą. Ieškovei nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė daliai nuomininkų sąskaitų neišrašinėjo ir šią pareigą siekia perkelti ieškovei. Atsakovės pozicija dėl įskaitymų yra nenuosekli ir prieštarauja byloje pateiktiems dokumentams. Neaišku, kada ir kaip ieškovė buvo informuota apie tariamą įskaitymą, o atsakovės nurodomas informavimo būdas neatitinka teismų praktikos; atsakovės pateikti skaičiavimai, kuriais grindžiamas komunalinių išlaidų sąskaitos, yra netikslūs ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes į juos nebuvo įtrauktos dvi atsakovės naudojamos patalpos, taip pat buvo vertinamas 11 m2 mažesnis atsakovės užimamas plotas; atsakovė ieškovei nepateikė visų nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų; atsakovė nuo ieškovės ir teismo slėpė informaciją apie kitus pastato nuomininkus, kuriems buvo išrašomos sąskaitos už komunalines paslaugas, ir atskleidė tik vieną nuomininką – UAB „InMedica“, nors pripažino, kad tokių nuomininkų buvo daugiau. Atsakovei nepateikus informacijos apie nuomininkus, jiems išrašytas sąskaitas, sumas ir apskaičiavimo pagrindus, ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti kitų nuomininkų pareigų dėl komunalinių išlaidų apmokėjimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą kardinaliai keitė savo procesinę poziciją dėl 71 m2 patalpų vietos, paskirties ir įskaitymo aplinkybių, taip apsunkindama ieškovės galimybes tinkamai ginti savo interesus. Byloje užfiksuota atvejų, kai atsakovė prieš pat teismo posėdžius pateikdavo naujus įrodymus ar paaiškinimus, iš esmės keičiančius jos poziciją. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė sistemingai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ir apsunkino ieškovės interesų gynimą, todėl atsakovei skirta bauda priteistina ieškovei.